Nors visuomenėje vis dar vyrauja nuostata, kad fizinės ar žeminančios bausmės yra veiksminga auklėjimo priemonė, tyrimai ir teisiniai dokumentai Lietuvoje bei Europoje aiškiai rodo kitokią kryptį. Visų pirma, svarbu suprasti, kad vaiko auklėjimas iki 3 metų yra itin jautrus laikotarpis, reikalaujantis ypatingo dėmesio, kantrybės ir supratimo, o ne bausmių. Didžioji dalis tėvų, deja, vis dar taiko neigiamus auklėjimo metodus, tačiau svarbu žinoti, kokios yra jų teisės ir pareigos, bei kokias garantijas suteikia darbo kodeksas auginantiems mažamečius vaikus.
Fizinių ir žeminančių bausmių paplitimas ir pasekmės
Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė nerimą keliančią statistiką: beveik 20 proc. tėvų bent kartą per savaitę taiko vaikams žeminančias bausmes. Be to, beveik du trečdaliai tėvų pateisina fizines bausmes vaikams tam tikromis sąlygomis. Nors tik 3 proc. tėvų mano, kad fizinės bausmės yra viena iš auklėjimo priemonių, 43,2 proc. prisipažino, kad keletą kartų per metus pliaukštelėja vaikui, susidūrę su netinkamu jo elgesiu. Dažniausiai naudojamos žeminančios bausmės yra „namų areštas” ir šaukimas/rėkimas. 20,4 proc. tėvų prisipažino, kad šaukti ant vaiko jiems tenka bent kartą per savaitę, o 22,9 proc. - kartą ar du per mėnesį.
Ekspertai pabrėžia, kad fizinės bausmės yra viena iš labiausiai paplitusių smurto prieš vaikus formų ir nėra priemonė vaiko gerovei užtikrinti. Tokių bausmių taikymas ir toleravimas pažeidžia vaiko teisę į fizinį vientisumą, žmogiškąjį orumą ir visapusišką apsaugą, silpnina ryšį su tėvais. Fizinių bausmių taikymas formuoja vaiko baimę tėvams, kurie, jo manymu, yra vieninteliai, galintys jį apsaugoti. Dėl to vaikas elgiasi taip, kaip nori tėvai, ne dėl supratimo, kad taip elgtis tinkama, o dėl baimės. Kai tik nebelieka bausmės baimės, vaikas grįžta prie netinkamo elgesio.
Teisinė situacija Lietuvoje ir Europoje
Lietuvoje, kaip ir Italijoje, fizinės bausmės šeimos aplinkoje vis dar nėra uždraustos įstatymais. Tai skiriasi nuo tokių šalių kaip Švedija, kur fizinės bausmės buvo uždraustos įstatymais dar 1979 m. Šiuo metu teisinis fizinių bausmių draudimas visose vaiko aplinkose - namuose, mokykloje, globos ir nepilnamečių justicijos sistemose yra užtikrintas 16 Europos Sąjungos valstybių narių. Dar penkios šalys, tarp kurių ir Lietuva, viešai prisiėmė įsipareigojimą uždrausti fizines bausmes šeimoje įstatymais. Toks draudimas siekia užtikrinti tinkamą vaiko teisių praktinį įgyvendinimą, pagarbą vaiko asmenybei ir jo orumui, taip pat tinkamas sąlygas ir priemones pranešti apie smurto prieš vaikus atvejus.
Darbo kodekso garantijos tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų
Valstybinė darbo inspekcija primena apie Darbo kodekso numatytas papildomas garantijas darbuotojams, turintiems šeiminių įsipareigojimų, ypač auginantiems vaikus iki 3 metų.
Sutrumpinta darbo laiko norma: Darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų ir dirbantiems valstybės ar savivaldybių įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, arba valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešoje įstaigoje, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, arba Lietuvos banke, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma. Už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekamas nustatytas darbo užmokestis. Svarbu paminėti, kad ši norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų jų pasirinkimu, kol vaikui sukaks 3 metai, ir tik tiems, kurie dirba visą darbo laiko normą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė, taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.
