Artėjant vienam svarbiausių gyvenimo momentų - kūdikio gimimui - ne viena jauna šeima susiduria su gausybe klausimų. Vienas jų - kiek gimdymas kainuoja? Apie tai prieš gimdymą pagalvoja bene visi būsimi tėveliai. Nors Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) užtikrina, kad Lietuvos moterims už gimdymą mokėti nereikėtų, daugelio moterų patirtys rodo, jog neoficialūs atsiskaitymai su medikais vis dar yra aktuali ir diskutuotina tema.
Valdininkų ir medikų dovanos: nuo šampano iki vokelių
Istoriškai, kai gimdymas nebuvo laikomas liga, tėveliai su medikais dalydavosi džiaugsmu ir dovanodavo jiems šampano, torto ar kitų simbolinių dovanų. Šiais laikais situacija pasikeitė - jaunoji karta dažnai yra pragmatiškesnė: būsimą džiaugsmą apdraudžia solidžia suma, tikėdamiesi dėmesingumo, nuoširdumo ir pagalbos, jei prireiks.
Dabar kai kuriuose gimdymo namuose įteisinta vieša paslaptis: gimdyvės, susitarusios su konkrečiu gydytoju ar akušere dėl jų dalyvavimo gimdyme, įstaigos kasą sumoka nustatytą sumą. Pavyzdžiui, už gydytojo priežiūrą gali tekti sumokėti apie 578 litus, o už akušerės - apie 289 litus. Pusė gimdyvės sumokėtos sumos, anot informacijos, atitenka pasirinktam gydytojui, o didesnė nei pusė - akušerei. Tokia tvarka, anot kai kurių, išvaduoja nuo papildomo streso, nes žinoma, kiek duoti. Tačiau tai nėra universali praktika.
Oficialiosios ir neoficialiosios išlaidos: ką kompensuoja valstybė?
Valstybinė ligonių kasa (VLK) patikina, kad valstybė pasirūpina, jog Lietuvos moterims už gimdymą mokėti nereikėtų. Jeigu ne Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF), šioms paslaugoms jaunos šeimos išleistų ne vieną tūkstantį litų. Pavyzdžiui, normalus gimdymas ligonių kasoms kainuoja apie 1600 litų, o kai gimdymo metu atliekamas Cezario pjūvis ir yra pavojingų gyvybei ar sunkių komplikacijų, ligonių kasos už gydymo įstaigos paslaugas sumoka daugiau nei 4,5 tūkstančio litų. Gimdyvėms gydytojo paskirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidos yra apmokamos iš PSDF biudžeto, išskyrus atvejus, kai moteris savo iniciatyva, gydytojui rekomendavus, pasirenka brangesnius vaistus ar priemones.
Remiantis VLK duomenimis, 2012 m. Lietuvoje gimdymų gydymo įstaigose buvo priimta kiek mažiau nei 2011 m. - atitinkamai 27,8 tūkst. ir 28,5 tūkst. Lyginant Lietuvos miestuose priimamų gimdymų skaičių, Vilniaus apskrityje esančiose 8-iose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su ligonių kasomis, per 2012 m. buvo priimta daugiausiai - 9214. Čia šeimos dažniausiai renkasi Vilniaus miesto klinikinę ligoninę (3873) ir Vilniaus gimdymo namus (3373).
Tačiau nepaisant kompensacijų, daugelis mamų forumų dalyvių kartoja: „Šiais laikais nedėti į kišenę ir tikėtis geros priežiūros naivu…“
Mamų patirtys: dėkingumas, baimė ar principas?
Nors gimdymas yra kompensuojamas ligonių kasų, moterų patirtys ir istorijos skiriasi. Kai kurios moterys nieko nemoka ir jokių užuominų apie papildomus mokėjimus nesulaukia. Kitos, susidūrusios su komplikacijomis ar tiesiog norėdamos užtikrinti maksimalų dėmesį, renkasi tartis iš anksto ir atsidėkoti medikams.
Vilnietė Kornelija (29 m.) pasakoja, kad gydytoją pasirinko pati ir susitarė, jog jis priims gimdymą. „Apie pinigus ir sumas nebuvo kalbos, bet su vyru jau iš anksto buvome sutarę kažkiek duoti. Konkrečią sumą įdėjom į vokelį tik po visko, kai pamatėm, kaip profesionaliai gydytojas priėmė gimdymą, kaip susitvarkė su netikėtom komplikacijom. Kai sužinojome, kad viskas galėjo baigtis ne itin gerai, tačiau nuostabaus gydytojo dėka turim sveiką mergytę, vien „ačiū“ atrodė nepakankamas. Be to, ligoninės puslapyje pažiūrėjom, kokia yra oficiali gydytojų alga, tai net gėda už mūsų šalį pasidarė…. Taigi, šito „mokesčio“ nelaikau kyšiu, o labiau padėka. Gydytojui davėm 300 eurų, dar akušerei norėjau duoti bent 50, nes man labai padėjo, bet jos nebepagavau…“, - pasakoja ji.
