Gintaras Karosas, gimęs 1968 m. birželio 25 d. Vilniaus rajone, yra menininkas, vizionierius ir nepailstantis kultūros puoselėtojas, kurio gyvenimo ir kūrybos kelias neatsiejamai susijęs su muziejumi po atviru dangumi „Europos parkas“. Jo veikla neapsiriboja vien skulptūra ar kraštovaizdžio dizainu; Karosas yra įkūnijęs daugybę idėjų, kurios ne tik praturtino Lietuvos kultūrinį kraštovaizdį, bet ir pelnė tarptautinį pripažinimą. Jo gimtadienis, birželio 25-oji, yra proga pažvelgti į jo indėlį ir ilgalaikę viziją.
Europos parko gimimas: Nuo pelkės iki meno Mekos
Istorija pasakoja, kad 1987 m. Gintaras Karosas, tuomet dar jaunas menininkas, dar studijuodamas Vilniaus dailės institute (dabar - akademija), kur skulptūros specialybę, surado pelkėtą apleistą mišką šiaurinėje Vilniaus dalyje. Ši vieta, daugelio laikoma nepatrauklia ir nenaudinga, tapo jo svajonės pradžia. Pirmaisiais jo projekto rėmėjais buvo tėvai, o vėliau, vien savo jėgomis ir su draugų pagalba, jis pradėjo kurti tai, kas šiandien žinoma kaip „Europos parkas“. Šiandien ši erdvė yra ne tik muziejus po atviru dangumi, bet ir gyvas liudijimas apie tai, ką gali pasiekti vienas žmogus, turintis aiškią viziją ir nepalaužiamą valią.
Pirmasis skulptorius iš užsienio, atvykęs į Lietuvą kurti „Europos parke“, buvo internacionalinės meninės bendruomenės kvietimo rezultatas. 1991 m. gimė „Europos parko simbolis“, pirmoji skulptūra parke, tapusi jo neatsiejama dalimi. Nors studento darbas Vilniaus dailės akademijoje, susijęs su šia erdve, iš pradžių buvo įvertintas neigiamai, o pats studentas išbrauktas iš sąrašų, Gintaras Karosas po kelerių metų pertraukos sėkmingai baigė studijas, įrodydamas savo talento ir atsidavimo jėgą. Jo darbai ir inicijuoti tarptautiniai renginiai sėkmingai kelia asociacijas su Lietuvos atgimusios šalies istorija, tapdami Lietuvą identifikuojančiais objektais, plačiai lankomais tiek lietuvių, tiek užsienio svečių.
Bajorystės šaknys ir Ušackių giminės istorija
Gintaro Karoso kilmė siekia seną bajorų giminę, kurios herbas yra „sulaužyta pasaga ir strėlės antgalis“, simbolizuojantis kantrybę, ištvermę ir drąsą. Bajorystė gauta XVII a. valstybėje, kai vienas giminės pradininkų, anot K. Niesieckio ir A. Bonieckio, kurie teigia, kad Ušackių herbas yra vokiškos kilmės, buvo vaivadijos bajoraitės Potiomkinos sūnus. Jis vadovavo Liucino pilies gynybai ir buvo sužeistas. Ušackių šeimos šaknys siekia buvusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybę, o jų pavardė siejama su vietovardžiu Ušakovas (dabartinis pavadinimas). Herbe, fone pavaizduota pasaga su trimis kryžiais, simbolizuojanti kryžiaus žygio dalyvio grįžimą iš Palestinos su šeima XI a. ir apsigyvenimą Lenkijoje, kur jis susilaukė daug palikuonių.
Ši giminės istorija persipina su Karosų gimine, gyvenančia aplink Anykščius ir Uteną. Vienas ryškiausių pavyzdžių - Juodelytė (1854-1940), susilaukusi 18 vaikų. Iš artimai besigiminiavusių Karosų minėtini broliai Antanas ir Klemensas Karosai iš Vėjeliškių. Taip pat minimas vyskupas (1856-1947), kuris nuo 1907 m. iki 1920 m. buvo ištremtas į nepriklausomą Lietuvą, o nuo 1926 m. iki 1947 m. ėjo vyskupo pareigas. Kitas svarbus asmuo - inžinierius, Susisiekimo ministerijos vandens kelių valdybos direktorius iki 1927 m. Nemažai Karosų pasižymėjo karinėje tarnyboje, buvo apdovanoti ordinais ir medaliais. Tačiau Vladimiro, tarnavusio carinėje Rusijoje, likimas nėra žinomas iki šiol. 1918 m. jis dirbo įstaigos tarnautoju, ėjo žemės tvarkytojo pareigas. Respublikos Prezidentas A. Smetona 1931 m. vasario 16 d. apdovanojo jį Vyčio Kryžiaus ordinu, o 1944 m. (g. 1928 m.) sovietinių okupantų jis buvo ištremtas į Sibirą, Komių sritį.
