Ginekologas ir pastojimo tikimybė: viskas, ką reikia žinoti

Svajonė susilaukti vaiko daugeliui porų tampa realybe, tačiau kelias iki tėvystės ne visada būna lengvas ir greitas. Kai kurioms moterims pastoti pavyksta iš karto, o kitoms gali prireikti daugiau laiko, pastangų, gyvenimo būdo pokyčių ar net medicininės pagalbos. Suprasti, kaip veikia moters ir vyro kūnas, kokie veiksniai turi įtakos pastojimo tikimybei ir ką galima padaryti, siekiant padidinti šansus, yra itin svarbu. Šiame straipsnyje gilinsimės į ginekologinius aspektus, susijusius su pastojimu, ir pateiksime išsamų informacijos rinkinį, paremtą naujausiais tyrimais ir specialistų rekomendacijomis.

Ovuliacija: raktas į pastojimą

Norint, kad moteris pastotų, būtina suprasti jos reprodukcinį ciklą, o svarbiausias jo etapas - ovuliacija. Ginekologė Vitalija Druktenytė paaiškina, kad „ovuliacija - kuomet kiekvieną mėnesį vienoje iš kiaušidžių subręsta folikulas, paprasčiau tariant, folikulas yra anatominė struktūra, kurioje subręsta moteriškoji lytinė ląstelė - kiaušialąstė. Būtent ovuliacijos dieną, dažniausiai 13, 14 arba 15 menstruacijų ciklo dieną, ovuliacijos metu, šis folikulas plyšta. Jam plyšus iš folikulo išsilaisvina kiaušialąstė, kuri būna gyvybinga 24 valandas ir tuo metu yra didesnė tikimybė pastoti.“

Nors ovuliacija yra svarbiausias momentas pastojimui, svarbu atsiminti, kad spermatozoidai yra gyvybingi moters organizme iki 7 dienų, o kiaušialąstė - apie 12-24 valandas. Dėl šios priežasties, norint padidinti tikimybę pastoti, rekomenduojama mylėtis ne tik pačiomis vaisingomis dienomis, bet ir likus kelioms dienoms iki ovuliacijos.

Ovuliacijos skausmai ir kiti signalai

Kai kurios moterys ovuliacijos metu pajunta skausmą, kuris gali padėti tiksliai nustatyti šio proceso pradžią. „Skausmas dažniausiai priklauso nuo moters jautrumo ir bendro skausmo pojčio. Tos moterys, kurios dažnai dėl įvairių priežasčių jaučia skausmą, kurios iš prigimties yra jautresnės, dažniausiai jaus ir ovuliaciją“, - teigia V. Druktenytė. Jei skausmas pasireiškia ciklo viduryje, maždaug apie 13, 14, 15 menstruacijų ciklo dieną ir trunka nuo 2 valandų iki 3 parų, tai gali būti neabejotinas ovuliacijos požymis. Tačiau svarbu paminėti, kad dalis moterų ovuliacijos metu nejaučia nieko, todėl skausmas nėra vienintelis rodiklis.

Ovuliacijos nustatymo metodai

Norint tiksliau nustatyti vaisingas dienas, galima naudoti įvairius metodus:

• Ovuliacijos testai: Šie testai, parduodami vaistinėse, aptinka liuteinizuojančio hormono (LH) šuolį šlapime, kuris paprastai įvyksta prieš ovuliaciją.
• Bazalinės kūno temperatūros (BKT) stebėjimas: Matuojant kūno temperatūrą kasdien tuo pačiu metu (paprastai ryte, prieš atsikeliant iš lovos), galima pastebėti nedidelį BKT pakilimą, kuris įvyksta po ovuliacijos. Tačiau svarbu atsiminti, kad BKT pakyla jau po ovuliacijos, todėl šis metodas labiau tinka atgaline data patvirtinti ovuliaciją.
• Gimdos kaklelio gleivių stebėjimas: Per vaisingąsias dienas gimdos kaklelio gleivės tampa skaidresnės, slidžios ir tamprios, primenančios kiaušinio baltymą. Tai ženklas, kad organizmas ruošiasi apvaisinimui.
• Ciklo stebėjimo programėlės: Daugybė išmaniųjų programėlių padeda sekti menstruacijų ciklą, prognozuoti ovuliaciją ir vaisingas dienas, remiantis vartotojo įvestais duomenimis.

