Įgimtos klubo sąnario displazijos diagnostika ir gydymas naujagimiams

Kūdikio gimimas - tai didžiulis džiaugsmas jo laukiantiems tėvams ir artimiesiems. Visgi vos grįžus iš ligoninės prasideda naujas ir dažnai daugiau klausimų nei pats nėštumas keliantis gyvenimo etapas. Jis kupinas naujų potyrių ir nors džiaugsmų būna daugiau nei vargų, visgi ir jų pasitaiko, ypač tada, kai mažyliui tenka susidurti su pirmaisiais gydytojais. Viena iš tokių situacijų gali būti įgimta klubo sąnario displazija (KD), kuri yra viena dažniausių vaikų ortopedinių patologijų. Ši būklė apibrėžiama kaip sutrikęs klubo sąnario formavimasis dėl nutrūkusio normalaus sąlyčio tarp gūžduobės ir šlaunikaulio galvutės. KD gali susiformuoti vystantis vaisiui gimdoje ar kūdikystės laikotarpiu, o jos ankstyva diagnostika ir gydymas naujagimystėje bei kūdikystėje gali gerokai sumažinti neįgalumą bei pagerinti gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje.

Pirmojo gydytojo rekomendacijos svarba

Vos tik gimus kūdikiui ir atslūgus pirmosioms emocijoms, jį apžiūri gydytojas neonatologas. Ši apžiūra be galo svarbi, nes gydytojas gali pastebėti itin reikšmingus ir svarbius dalykus, tokius kaip pėdų ar kitos įgimtos deformacijos, klubų nestabilumas. Tad jei išrašant iš gimdymo namų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą, delsti nereikėtų.

„Pastebėjus tokius ar panašius pakitimus, naujagimio gydymą reikia pradėti kaip galima anksčiau. Būna ir taip, kad pėdų deformacijas pastebima dar prieš gimstant vaikeliui, echoskopijos metu. Tokiu atveju galima iš anksto registruotis į gydytojo ortopedo-traumatologo konsultaciją. Jeigu vaikelis gimė su pėdų deformacijomis, gydytojui pasirodyti reikia per pirmąsias dvi savaites, jeigu įtariamas klubų nestabilumas - per pirmąjį mėnesį po gimimo. Apsilankius pas gydytoją ortopedą-traumatologą, vertinamas kūdikio raumenų ir skeleto sistemos susiformavimas. Paprasčiau kalbant, apžiūrimos pėdutės, kojos, rankos, krūtinė, nugara, kaklas, galvytė. Įvertinama jų forma, proporcijos, sąnarių judesiai“, - teigia gydytoja ortopedė-traumatologė Julija Ravinskienė.

Visgi gydytoja linkusi pradėti nuo klausimo, ar tikrai visus kūdikius turi konsultuoti ortopedas-traumatologas. Pasak jos, visų mažylių konsultuoti nereikia, bet pasitaiko situacijų, kai ortopedo-traumatologo apžiūra būtina. Vienas tokių atvejų - klubų displazija.

Kas yra klubų displazija?

„Klubų displazija - tai įvairaus laipsnio klubo sąnario nestabilumas dėl nepakankamo ar sutrikusio sąnario vystymosi. Šiuo terminu apibrėžiamas labai platus patologijos spektras - nuo nedidelio laipsnio anatominio nepakankamumo iki visiško klubo sąnario išnirimo. Tai dažniausia vaikų ortopedinė patologija, pasitaikanti 1 iš 100 kūdikių. Vienas iš 500 naujagimių gimsta su visiškai išnirusiais klubais“, - pastebi J. Ravinskienė. Klubų displaziją diagnozuoja gydytojas ortopedas-traumatologas ir iškart rekomenduoja optimalų gydymo būdą, kuris priklauso nuo displazijos laipsnio ir kūdikio amžiaus. Pasak gydytojos J. Ravinskienės, laiku pradėjus gydymą ir griežtai laikantis visų rekomendacijų, klubų displazija beveik visada visiškai pagydoma.

Lietuvoje nėra privalomo visuotinio kūdikių tikrinimo dėl klubų displazijos. Visgi šeimos gydytojai, žinodami problemos aktualumą ir įtardami klubų displaziją, daug kūdikių atsiunčia į ortopedo-traumatologo apžiūrą. „Dėl šios priežasties anksti aptinkama ir išgydoma dauguma įgimtos klubų displazijos atvejų. Galime pasidžiaugti, kad kasmet matome vis mažiau užleistų, negydytų atvejų“, - džiaugiasi gydytoja J. Ravinskienė.