Kita vertus, Renata (30 m.) turėjusi planinę cezario pjūvio operaciją, sako niekam nieko nemokėjusi ir jokių užuominų apie tai nesulaukusi. Tačiau jos pažįstamos patirtis skyrėsi: „Neseniai pažįstamo žmona gimdė Vilniuje ir jai buvo daug visokių problemų - preeklampsija, skatintas gimdymas, tada po jo du kartus reanimacijoje atsidūrė. Ligoninėje ji prabuvo ilgiau nei savaitę. Tai vienos pamainos gydytoja, kuri ją iš pradžių priėmė, buvo visą laiką nepatenkinta ir skirianti mažai dėmesio. Atėjus kitos pamainos gydytojams, jie pakraupo nuo jos būklės. Esant tos nemalonios gydytojos pamainai ji skundėsi bloga savijauta, tačiau gydytoja nedarė jokių tyrimų. Atėjusi nauja pamaina, kurioje gydytojai, matyt, jauni, tyri ir teisingi, skubiai išsiuntė ją į reanimaciją, nes, pasirodo, buvo pradėję nebefunkcionuoti vidaus organai… Paskui, sako, taip ir suprato, kad reikėjo sumokėti, nes palatos kaimynė kitą dieną po gimdymo atrodė žymiai geriau nei ji po savaitės. Pastarosios vyras šiam reikalui buvo paskyręs nei daug, nei mažai - 1000 eurų.“
Pokalbis apie akušerinį smurtą su gydytoju: „Mano misija – kurti gerą gimdymo patirtį“
Kainos interneto forumuose ir nerašytos taisyklės
Pirmą kartą tėvais tapti ketinančios poros dažnai yra tik girdėjusios, kad kažką duoti reikia, tačiau nei kiek, nei kaip tai padaryti - nenutuokia. Anksčiau tokia „slapta“ informacija keliaudavo iš lūpų į lūpas. Šiais laikais viskas paprasčiau - užtenka pasiskaityti mamų forumus internete.
Čia rašoma, kad įprastai gimdymas „kainuoja“ apie 200 eurų, už Cezario pjūvį reikia mokėti daugiau, apie 300-400 eurų, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo. Panašios kainos didžiuosiuose miestuose nusistovėjusios jau daugiau nei keletą metų, provincijoje jos kiek mažesnės. Be to, kai kur įprasta dovanoti įvairias dovanas, gėles, o ne pinigus, tai įvardinant kaip padėką už gerą darbą.
Visgi, pasitaiko ir nemalonių situacijų, kai būsimi tėvai jaučiasi spaudžiami į kampą, nes gydytojai laido įvairias užuominas, demonstruoja abejingumą, akušerės garsiai, lyg tarp kitko, dalinasi įspūdžiais apie gautas dovanas. Kai kurie tėveliai pasiduoda šiam spaudimui ir norom nenorom kažką atneša. Kiti neduoda nieko ir pasikliauja likimu bei gydytojų geranoriškumu. Dar kiti duoda tiems, kurie gimdymo metu buvo šalia, iš kurių jautė nuoširdų rūpestį, gavo didžiausią pagalbą.
Viename interneto forumų kaunietė rašo: „Akušerei daviau 60 eurų, nes tikrai labai gera buvo ir rūpinosi, atstojo ne tik akušerę, bet ir gydytoją. Gimdymą irgi priėmė ji. Žinojau, kad nuo pradžių iki galo bus būtent ši akušerė, nes mane atvežė vos prasidėjus jos pamainai. Būčiau nedavusi nieko, jei būtų nesirūpinusi ar jei nebūtų buvę aišku, kada keisis pamaina. Gydytojai nieko nedaviau, nes jos beveik nemačiau.“
Pasitaiko, kad, bandydami įduoti gydytojams pinigus, tėvai pakliūna į įvairiausias nepatogias situacijas. „Buvome pasiruošę duoti pinigėlių ir gydytojai, ir akušerei, bet nė viena neėmė… Juk nebėgsi koridoriumi šaukdamas: paimkit pinigus! Man buvo neplanuota cezario pjūvio operacija, tačiau viskas pavyko sklandžiai. Po gimdymo tiesiog nunešiau gydytojai butelaitį ir saldainių“, - pasakoja kita diskusijos dalyvė.