Tikimybė pastoti pagal ciklo etapus

Tinklalapis parents.com pateikė informaciją apie tikimybę pastoti skirtingais mėnesio ciklo etapais:

• Per mėnesines: Jūsų šansai pastoti yra beveik nulis. Lytiniai santykiai per mėnesines nėra kenksmingi, tačiau būtina atitinkama vyro higiena.
• Iškart po mėnesinių: Galite pastoti iškart po mėnesinių, net jei dar nevyksta ovuliacija. Taip yra todėl, kad sperma gali išgyventi iki penkių dienų, jei yra įstrigusi gimdos kaklelio gleivėse. „Vienas tyrimas paradė, kad žmonės, turėję lytinių santykių tik vieną kartą šios fazės metu - keturias-penkias dienas prieš ovuliaciją, vis tiek pastojo“, - sako reprodukcijos endokrinologas Stevenas R. Bayeris. Jūsų šansai pastoti: puikūs. Kiaušinėlis šio etapo metu nėra techniškai išskiriamas, tačiau jei ovuliacija įvyks anksčiau nei planuota, nėštumas - garantuotas.
• Per ovuliaciją: Tai geriausias laikas! Nesvarbu, kiek laiko trunka jūsų mėnesinės, ovuliacija paprastai prasideda maždaug 14 dienų iki kitų mėnesinių. Kai tai nutinka, jūsų kūno temperatūra pakyla apie pusę laipsnio. Tačiau atminkite, kad tai įvyksta jau tada, kai ovuliuojate, o tai gali būti per vėlu, jei siekiate pastoti. Jūsų tikimybė pastoti: didelė, jei turite lytinių santykių per 36 valandas. Visi išleisti kiaušinėliai yra gyvi ne ilgiau kaip 12 valandų. Tiesą sakant, geriausia, jei spermatozoidai susitinka su jūsų kiaušinėliais per keturias-šešias valandas nuo išleidimo.
• Po ovuliacijos: Tai paskutinė jūsų ciklo dalis, dar žinoma kaip liuteininė fazė, trunkanti mažiausiai 12 dienų. Progesteronas pradeda kilti, tai reiškia, kad kiaušidėms šį mėnesį nereikia išleisti daugiau kiaušinių. Jūsų gimdos kaklelio gleivės išdžiūsta ir sukuria kamštį, kuris neleis spermai patekti į gimdą. Jūsų tikimybė pastoti: maža.

Fizinis aktyvumas, mityba ir žalingi įpročiai

Fizinis aktyvumas yra svarbi geros savijautos ir sveikatos, taip pat ir lytinės, dalis. Reguliarus, bet ne per intensyvus sportas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą. Tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją.

Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai. Vartojant vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, omega-3 riebalų rūgštis, svarbu užtikrinti pakankamą folio rūgšties, cinko bei vitamino D kiekį.

Žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar per didelis kofeino kiekis, neigiamai veikia vaisingumą. „Pastebėta, kad rūkančių vyrų sperma yra prastesnės kokybės, nes spermatozoidų yra mažiau, jie ne tokie judrūs ir gyvybingi.“ Alkoholio vartojimas vyrams siejamas su sumenkusiu lytiniu potraukiu, sėklidžių atrofija, suprastėjusia spermos kokybe. Narkotinių medžiagų poveikis vaisingumui beveik nėra ištirtas, tačiau neabejojama, kad jis neigiamas. Manoma, kad visi žalingi įpročiai neigiamai veikia vaisingumą. Sunku tiksliai įvertinti žalingų įpročių įtaką vaisingumui, nes nebuvo atlikta pakankamai daug ir išsamių tyrimų.

