Nėštumas - tai ne tik džiaugsmingas laukimo laikotarpis, bet ir sudėtingas, nuolatinis moters organizmo prisitaikymas prie naujos gyvybės vystymosi. Nuo pat apvaisinimo akimirkos prasideda grandioziniai fiziologiniai pokyčiai, apimantys visas organų sistemas. Šie pokyčiai yra būtini, kad moters kūnas galėtų išnešioti, apsaugoti ir aprūpinti augantį vaisių, o vėliau - sėkmingai atsigauti po gimdymo. Šis straipsnis detaliai nagrinėja pagrindinius nėštumo metu vykstančius fiziologinius pokyčius, atsižvelgiant į jų įtaką moters savijautai, sveikatai ir galimiems nepatogumams.
Hormoniniai pokyčiai ir jų įtaka
Vienas iš esminių nėštumo aspektų - tai intensyvus hormonų pokytis. Didėja estrogenų kiekis, dėl ko nėščiųjų dantenos gali būti hiperemiškos ir lengvai kraujuoti. Taip pat stebimas adenokortikotropinio hormono (AKTH), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kitų hormonų kiekio padidėjimas. Šie hormoniniai svyravimai lemia daugybę organizmo adaptacijų, įskaitant skysčių sulaikymą audiniuose, kas gali sukelti veido paburkimą. Vandeningesni audiniai nėštumo metu tampa tampresni, o tai yra naudinga gimdymui.
Virškinimo sistemos adaptacijos
Nėštumo metu kinta moters apetitas ir skonio pojūtis, gali atsirasti potraukis neįprastiems maisto produktams. Dažnai nėštumo pradžioje vargina pykinimas, vėmimas ir seilėtekis, kurie paprastai praeina antrojo trimestro viduryje. Sumažėjęs vidaus organų raumenų tonusas lemia vidurių užkietėjimą ir pilvo pūtimą. Didėjanti gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną, o tai dar labiau apsunkina virškinimo procesus. Tulžies pūslės tonusas sumažėja, tulžis tirštėja ir sunkiau nuteka į žarnyną.
Greitai atsikratykite rytinio pykinimo ir pykinimo akupresūra (veikia kaip magija!)
Šlapimo ir išskyrimo sistema
Nėščiųjų inkstai padidėja ir suintensyvėja jų veikla, nes per juos šalinami ir vaisiaus medžiagų apykaitos produktai. Dėl šios priežasties nėštumo metu dažniau gali pasireikšti šlapimo takų infekcijos. Dažnesnis šlapinimasis yra taip pat įprastas reiškinys, kurį lemia ne tik sustiprėjusi kraujotaka ir inkstų veikla, bet ir augančios gimdos spaudimas į šlapimo pūslę.
Širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova
Širdies ir kraujagyslių sistema nėštumo metu patiria didesnę apkrovą. Kraujo tūris padidėja 40-50%, didėja kraujagyslių tinklas ir kraujo tūris. Prasideda nauja placentinė kraujotaka, todėl širdžiai tenka didesnis fizinis krūvis. Minimalus kraujospūdis pirmuoju nėštumo trimestru mažėja, antruoju yra žemas, o nėštumo pabaigoje didėja. Širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje padidėja 10-20 tv./min. Padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis, hormonų poveikis kraujagyslių sienelių tonusui ir vaisiaus pirmeigės dalies spaudimas dubens venoms apsunkina veninio kraujo ištekėjimą iš kojų, todėl gali atsirasti išsiplėtusios kojų venos.
Kvėpavimo sistema ir deguonies poreikis
Nėštumo metu padidėja deguonies poreikis, todėl kvėpavimas tampa dažnesnis ir gilesnis, padidėja kvėpavimo tūris. Kvėpuojamasis tūris pamažu didėja 40% (nuo 500 iki 700 ml), nes naudojamas rezervinis įkvepiamasis tūris. Tai užtikrina pakankamą deguonies tiekimą tiek motinai, tiek vaisiui. Deguonies stoka gali sutrikdyti vaisiaus raidą.
Nervų sistema ir emocinė būklė
Nėštumo metu moterys dažnai būna jautresnės, irzlesnės, mažiau darbingos. Gali pakisti nuotaika. Smegenų žievėje susidaro „nėštumo dominanta“, koordinuojanti visų organų sistemų funkcijas. Padidėja vegetacinės nervų sistemos tonusas. Šie neuropsichiniai pokyčiai yra normali nėštumo dalis.
Oda ir jos pokyčiai
Nėštumo metu oda gali tapti jautresnė. Gali pablykšti odos kapiliarai. Atsiranda rudos juostos ant pilvo, šlaunų, krūtų srityse (strijos), kurios vėliau pablyksta.
