Gimdyvės ir naujagimiai Airijoje: praeities tragedijos ir dabartiniai iššūkiai

Airijos istorija yra neatsiejamai susijusi su skaudžiomis patirtimis, ypač kalbant apie motinų ir vaikų likimus. Nors šiuolaikinė Airija siekia užtikrinti saugią aplinką gimdyvėms ir naujagimiams, praeities tragedijos, susijusios su „Motinų ir kūdikių namais“, iki šiol meta šešėlį ant šalies. Kartu su diskusijomis apie gimdymo namuose saugumą ir teisę rinktis, šie istoriniai įvykiai tampa svarbiu kontekstu suprasti dabartinę situaciją.

Gimdymų namuose praktika Europoje ir Airijoje

Nuolat girdimos prieštaringos kalbos apie gimdymą namuose skatina gilintis į šią praktiką. Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse gimdymo namuose sistema yra gerai išplėtota. Pavyzdžiui, Nyderlandai yra vienintelė Vakarų Europos šalis, kurioje namuose gimdo daugiau kaip 32 procentai gimdyvių. Tokį aukštą procentą nulėmė tradicijos, valstybės politika ir veikianti gimdymų sistema, suskirstyta į 3 lygius. Pirminiam gimdymo lygiui priklauso mažos rizikos grupės moterys, kurios gimdo namuose prižiūrimos nepriklausomų akušerių-pribuvėjų arba atokesniuose šalies rajonuose - bendrosios praktikos gydytojų.

Latvijoje, remiantis Ministrų kabineto 2006 m. priimtomis taisyklėmis, gimdyvė gali rinktis gimdymą sveikatos priežiūros įstaigos gimdymo stacionare arba planuotą gimdymą ne stacionare. Planuoto gimdymo ne stacionare atveju pagalbą gimdyvei suteikia gydymo įstaigoje dirbantis ginekologas arba akušeris. Jungtinėje Karalystėje kiekviena moteris turi teisę gimdyti namuose, o planuoto gimdymo ne stacionare atveju pagalbą suteikia gydytojas arba akušeris. Lenkijoje, vadovaujantis Sveikatos ministerijos taisyklėmis, gimdyvė taip pat gali rinktis gimdymą sveikatos priežiūros įstaigoje arba planuotą gimdymą ne sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau moteris informuojama, kad gimdymas ligoninėje saugesnis.

Airijos sveikatos paslaugų direkcijos visuomenei teikiama informacija teigia, kad gimdymas namuose mažos rizikos grupės moterims yra saugi alternatyva planuotam gimdymui ligoninėje. Šiuo metu Airijoje veikia Nacionalinė gimdymo namuose akušerių tarnyba, užtikrinanti, kad kiekvienai norinčiai gimdyti namuose būtų suteikta privačia praktika besiverčiančių akušerių organizacijos narių priežiūra. Akušerių vardai ir adresai skelbiami Airijos sveikatos paslaugų vykdomosios valdžios tinklalapyje. Estijoje gimdymų namuose nereglamentuoja joks įstatymas, tačiau diskusija šiuo klausimu prasidėjo 2011 metais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2010 m. byloje Ternovškis prieš Vengriją aiškiai išsakė poziciją, kad pasirinkimas gimdyti namuose yra teisė, kuri turi būti užtikrinta. Teismo sprendime pabrėžiama, kad sprendimas gimdyti namuose apima sveikatos priežiūros specialistų dalyvavimą.

Akušerė prižiūri gimdyvę namuose

Praeities šešėliai: "Motinų ir kūdikių namai" Airijoje

Visai kitokį ir itin skaudų paveikslą piešia „Mother and Baby Home Commission“ (liet. Motinų ir kūdikių namų komisija) atliktas tyrimas. Komisija ištyrė 18 įstaigų, kuriose 1922-1998 metais, iš 57 000 ten gyvenusių vaikų, mirė 15 procentų. Šie namai, daugiausia steigti ir valdyti religinių institucijų, turėjo suteikti prieglobstį motinoms, kurios neturėjo jokios kitos išeities netikėtai pastojus, nes buvo netekėjusios ir neturtingos. Tačiau ten gyvenusios moterys patyrė didžiulį emocinį ir fizinį smurtą.

Ataskaitoje rašoma, kad šiuose namuose aukštas naujagimių mirtingumas buvo labiausiai susirūpinimą keliantis bruožas. 1945-1946 m. naujagimių mirtingumas tokiuose namuose buvo beveik dvigubai didesnis, nei vidutinis šalies nesantuokinių vaikų mirtingumas. Tyrimas buvo pradėtas po to, kai istorijos entuziastė Catherine Corless atrado nepažymėtų masinių kapaviečių įrodymus Tuamo kapinėse.

Senos fotografijos fragmentas iš Motinų ir kūdikių namų

Liudijimai išgyvenusiųjų atskleidžia itin žiaurią realybę. Carmel Larkin, gimusi Tuame 1949 m., pasakojo, kad jos motiną vadino „nusidėjėle“, o ją pačią penkerių metų perdavė globėjams. Ji teigė, kad motinų ir kūdikių namai buvo „mūsų holokaustas“. Liūdnai pagarsėjusiuose Besboro namuose Korko grafystėje, per 1943-uosius mirė 75 procentai ten gimusių bei priimtų gyventi vaikų. Didžiausias mirtingumas fiksuojamas Sean Ross namuose Tipererio grafystėje, veikusiose 1931-1969 m. Šiuose namuose, iš 6 079 naujagimių mirė 1 090. Didelis mirtingumas iš dalies paaiškinamas sergamumu infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip difterija ir vidurių šiltinė, tačiau tyrime rašoma, kad kvėpavimo takų infekcijos ir gastroenteritas taip pat buvo pagrindinės naujagimių mirčių priežastys.