Lėtinis stresas, prastas miegas, netinkama mityba ir žalingi įpročiai gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti organizmo gebėjimą palaikyti reprodukcines funkcijas.

Amžiaus įtaka vaisingumui

Akušeris ginekologas T. Lūža pažymi, kad „teoriškai, kiekviena moteris gali pastoti nuo tada, kai prasideda pirmosios menstruacijos, iki kol jos visai pranyksta. Vadinasi, vidutiniškai vaisingas moters amžius pagal teoriją yra nuo maždaug 10-16 metų iki 50-55-erių metų amžiaus.“ Vis dėlto praktiškai situacija yra kitokia - įpusėjus ketvirtą dešimtį, smarkiai ir sparčiai sumažėja moters kiaušidžių rezervas, prisideda kitos ligos, todėl tikimybė pastoti taip pat pastebimai nyksta.

„Tai, koks yra moters kiaušidžių rezervas, lemia jos kiaušidėse esančių folikulų, kuriuose bręsta kiaušialąstė, skaičius. Daugiausia folikulų moters kiaušidėse yra vos jai gimus, kūdikystėje, ir bėgant metams šis skaičius nuolat mažėja. Skaičiuojama, kad iki maždaug 30-ies metų moters kiaušidžių rezervas dažniausiai yra pakankamai didelis, kad ji galėtų pastoti. Tačiau, moteriai sulaukus 40-ies metų, jos kiaušidžių rezervo belieka vos 10 proc. ar mažiau palyginti su tuo, koks jis buvo vaisingo amžiaus pradžioje“, - sako T. Lūža.

Specialisto teigimu, vyresniame amžiuje ne tik mažėja kiaušidžių potencialas, bet didėja įvairių ligų, kurios apsunkina pastojimą, tikimybė. Pavyzdžiui, gimdos miomos, kiaušidžių cistos, endometriozės, uždegiminės pilvaplėvės, kiaušintakių ligos ar panašiai. Be to, su moters amžiumi susijusi ne tik tikimybė pastoti, bet ir galimybė išnešioti ir pagimdyti sveiką naujagimį: „Po 35-erių metų amžiaus gerokai didėja persileidimų, negimdinio nėštumo, apsigimimų rizika, nėštumas ir gimdymas dažniau komplikuojasi įvairiomis ligomis, dažniau gimdymas užbaigiamas cezario pjūvio operacija.“

T. Lūžos teigimu, moters galimybę pastoti lemiančią kiaušidžių funkciją iš esmės atspindi jos menstruacijų ciklas. „Jei mėnesinės yra reguliarios, tikėtina, kad moters kiaušidžių funkcija veikia tinkamai. Vis dėlto sulaukus 30-ies ir daugiau metų, jau pasitaiko atvejų, kai moters menstruacijų ciklas sutrinka - neįvyksta ovuliacija. Statistiškai, sulaukus 35-erių, per metus moteriai pasitaiko 3-5 tokie sutrikę ciklai, o esant 40-ies - 7 ir daugiau“, - vardija T. Lūža.

Nevaisingumo priežastys ir mitai

Dažniausios priežastys, kodėl nepavyksta pastoti, gali būti susijusios tiek su moters, tiek su vyro sveikata ar gyvenimo būdu. Viena pagrindinių priežasčių - hormoniniai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris turi įtakos moters kiaušidžių veiklai. Be to, endometriozė - liga, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų - gali sukelti sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą arba apsunkinti kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdoje.

Reikšmingos yra ir vyrų vaisingumo problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų kiekis, jų prastas judrumas ar nenormali forma, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo.

Nors manoma, kad nevaisingumas Lietuvoje paliečia 10-15 proc. šeimų, pasaulinė statistika rodo kitokius skaičius: moterų nevaisingumas siekia 30-40 procentų, vyrų nevaisingumas - 30 procentų, dar 20 procentų sudaro abiejų partnerių nevaisingumas, o likę 10-20 procentų yra neaiškios kilmės nevaisingumas.