Raumenų ir kaulų sistema
Nėštumo metu pasikeičia kūno svorio centras, todėl moterys gali jausti nugaros skausmus, ypač apatinėje juosmens dalyje. Organizmas išskiria estrogenus ir hormoną relaksiną, kurie atpalaiduoja raiščius ir minkština kremzles. Tai praplatina dubens kaulų sąnarius, palengvindama gimdymą. Gaktikaulio sąvaros platėja apie 0,5-0,6 cm.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu: svarba ir nauda
Nėštumas tai fiziologinis sveikos moters būklė, tačiau fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbus tiek moters, tiek vaisiaus gerovei. Moterys, kurios nesportuoja, nėštumo metu priauga didesnį svorį ir gali turėti didesnį širdies susitraukimų dažnį. Tyrimai rodo, kad reguliarūs fiziniai pratimai nėštumo metu turi teigiamą poveikį ne tik nėštumo eigai, bet ir gimdymui bei pogimdyminiam laikotarpiui. Mankšta vandenyje yra ypač naudinga, nes mažiau apkrauna kojas, atpalaiduoja raumenis ir palengvina pratimus, skirtus dubens ir klubų sąnarių paslankumo gerinimui, pilvo ir nugaros raumenų stiprinimui.
Svorio pokyčiai ir mitybos poreikiai
Nėštumo metu moteris priauga svorio, paprastai apie 10-12,5 kg, priklausomai nuo buvusio svorio. Svoris sparčiausiai didėja 20-30 savaitę, o apie 36 savaitę jo didėjimas sustoja. Padidėja vitaminų, ypač A, B grupės, C, D, E, K, ir mineralinių medžiagų poreikis, nes organizmas turi aprūpinti ne tik save, bet ir besivystantį vaisių. Baltymai būtini gimdos, pieno liaukų veiklai bei vaisiaus augimui. Riebalų apykaita sulėtėja, riebalai kaupiasi poodiniame audinyje, krūtyse. Angliavandeniai kaupiasi glikogeno pavidalu kepenyse, raumenyse, gimdos raumenyse ir placentoje.
Kineziterapijos svarba nėštumo metu
Nors daug dėmesio skiriama nėščiųjų sveikatai, kineziterapijos svarba ne visada pakankamai pabrėžiama. Fiziniai pratimai, atliekami nėštumo metu, turi teigiamą poveikį. Tyrimai, atlikti Vilniaus Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, parodė, kad moterys, užsiimančios vandens aerobika du kartus per savaitę, turėjo geresnius fiziologinius rodiklius, palyginti su neaktyviomis moterimis. Nors riebalinio audinio kiekis gali didėti, bendras organizmo tonusas ir savijauta gerėja.
Nėštumo įtaka esamoms ligoms
Nėštumas gali teigiamai paveikti kai kurias moterų ligas. Pavyzdžiui, endometriozės atveju nėštumas ir žindymas slopina kiaušidžių funkciją, todėl liga neprogresuoja, o simptomai lengvėja arba išnyksta. Nėštumas ir žindymas taip pat teigiamai veikia kai kurias krūtų nepiktybines ligas. Kai kurioms moterims, sergančioms migrena, reumatoidiniu artritu ar išsėtine skleroze, nėštumo ir žindymo laikotarpis gali palengvinti ligos eigą, tačiau po gimdymo ligos aktyvumas gali vėl padidėti. Tačiau moterims, sergančioms plautine hipertenzija ar širdies nepakankamumu, nėštumas, ypač gimdymas ir ankstyvas laikotarpis po gimdymo, gali pabloginti būklę.
Seksualumas nėštumo ir po gimdymo metu
Populiarus mitas, kad gimdymas pagerina moters seksualinį gyvenimą, nėra visada teisingas. Po gimdymo gali pasikeisti anatomija, atsirasti negrįžtamų pokyčių, kurie gali turėti įtakos poros lytinio gyvenimo kokybei. Be to, hormoninis pokytis, didėjanti prolaktino koncentracija kraujo plazmoje nėštumo metu gali sumažinti geismą ir lytinių organų lubrikaciją. Nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu moterys gali jaustis nepatrauklios, nepasitikėti savimi, todėl svarbu skirti dėmesio emocinei moters savijautai.
Nėštumas yra nepaprastas moters gyvenimo etapas, kupinas tiek džiaugsmo, tiek iššūkių. Nuodugnus supratimas apie vykstančius fiziologinius pokyčius padeda būsimoms mamoms geriau pasiruošti šiam virsmui, rūpintis savo sveikata ir mėgautis kiekviena akimirka laukiant mažylio.
tags: #fiziologiniai #pokyciai #nestumo #metu #gimda