Darbo sutarties nutraukimo apribojimai: Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki 3 metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Tai apima atvejus, kai darbuotojas neturi teisės pasirinkti pamainą. Darbo kodeksas numato, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Pirmenybės teisė pasirinkti kasmetinių atostogų laiką: Nors ši nuostata nėra tiesiogiai susijusi su vaiko amžiumi iki 3 metų, ji yra svarbi auginantiems mažus vaikus tėvams, suteikiant jiems lankstesnes galimybes planuoti savo laiką.
Nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogos
Darbo kodeksas numato išsamias nuostatas dėl atostogų, susijusių su vaiko gimimu ir auginimu:
Nėštumo ir gimdymo atostogos: Darbuotojoms suteikiamos 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Motinystės išmoka yra 77,58 proc.
Tėvystės atostogos: Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki vaikui sukanka vieni metai. Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc.
Vaiko priežiūros atostogos: Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Ši neperleidžiama dalis gali būti imama visa iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Svarbu, kad abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti šios dalies tuo pačiu metu.
Vaiko priežiūros išmokų dydžiai: Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, išmoka yra 60 proc.
Visi tėčiai Lietuvoje turės vaiko priežiūros atostogas dalytis su mamomis
Papildomos lengvatos ir paslaugos
Vaikadieniai: Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).
Vaikų kambariai darbovietėse: Nuo 2023 metų valstybės įstaigose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turi būti įrengti vaikų kambariai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė minimalius reikalavimus vaikų valandinės priežiūros kambariui.
Teisinė atsakomybė ir tėvų pareigos
Teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“ apima tėvų teises ir pareigas, kurios visada bendrai priklauso abiem tėvams, nebent kitas iš tėvų yra miręs, neveiksnus arba jam atimtos tėvų teisės ir pareigos. Skirtingai nuo fizinės globos, kur vienas iš tėvų gali priimti sprendimus dėl įprastų vaiko kasdienio gyvenimo klausimų be kito sutikimo, svarbūs klausimai, susiję su vaiko turto administravimu, išvykimu į užsienį, pilietybe, sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ar pasiruošimu būsimai profesijai, turi būti sprendžiami gavus kito iš tėvų sutikimą.
Teismas gali nustatyti pakaitinę fizinę globą (bendrą globą) abiem tėvams, jei jie abu yra tinkami auginti vaiką ir suinteresuoti jo globa, o toks susitarimas atitinka vaiko interesus.
Jei tėvai nesusitaria dėl savo teisių ir pareigų vykdymo, teismas gali nustatyti jų vykdymo tvarką. Neteisminis ginčų sprendimas yra įmanomas taikant tarpininkavimą.
Nepilnamečio gyvenamosios vietos apylinkės teismas arba municipalinis teismas yra kompetentingas teismas, kuriam gali būti pateikiami prašymai dėl tėvų teisių ir pareigų. Šioms byloms taikoma supaprastinta procedūra, kurioje oficialūs reikalavimai yra ne tokie griežti, o žyminiai mokesčiai netaikomi. Teismas gali atleisti šalį nuo visų arba dalies žyminių mokesčių, jeigu tai yra pagrįsta.
Sprendimų, susijusių su nepilnamečiais, vykdymo teritorinė jurisdikcija priklauso teismui, kurio apylinkėje gyvena nepilnametis. Kitoje valstybėje narėje priimti teismo sprendimai dėl tėvų teisių ir pareigų Slovakijoje pripažįstami ir vykdomi be specialių procedūrų pagal atitinkamus Europos Sąjungos reglamentus.
Tarptautiniai susitarimai ir dvisaliai susitarimai
Be Hagos konvencijos, Slovakija yra saistoma įvairių dvisalių susitarimų su kitomis šalimis (Bulgarija, Kroatija, Slovėnija, Vengrija, Lenkija, Rumunija), kurie reglamentuoja taikytiną teisę ir turi viršenybę nacionalinės teisės normų atžvilgiu bylose dėl tėvų teisių ir pareigų. Šie susitarimai užtikrina teisinę pagalbą ir teisinių santykių sureguliavimą civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.