Nesusi-tuokusios ir pastojusios moterys dažnai būdavo atstumiamos savo šeimų ir išvaromos iš namų, nes katalikiškoje visuomenėje nesantuokinis vaikas užtraukdavo gėdą visai šeimai. Liudininkai pasakojo apie emocinį smurtą, motinų vadinimą „prostitutėmis“ ir „kekšėmis“, taip pat apie fizinį smurtą. Viena moteris pasakojo, kad per gimdymą ligoninėje jai buvo atlikta operacija be nuskausminamųjų, o kita liudijo, kad motinos, net sirgdamos, buvo verčiamos dirbti.

Persileidimo istorija - emocijos, patarimai, tyrimai| Eglė Jacukevičienė

Dabartiniai iššūkiai ir referendumas dėl abortų

Šiuolaikinėje Airijoje, kurioje vis dar stipriai veikia Katalikų Bažnyčios įtaka, vyksta intensyvios diskusijos dėl teisės į gyvybę ir moters pasirinkimo. 2018 m. gegužės 25 d. Airijoje vykęs referendumas dėl Konstitucijos 8-osios pataisos panaikinimo, draudžiančios abortus, atspindėjo visuomenės pasidalijimą. Pasak arkivyskupo Eamono Martino, 8-osios pataisos panaikinimas reikštų, kad „negimę Airijos vaikai visiškai nebeturės konstitucinių teisių“. Pro-life aktyvistai, tokie kaip de Clar ir jos vyras Ray, aktyviai dalyvauja kampanijoje prieš pataisos panaikinimą, pabrėždami gyvybės vertę ir siūlydami kitus sprendimus sunkioms situacijoms. Jie argumentuoja, kad Airija yra viena saugiausių šalių susilaukti vaikų ir kad abortų legalizavimas sukeltų „radikalių pokyčių“.

Kita vertus, 8-osios pataisos panaikinimo šalininkai mini sunkius išprievartavimo atvejus, grėsmes motinos gyvybei arba galimybę susilaukti neįgalaus vaiko. Jie teigia, kad Airijai reikia labiau pasirūpinti moterimis ir vaikais, tačiau referendumas nėra tinkamas sprendimas. „Visuomet būna sunkių atvejų, - sako de Clar, - Tačiau šis referendumas nekalba apie juos.“

Referendumas atspindi Katalikų Bažnyčios įtakos mažėjimą Airijoje, ką liudija ir 2015 m. referendumas, leisiantis vienos lyties porų santuokas. Nors apklausų rezultatai rodė skirtingas tendencijas, referendumas tapo vienu didžiausių iššūkių Airijos visuomenei nuo 1983 m., kai įsigaliojo 8-oji pataisa.

Gimdyvės ir naujagimių mirtingumas Lietuvoje: palyginamasis kontekstas

Lyginant su Airijos istorinėmis patirtimis, Lietuvos statistika apie gimdyvės ir naujagimių mirtingumą pateikia kitokį, nors ir ne visuomet džiuginantį, vaizdą. Visuomenės sveikatos ugdymo centro pranešimu, Lietuvoje per metus miršta maždaug 135 naujagimiai, gimsta 187 negyvi kūdikiai. Naujagimių registro duomenimis, 2003 metais gimstamumas padidėjo 1,9 proc., o naujagimių mirčių sumažėjo iki 3,8 vienam tūkstančiui gyvų gimusių.

Pagrindinės naujagimių gyvybei grėsmę keliančios būklės apima perinatalinio periodo būkles (kvėpavimo sutrikimo sindromas, vaisiaus ir naujagimio hipoksija, neišnešiotumas, įgimta infekcija, pneumonija ir gimdymo trauma) bei įgimtas formavimosi ydas. Per metus Lietuvoje miršta apie 247 kūdikiai iki vienerių metų. Kūdikių mirtingumas Lietuvoje mažesnis už Europos vidurkį, bet aukštesnis už labiausiai išsivysčiusių ES šalių vidurkį.

Nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas Lietuvoje per pastaruosius 30 metų sumažėjo keturis kartus, beveik pasiekdamas išsivysčiusių šalių lygį. Tai rodo, kad akušerinė pagalba Lietuvoje ženkliai pagerėjo. Pagrindinės mirčių priežastys - embolija, trombozė, preeklampsija, eklampsija, sepsis, kraujavimas, nesaugiai atliekamas abortas ir kitos su nėštumu susijusios priežastys.

Statistinė diagrama: Kūdikių mirtingumo rodikliai Lietuvoje

Išvados ir ateities perspektyvos

Airijos patirtis su „Motinų ir kūdikių namais“ yra skaudus priminimas apie praeities klaidas ir visuomenės atsakomybę. Nors šiuolaikinė Airija siekia užtikrinti saugią aplinką gimdyvėms ir naujagimiams, visuomenėje išlieka diskusijos apie žmogaus teises, pasirinkimo laisvę ir gyvybės vertę. Vykstantys referendumuose ir diskusijose atsispindi visuomenės vertybių kaita ir siekis užtikrinti geresnę ateitį tiek motinoms, tiek vaikams. Lyginant su kitomis šalimis, svarbu nuolat stebėti ir analizuoti gimdyvės bei naujagimių mirtingumo rodiklius, siekiant užkirsti kelią tragedijoms ir užtikrinti aukščiausio lygio sveikatos priežiūrą.

tags: #gimdyviu #ir #kudikiu #mirtingumas #airijoje