Įgimta klubo sąnario displazija yra sutrikimas, susijęs su klubo sąnario struktūra ir funkcija. Klubo sąnarys, sudarytas iš šlaunikaulio galvos ir dubens kaulų, turi būti tinkamai suformuotas, kad užtikrintų stabilumą ir judrumą. Šios ligos atveju šlaunikaulio galva dažnai būna netinkamai įstatyta į acetabulum (dubens kaulo įdubą), o tai gali sukelti sąnario nestabilumą. Įgimta klubo sąnario displazija yra dažniausiai pasitaikantis ortopedinis sutrikimas naujagimiams ir kūdikiams. Tai yra būklė, kai klubo sąnario struktūra nėra tinkamai suformuota, todėl gali pasireikšti sąnario dislokacija arba subluksacija. Ši liga gali sukelti įvairių problemų, įskaitant skausmą, judėjimo apribojimus ir ilgalaikes komplikacijas, jei ji nebus diagnozuota ir gydoma laiku.

Kodėl atsiranda klubų displazija?

Kaip ir kodėl atsiranda klubų displazija, iki galo nėra aišku, bet svarbu atkreipti dėmesį į kelis rizikos veiksnius, kai ši patologija pasireiškia dažniau. Pasak gydytojos, pagrindinis rizikos veiksnys yra sėdmeninė naujagimio pirmeiga. Jeigu vaikelis gimė sėdmenine pirmeiga, būtina pasirodyti gydytojui ortopedui per pirmąsias porą savaičių po gimimo. Kitas rizikos veiksnys - jei mama arba močiutė buvo gydyta dėl įgimto klubo sąnario išnirimo.

„Sudarius nepalankias sąlygas, net ir sveiki klubai gali vystytis netaisyklingai. Dėl to labai svarbu vaikelį vystyti laisvai, negalima vystyti suglaustomis kojomis, kaip būdavo įprasta anksčiau“, - atkreipia dėmesį gydytoja J. Ravinskienė.

Įgimtos klubo sąnario displazijos priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima genetinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos kaulų ir sąnarių formavimuisi. Be to, kai kurie aplinkos veiksniai, tokie kaip netinkama vaisiaus padėtis gimdoje, gali prisidėti prie šios ligos atsiradimo.

Pagrindiniai KD rizikos veiksniai:

• Mergaitėms ši patologija diagnozuojama 4-8 kartus dažniau, nei berniukams. Manoma, kad taip yra todėl, kad gimimo metu padaugėja kraujyje cirkuliuojančių hormonų estrogenų ir relaksino. Mergaičių organizmas šiems didinantiems sausgyslių elastingumą hormonams, yra daug jautresnis, nei berniukų.
• Šeimyninė anamnezė. Jei šeimoje naujagimių tėvai, broliai, ar seserys yra sirgę klubo sąnario displazija, naujagimiui 1,6 karto didesnė tikimybė sirgti šia patologija. Jei pirmas kūdikis šeimoje gimė turėdamas klubų displaziją, tikimybė, kad antras vaikas ją irgi turės, yra apie 6 proc. Jeigu klubų displazija buvo vienam iš tėvų, tikimybė padidėja iki 12 proc.
• Sėdmeninė pirmeiga. Jeigu vaikelis gimė sėdmenine pirmeiga, būtina pasirodyti gydytojui ortopedui per pirmąsias porą savaičių po gimimo.
• Klubų displazija dažniau pasireiškia pirmagymiams. Net 6 iš 10 kūdikių, kuriems randama klubų displazija, yra pirmagimiai.
• Per mažas vandenų kiekis nėštumo metu (oligohidramnionas).
• Klinikiniai klubo sąnario displazijos požymiai (ribotas klubų sąnarių atvedimas, traškesys, nevienodas kojų ilgis, asimetriškos odos raukšlės sėdmenų ir šlaunų srityje).

Klubo sąnario displazijos diagnostika

Diagnostikos metodai apima tiek klinikinį ištyrimą, tiek instrumentinius tyrimus.