Gintaro Karoso meninė raida: Nuo plunksnos iki pasaulinių rekordų
Gintaro Karoso gabumai dailei buvo pastebėti jau vaikystėje. Jis piešė, o vėliau sukonstravo automobilį. Jaunasis menininkas rengė mokyklos parodas ir dalyvavo miesto jaunųjų piešėjų parodose. Labiausiai Gintaras mėgo piešti plona plunksna tušu, o jo darbai trukdavo kartais kelias dešimtis valandų. Jo kūrybai būdingos savitos meninės raiškos. Jis pasirinko skulptūros specialybę Vilniaus dailės institute (dab. akademija).
Jo kūryba labai plati ir įvairialypė. Jis be pagrindo vadinamas Renesanso žmogumi arba žmogumi-orkestru. Jis piešė tušu, akvarele, pieštukais, vėliau dirbo grafikos oforto technika, siekdamas netikėtų sąskambių. Jo svajonė buvo, kad viskas, ką jis sukurs, atsidurtų Europos parke, ir kad žmonės būtinai atvyktų į Lietuvą pamatyti jo kūrinių.
Vienas iš įspūdingiausių jo pasiekimų - 2008 m. „Europos parke“ įrengtas meno kūrinys iš televizorių, kuris 2009 m. Guinnesso pasaulio rekordų agentūros buvo pripažintas didžiausiu pasaulyje meno kūriniu iš televizorių. Šis darbas, atstatytas iš patvarių medžiagų, simbolizuoja nuolatinį meno ir technologijų dialogą. Jo darbų sąrašas ilgas ir įspūdingas: „Europos parko simbolis“ (1991 m.), „Jūsų patogumui“ (1997-1999 m.), „Besikeičiantys“ (2005 m.), „Pamatai / langas“ (2006 m.), instaliacija „Nuo svajonės iki dabar“ (2009 m.). Jo darbų populiarumas ir vertinimas nuolat nemažėja.
Gintaras Karosas taip pat aktyviai prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo tarptautinėje arenoje. Nuo 1993 m. jis yra viešosios įstaigos „Europos parkas“ prezidentas, puoselėtojas. 2008 m. jis priklauso Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai, kurios bajorystė pagrindžiama dokumentais. Jo aktyvumas politiniame gyvenime taip pat pastebimas: 2015 m. jis dalyvavo mero rinkimuose, o nuo 2017 m. iki dabar yra Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas, vienijantis dvarų valdytojus ir atstovaujantis valstybių istorinių pilių ir dvarų interesus. Nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. jis išrinktas piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininku, siekiančiu stiprinti valstybės pagrindus - kalbą ir suverenitetą, ugdyti pilietiškumą. Nuo 2018 m. jis yra Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys.
Už nuopelnus Lietuvai, ypač už „Europos parko“ sukūrimą, jis buvo apdovanotas valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi 2018 m. liepos 3 d. Jis taip pat yra pelnęs Vilniaus miesto globėjo Šv. Kristoforo statulėlę (2001 m.) ir kitus apdovanojimus.
Paveldas ir ateities vizija
Rūpestis paveldu ir istorine atmintimi yra neatsiejama Gintaro Karoso veiklos dalis. 2008 m. jis inicijavo senos dvarvietės malūno „Europos parke“ restauravimą, kuris buvo kruopščiai atliktas ir pritaikytas muziejui, išsaugant jį ateinančioms kartoms. Menininkas tiki, kad jo darbas yra prasmingas, nes tai - indėlis į Lietuvą. Jis teigia, kad neturint aiškios vizijos ir netikint svajone, su sutelkta, bet be aiškios krypties komanda, nedaug tegalima pasiekti.
Jo kūrybinis palikimas apima ne tik skulptūras ir instaliacijas, bet ir daugybę publikacijų, parodų, edukacinių projektų. Jis nuolat tobulėja, ieško naujų išraiškos formų, dirba su virtualia erdve, kuria knygų dizainą, maketuoja. Gintaro Karoso gimtadienis - tai proga ne tik pasidžiaugti jo pasiekimais, bet ir įvertinti jo ilgalaikę viziją, kurios dėka „Europos parkas“ tapo ne tik meno erdve, bet ir svarbiu Lietuvos kultūros simboliu.
Jo iniciatyvos, tokios kaip Liubavo dvaro malūno restauravimas ir pritaikymas muziejui, pelnė daugybę apdovanojimų ir pripažinimą tarptautiniuose kongresuose, pavyzdžiui, Europos kultūros paveldo kongrese. Tai rodo jo gebėjimą ne tik kurti meną, bet ir atgaivinti bei išsaugoti istorinį paveldą. Gintaro Karoso veikla yra įrodymas, kad aistra, atsidavimas ir aiški vizija gali transformuoti apleistas erdves į pasaulinio lygio kultūros ir meno centrus. Jo gimtadienis yra priminimas apie svarbą puoselėti ir skatinti tokius talentus, kurie savo darbu praturtina ne tik savo šalies, bet ir viso pasaulio kultūrą.
tags: #grazina #lekaviciene #gimimo #diena