Kūdikiui gimus, tiek tėveliai, tiek gydytojai nori kuo greičiau įsitikinti, ar vaikutis sveikas. Naujagimis per pirmąjį gyvenimo mėnesį prisitaiko prie šio pasaulio. Nežinant naujojo žmogučio adaptacijos ypatumų, galima neteisingai interpretuoti tik naujagimiui būdingas būkles ir pradėti gydyti normą. Atsakingas pasiruošimas kūdikio atėjimui į šį pasaulį ir jam gimus, užtikrina, kad tėveliai gebės tinkamai jį prižiūrėti.
Pirmasis Kontaktas ir Adaptacija
Po gimimo kruopščiai nusausintas pašildytu vystyklu ar rankšluostėliu nuogas naujagimis guldomas motinai ant jos apnuoginto pilvo ir krūtinės, užklojamas minkšta antklodėle. Jis ilsisi, jaučiasi saugus, sušyla (nes po gimimo jis vėsta), apsisėja motinos mikroflora, pats susiranda krūtį. Tik po 2-3 valandų, kai naujagimis pažįsta aplinką, galima jį sverti, matuoti ir prausti. Virkštelę rekomenduojama užspausti tik nustojus jai pulsuoti. Su pirmuoju įkvėpimu naujagimis apsirūpina deguonimi, o per pulsuojančią virkštelę jis dar kažkiek laiko gauna deguonies ir iš motinos. Tai palengvina mažylio adaptaciją.
Pirmoji Apžiūra ir Svarbiausi Sveikatos Rodikliai
Pirmąją išsamią naujagimio apžiūrą turi atlikti neonatologas ar kitas specialistas per 24-48 valandas po gimimo, kad laiku būtų pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos. Sveiki naujagimiai iš gimdymo stacionaro gali būti išleisti po 6 valandų, dažniausiai išleidžiami antrąją, trečiąją parą. Kuo anksčiau naujagimis išleidžiamas iš stacionaro, tuo mažesnė hospitalinės infekcijos tikimybė.
Pirmąją ir penktą minutę po gimimo naujagimis vertinamas 10 balų sistema (Apgar skalė). 8-10 balų įvertinimas rodo gerą naujagimio būklę. 7 ir mažiau - reikalinga neatidėliotina pagalba naujagimiui.
Spalva
Sveiko naujagimio odos spalva ryškiai ar švelniai rausva. Antrąją parą 70-90 proc. naujagimių pasireiškia fiziologinė gelta, kurią galima atpažinti iš pakitusios veiduko, akių junginės ar viso kūnelio spalvos. Per 2-3 savaites gelta išnyksta.
Oda
Laiku gimusio naujagimio oda padengta varškine mase - verniksu, kuris saugo odelę nuo vaisiaus vandenų pažeidimo, sušvelnina adaptaciją po gimimo. Pernešiojo naujagimio oda būna sausa, pleiskanojanti, padai ir delnai išmirkę, nes verniksas būna susigėręs į odą ar jau nusiplovęs. Ant odelės stebimas plačiai išsidėstęs, bet negausus švelnus plaukuotumas.
Pirmąsias dvi savaites ant naujagimio odos galima stebėti šiuos požymius:
- Milia - balti taškiukai ant nosytės, smakriuko. Tai riebalinių liaukų išskyros.
- Miliarinis bėrimas - dėl prakaito liaukų užsikimšimo.
- Toksinė eritema - netaisyklingos raudonos dėmės, kurių centre gelsvas bėrimo elementas.
- Mongolinės dėmės - nelygus pigmento pasiskirstymas. Būdinga 80 proc. afrikiečių, azijatų ir indų bei romų kūdikiams.
- „Gandro žnyblys“ - kraujagyslių tinklo paryškėjimas kaktą. Išnyksta per 6 mėn.
Virkštelė
Specialiu spaustuku užspausta virkštelė kasdien apvaloma virintu, atvėsintu vandeniu. Virkštelės liekana natūraliai sudžiūsta ir nukrenta per 2-3 savaites. Po to bambutė valoma dar 2-3 dienas.
Galva
Kaukolės siūlės dažnai būna praviros, ne daugiau kaip 0,5 cm. Čiuopiasi 0,3-2 cm didysis momenėlis. Dažnai dėl gimdymo galvutė gali būti konfigūruota, siūlių vietoje čiuopiasi susikeitusių kaulų keteros. Kartais stebima veiduko ar visos galvutės asimetrija. Savo įprastą formą galvutė įgauna per dvi savaites.
Akytės
Akių plyšiai simetriški. Gali kelias dienas dėl gimdymo būti paburkę akių vokai. Kartais akių junginėje stebimos kraujosruvos, kurios „išsivaikšto“ per 2 savaites.
Burnytė
Kūdikio burna simetriška, apžiūrimas gomurio vientisumas, liežuvio pasaitėlis. Gali būti įgimti dantukai, kurie dažniausiai iškrenta ir jų vietoje išauga įprastiniai pieniniai dantukai. Liežuvis telpa burnoje.
Ausytės
Apžiūrimos nosies ir ausų angos, ausų forma. Ausies kaušelis standus, sulenkus greitai grįžta į vietą, stebimas pilnas ausies krašto užsilenkimas. Ausys prisitvirtinusios akių linijoje.
Krūtinės ląsta
Apčiuopiamas raktikaulių vientisumas. Krūtinės ląsta simetriška, kūgio formos. Kvėpavimo dažnis 40-60 kartų per minutę. Širdies veikla aiški, ritmiška, 120-150 tvinksnių per minutę. Pirmąsias dvi savaites gali būti paburkusios krūtelės (tiek berniukų, tiek mergaičių). Taip atsitinka dėl gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenkančių motinos estrogenų.