Klinikinis ištyrimas:Jis atliekamas visų naujagimių apžiūros metu. Vertinamas klubų atitraukimas nuo vidurinės plokštumos. Iki 2 mėn. amžiaus klubų sąnariai turėtų atsitraukti iki 90°. Vyresnio nei 2 mėn. kūdikio klubai turėtų atsitraukti iki 65°. Ribotas klubų atsitraukimas gali būti dėl klubų displazijos bei dėl padidėjusio raumenų tonuso galūnėse. Taip pat atliekami Barlowo ir Ortolanio mėginiai, kurie leidžia įvertinti, ar klubo sąnarys išniręs, ar jis atsistato. Dar kartais nustatoma šlaunų ar sėdmenų raukšlių asimetrija.

Instrumentiniai tyrimai:

• Rentgenologinis tyrimas: Pirmus du mėnesius, kol šlaunikaulio galvutė yra kremzlinė, šis tyrimas yra ribotas. Vėliau, nuo 4-6 mėn., jis gali būti informatyvesnis, tačiau vis dar ne toks patikimas kaip ultragarsas ankstyvoje stadijoje.
• Echoskopija (ultragarsinis tyrimas): Tai neinvazinis, nekenksmingas ir itin informatyvus tyrimo metodas, leidžiantis jau pirmomis naujagimio gyvenimo dienomis nustatyti klubo sąnario kaulinių ir kremzlinių struktūrų išsidėstymą. Galima stebėti nesukaulėjusią šlaunikaulio galvutę, gūžduobės kaulinę ir kremzlinę dalis, įvertinti šlaunikaulio galvutės judėjimą gūžduobėje. Echoskopija yra rekomenduojama visiems kūdikiams, nepriklausomai nuo jų sveikatos būklės ar rizikos veiksnių, ir yra geriausia atlikti 4-6 savaičių amžiaus kūdikiams. Jeigu po gimdymo pastebėti klinikiniai displazijos simptomai - pasitikrinti reikėtų nedelsiant.

Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse (pvz., Austrijoje), nėra praktikos visus naujagimius profilaktiškai skenuoti echoskopu. Dažniausiai sprendžiama iš klinikinių požymių ir tik tada kūdikiai nukreipiami ortopedo-traumatologo konsultacijai. Įrodyta, kad taip įvertinama tik apie 18 procentų populiacijos.

Klubo sąnario displazijos gydymas

Gydytoja J. Ravinskienė atkreipia dėmesį, kad klubų displazija - išgydoma patologija, visgi tam reikia ir tėvų, ir gydytojų dėmesio. Sunkesnių klubų displazijos atvejų gydymas gali trukti vidutiniškai tris mėnesius ir ilgiau, kol pasiekiama normali anatomija. Išimtiniais atvejais kūdikius reikia operuoti.

Gydymo tikslas - gera šlaunikaulio galvos centracija-repozicija į gūžduobę. Tai stimuliuoja taisyklingą tolesnį klubo sąnario vystymąsi. To pasiekti galima laikant koją sulenktą per klubo sąnarį ir pakreiptą į šoną, taip vadinamoje "varlytės" pozoje. Tokiai padėčiai palaikyti naudojami specialūs įtvarai.

Gydymo metodai ir priemonės:

• Ortopedinės pagalvėlės (pvz., Freiko pagalvėlė): Jos palaiko per klubo sąnarį sulenktą ir pakreiptą į šoną koją taip, kad šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė turėtų tinkamą kontaktą. Freiko pagalvėlė yra klubų abdukcinis įtvaras, dar vadinamas „balneliu“. Ji dedama tarp kūdikio kojų ir fiksuoja klubų sąnarius reikiamoje padėtyje. Įprastai naudojama gydant iki 3 mėn. amžiaus kūdikius.
• Pavliko dirželiai: Tai specialios petnešos, tvirtinamos aplink kūdikio kojas, prilaikomos pečių ir krūtinės dirželiais. Petnešos palaiko klubus ir kelius, o kojytės lieka atskirtos. Pavliko dirželiai tinkami kūdikiams nuo 6 mėn.
• Gipso įtvarai: Naudojami esant sunkesniems atvejams.
• Uždaras klubo sąnario atstatymas, taikant bendrąją nejautrą.
• Atviras klubo sąnario atstatymas (operacija): Atliekamas, jeigu liga įsisenėjusi arba konservatyvus gydymas nėra veiksmingas.