Dulos: nauja pagalbos forma ar komercializacija?
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukia ir dulų (gimdymo palydovių) paslaugos. Dulos teikia nemedicininę pagalbą gimdyvei - informacinę, emocinę ir fizinę. Jos gali padėti suprasti gimdymo fiziologiją, anatomiją, standartinę gimdymo priežiūrą, suteikti kontaktus kitų specialistų (žindymo konsultantų, psichologų), išklausyti, nuraminti, padėti jaustis patogiai gimdymo metu ir po jo.
Lietuvos dulų asociacijos pirmininkė Lina Gabrijolavičienė teigia, kad dulos padeda moteriai priimti savo patirtį, paversti ją savasties dalimi. Fizinė pagalba gali apimti masažą, glostymą, maitinimą, pagirdymą, padėjimą pakeisti pozą ar tiesiog paruošti aplinką - pritemdyti šviesą, uždaryti langą.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienai gimdyvei turėti jos pasirinktą nuolat, viso gimdymo metu, palaikantį žmogų. Tyrimai rodo, kad nepertraukiamas palaikymas gali prisidėti prie trumpesnio gimdymo, mažesnio operacijų ir nejautros poreikio, rečiau neigiamai vertinamos gimdymo patirties.
Tačiau kyla klausimų dėl dulų paslaugų kainodaros. Viena konsultacija gali kainuoti apie 30 eurų, o pats gimdymo palydėjimas - apie 300-350 eurų. Kai kurie mano, kad tai yra draugiškos pagalbos už pinigus forma, kiti - kad tai yra neapibrėžtos profesijos komercializacija.
Žala, apie kurią nesusimąstome: kyšininkavimas ir jo pasekmės
Nors daugelio gydytojų atlyginimai tikrai nėra adekvatūs jų atsakomybėms, kyšiai yra bloga praktika. Tai nusikaltimas, už kurį baudžiamas tiek gavėjas, tiek davėjas. Kyšiai gali sukurti situaciją, kai tie, kurie neturi ko duoti, tarsi tampa mažiau svarbiais ar pagarbos vertais pacientais. Pacientai neturėtų jaustis kalti dėl mažo gydytojų atlygio, nes tai didelė problema, kurios sprendimą kyšiai tik atitolina.
Jeigu vis dėlto nuspręsite skirti tam pinigų, gerai pagalvokite, kodėl tai darote - iš dėkingumo ar dėl nederamo gydytojo elgesio. Jei jus verčia jaustis blogai, galbūt verta pakeisti gydytoją į tokį, kuris labiau gerbia save ir savo pacientus?
Kodėl moterys nori mokėti už gimdymą?
Gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė teigia, kad oficiali tvarka numato mokestį už gimdymą ne darbo metu, tačiau neatmeta galimybės, kad žmonės gali „gudrauti“. Ji ragina moteris nesitarti ir nemokėti, nes niekas tų pinigų nelaukia. Tačiau ji pripažįsta, kad individualios priežiūros paslauga turi likti jautresnės psichikos moterims, kurioms ramiau gimdyti su pažįstamu gydytoju.
Visgi, daugelis moterų jaučia psichologinį saugumą, kai žino, kad bus prižiūrimos konkretaus, sutarto mediko. Tai ne tik atsidėkojimas už darbą, bet ir bandymas apsidrausti nuo streso, nemalonių išgyvenimų. Kai kurie mano, kad už pinigus galima nusipirkti malonų elgesį, dėmesingumą, kuris Lietuvoje ne visada garantuojamas be papildomo mokesčio.
Kita vertus, vis daugiau moterų renkasi pasitikėti budinčiais medikais, nesivadovauja nuostata, kad pinigai lemia paslaugos kokybę. Jos pabrėžia, kad svarbiausia yra profesionalumas, o ne kyšis. Dažnai jos pasikliauja savo artimųjų palaikymu, informacijos paieška apie gimdymo įstaigas ir procedūras.
Galutinis sprendimas, ar ir kiek mokėti medikams, priklauso nuo kiekvienos moters ir poros asmeninių įsitikinimų, finansinių galimybių bei patirties. Svarbiausia - jaustis saugiai ir užtikrintai artėjant vienam svarbiausių gyvenimo įvykių.