Reikėtų paneigti ir mitą, kad kontraceptikų vartojimas didina nevaisingumą. Moksliniai tyrimai šio teiginio nepatvirtina. Taip pat mitas, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros turi neigiamą poveikį moters sveikatai. Nors priežastis, sukėlusi nevaisingumą, gali būti susijusi su tam tikrų ligų rizika, pačios procedūros nėra žalingos.

Kada verta kreiptis į medikus?

Jeigu kontracepcijos priemonių nenaudojančiai ir kūdikį planuojančiai (t.y. aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančiai, numatomomis vaisingomis dienomis besimylinčiai) porai nepavyksta pastoti per metus arba ilgesnį laikotarpį, vertėtų kreiptis į medikus.

Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei:

• moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau;
• moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė;
• žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.

Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai. Tiriami abu partneriai.

Pagalbinio apvaisinimo procedūros

Kai natūralus pastojimas nepavyksta, medikai gali pasiūlyti įvairias pagalbinio apvaisinimo procedūras:

• Intrauterininė inseminacija (IUI): Specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą.
• Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą.
• Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI): Į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas.
• Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI): Atrankos būdas, leidžiantis pasirinkti brandesnius ir genetiškai kokybiškesnius spermatozoidus.

Taip pat svarbios ir embrionų bei kiaušialąsčių šaldymo technologijos (vitrifikacija), kurios leidžia išsaugoti vaisingumą ateičiai.

Pasiruošimas nėštumui

Pasiruošimas nėštumui turėtų prasidėti ne tik rūbelių ar lovytės paieškomis, bet ir rūpinimusi savo sveikata. Apie vaiko ir savo gerovę rekomenduojama pradėti galvoti dar prieš 6 mėnesius iki pastojimo. Tai apima apsilankymą pas gydytoją ginekologą, kuris įvertina bendrą būsimos mamos būklę, išsiaiškina svarbiausius veiksnius, galinčius turėti įtakos pastojimui, ir, jei reikia, paskiria tyrimus gretutinėms ligoms nustatyti.

Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, omega-3 riebalų rūgščių. Rekomenduojama vartoti folio rūgštį, vitaminą D, omega-3 riebalų rūgštis, geležį, B grupės vitaminus, cinką, seleną.

Gyvenimo būdas taip pat daro didelę įtaką: atsisakykite rūkymo, ribokite alkoholio vartojimą ir kofeiną, palaikykite sveiką svorį. Stenkitės vengti streso, skirkite pakankamai laiko poilsiui.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

• Ar galima pastoti prieš mėnesines? Taip, nors tikimybė pastoti prieš mėnesines yra mažiausia viso ciklo metu, ji vis tiek yra. Tai priklauso nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko.
• Ar galima pastoti per mėnesines? Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti.
• Kada galima pastoti po mėnesinių? Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis. Ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas pastoti.
• Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti? Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą. Tačiau svarbiausia, kad visas procesas teiktų malonumą.
• Kaip sužinoti, kada vyksta ovuliacija? Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, stebint kūno pokyčius (gimdos kaklelio gleivių konsistenciją, bazinę kūno temperatūrą) arba naudojant ciklo stebėjimo programėles.
• Ar moters orgazmas didina galimybes pastoti? Teorija, kad orgazmas padeda spermą pernešti gimdos link, paneigta tyrimų: įrodyta, kad tiesioginio ryšio tarp orgazmo ir apvaisinimo nėra.

Supratimas apie vaisingumą, ciklo eigą ir veiksnius, darančius įtaką pastojimui, yra pirmas žingsnis link sėkmingo šeimos planavimo. Jei kyla abejonių ar sunkumų, visada verta pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu.

tags: #ginekologe #apie #pastojimo #tikimybe