Jeigu naujagimiui ar kūdikiui buvo diagnozuota klubo displazija, o šlaunikaulio galva yra nestabili ir gydytojas paskyrė Freiko pagalvėlę arba Pavliko dirželius, juos nešioti reikia nuolat (t. y. 23-24 valandas per parą). Iš pradžių kūdikis gali būti neramus, muistytis, verkti ir kitais būdais demonstruoti nepasitenkinimą, tačiau laikui bėgant prie įtvaro pripras. Pratinimas palaipsniui nenaudos.

Vaikas, kuriam buvo nustatyta klubų displazija ir pradėtas gydymas, stebimas iki brendimo, daromos rentgenogramos, vertinama, kaip vystosi klubo sąnarys augant. Jeigu klubo sąnarys toliau gerai nesivysto iki 3-iojo gimtadienio, prireikia operacijos, vėliau dažniausiai skiriama ir reabilitacija po klubo sąnario operacijos. Visgi labai svarbu nepamiršti, kad gydymo rezultatas priklauso nuo klubų displazijos laipsnio, amžiaus, kada pradedamas gydymas, ir ypač nuo tėvų bendradarbiavimo su gydytojais bei rekomendacijų laikymosi.

Mitas ar tiesa?

Visuomenėje dažnai girdima, kad klubų displazija dažniau pasitaiko mergaitėms, o ne berniukams. Kaip pastebi gydytoja J. Ravinskienė, tai tiesa, nes dažniau nustatoma kairiojo klubo displazija pirmagimei mergaitei: „Net 6 iš 10 kūdikių, kuriems randama klubų displazija, yra pirmagimiai, ir 8 iš 10 yra mergaitės“, - dalinasi patirtimi gydytoja J. Ravinskienė.

Dar vienas dažnas teiginys apie klubų displaziją - jei pirmas kūdikis šeimoje gimė turėdamas klubų displaziją, yra didelė tikimybė, kad tai nutiks ir antrajam. Kaip pastebi gydytoja J. Ravinskienė: „Jei pirmas kūdikis šeimoje gimė turėdamas klubų displaziją, tikimybė, kad antras vaikas ją irgi turės, yra apie 6 proc. Jeigu klubų displazija buvo vienam iš tėvų, tikimybė padidėja iki 12 proc.“

Ką reikėtų žinoti prieš pirmąjį apsilankymą pas gydytoją ortopedą-traumatologą?

Mažyliai labai jautrūs tėvų emocijoms, jie puikiai jas jaučia ir perima. Tad, pasak gydytojos J. Ravinskienės, prieš pirmąjį apsilankymą pas gydytoją ortopedą-traumatologą visų pirma reikėtų kuo mažiau jaudintis, nes tai mažyliui taip pat sukels papildomo nerimo. „Taip pat būtų gerai, kad vaikelis nebūtų alkanas, pavargęs, verta pagalvoti ir apie aprangą, nes vaikutį reikės nurengti beveik nuogai. Įvairūs raišteliai, sagutės kaip tyčia pinasi susijaudinusių tėvų rankose, tada sunku susikoncentruoti ir girdėti, ką sako gydytojas“, - pataria J. Ravinskienė.

Dar vienas svarbus dalykas - prieš pirmąjį apsilankymą tėvai turėtų atlikti namų darbus ir prisiminti savo bei savo šeimos istoriją. Jei tėvai, broliai, seserys ar seneliai vaikystėje sirgo ortopedinėmis ligomis, buvo gydyti arba operuoti, tai gali būti svarbus veiksnys, vertinant kūdikio ortopedinę būklę.

Kūdikio klubo sąnarių displazija, jei ji nėra laiku diagnozuojama ir tinkamai gydoma, gali sukelti rimtų ilgalaikių problemų, tokių kaip klubo sąnario nestabilumas, skausmas, ankstyva artrozė ir netgi judėjimo negalios. Ankstyvas gydymas sumažina šių komplikacijų riziką. Ankstyva diagnostika ir gydymas yra esminiai faktoriai siekiant užtikrinti vaiko sveikatą ir normalų sąnarių vystymąsi.

tags: #displazija #sanario #naujagimiui #ii #a #tipo