Pilvukas
Pilvas minkštas, nepapūstas. Čiuopiasi apie 1,5-2 cm iš po dešiniojo šonkaulių lanko išlindęs kepenų kraštelis. Klausant girdima žarnų veikla.
Išmatos ir Šlapinimasis: Normos ir Ypatumai
10-14-ąją parą, prasidėjus brandaus motinos pieno gamybai, naujagimiai pradeda dažnai tuštintis. Neįtikėtina, bet buvo metas, kai dėlto naujagimiai būdavo siunčiami į infekcinę ligoninę. Ten atlikdavo naujagimio išmatų tyrimą, rasdavo stafilokoko bakterijų. Tirdavo ir motinos pieną, o jame taip pat rasdavo stafilokoką. Kitaip būti ir negalėjo, nes tiek naujagimio žarnynas, tiek motinos krūties latakai yra kolonizuoti vienokiu ar kitokiu kiekiu stafilokokų, tačiau tik ypatingomis sąlygomis jie gali sukelti rimtas infekcines ligas. Dėl mokslinių įrodymų trūkumo nukentėdavo sveikas naujagimis - jis būdavo gydomas, motinai uždraudžiama maitinti.
Tuštinimasis
Naujagimis tuštinasi mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Nors kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo. Pereinamosios išmatos pasirodo 4-5-ąją parą. Motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) - nuo 5-6-osios paros. Žarnyno kataras (dažnos išmatos, vandeningos, dirgina odą) prasideda nuo 10-14-osios paros ir trunka 4-6 savaites. Gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių.
Šlapinimasis
Pirmąsias paras naujagimiai šlapinasi retai. Dėl šlapimo rūgšties kristalų kartais šlapimas būna rausvas. Nors kartą pasišlapinti naujagimis turi per pirmąsias 48 valandas. Šlapinimasis padažnės, kai pradės augti svoris. Vėliau turėtų šlapintis ne rečiau kaip 6 kartus per parą.
Kūno Dalys ir Jų Ypatumai
Tarpvietė
Apžiūrimos, ar yra išeinamoji anga, ar berniukų sėklidės nusileidę į kapšelius. Kartais pastebima kapšelio vandenė dėl motinos estrogenų poveikio (hydrocelė), ji praeina per dvi savaites. Mergaitėms dėl estrogenų poveikio kartais iš lytinio plyšio pasirodo skaidrios, baltos ar net su kraujo priemaiša išskyros (pseudomėnesinės). Išnešiotų naujagimių didžiosios lūpos dengia mažąsias.
Galūnės
Rankutės ir kojytės vienodo ilgio, apžiūrimi pirštukai. Išnešioto naujagimio rankų nagai siekia ar net peraugę piršto viršūnę. Kojų nagai tarsi „įaugę“ į aplinkinius pirštuko audinius. Padukuose pilna raukšlių.
Klubai
Klubų atvedimas laisvas, bet sąnario rotacinis judesys stabilus, nėra traškėjimo garso. Apvertus naujagimį ant pilvo patikrinamos sėdmenų raukšlės. Jos turi būti simetriškos.
Svoris ir Neurologiniai Refleksai
Svoris
Pirmomis paromis naujagimis netenka apie 10 proc. gimimo svorio. Tai fiziologinis svorio kritimas. Svoris atsistatyti turėtų per dvi savaites. Minimalus svorio priaugis per pirmąjį mėnesį (įskaičiuojant numesto svorio priaugį!) turėtų būti ne mažiau kaip 500 g. Nepatariama naujagimių sverti kasdien, nes tai gali sukelti motinos nepasitikėjimą savo galimybe naujagimį maitinti iš krūties bei įtakoti nemotyvuotą maitinimą dirbtiniu maistu.
Naujagimis sveriamas pirmąją parą, išvykstant iš stacionaro ir po mėnesio. Jei po fiziologinio svorio kritimo pradėjus augti svoriui naujagimis šlapinasi dažniau nei šešis kartus per parą, išmatos yra gelsvos spalvos, ir matosi, jog kūdikis pilnėja, vertinama, kad maisto naujagimiui pakanka.
Sveikas išnešiotas naujagimis sveria nuo 2500 iki 4200 g (kai kurie ir daugiau). Mažylio ūgis paprastai siekia 48-56 cm. Ne tik stambaus sudėjimo, aukštų tėvų naujagimiai sveria daugiau, bet ir berniukai svoriu dažnai lenkia mergaites, o tų pačių tėvų antras, trečias vaikas gimsta taip pat sunkesnis nei pirmagimis.
Neurologinis tyrimas
Išnešioto sveiko naujagimio poza fleksinė (sulenktos rankytės ir kojytės). Tiriami naujagimio refleksai - tai nevalingi spontaniniai (naujagimio aktyvumas) judesiai ir atsakas į dirgiklį.
Naujagimių refleksai || Demonstracinis vaizdo įrašas || Vaikų liga || Dr. Shankar Dey
Papildomi Tyrimai ir Svarbios Procedūros
Moterų konsultacijos nelankiusioms arba sergančioms gonokokine lytinių takų infekcija motinoms po gimdymo atliekama gonokokų sukeliamos oftalmijos profilaktika. Pirmomis valandomis po gimimo naujagimiams suleidžiamas į raumenis ar sugirdomas vitaminas K. Motinų, kurių kraujo grupė 0, naujagimiams tiriama kraujo grupė, o kurių Rh D faktorius neigiamas - tiriamas Rh D antigenas iš naujagimio virkštelės kraujo.
Po 48-72 valandų imamas kraujas iš naujagimio kulniuko ir atliekamas testas Vilniaus genetikos centre dėl įgimtos fenilketonurijos (reta įgimta medžiagų apykaitos liga) ir hipotireozės (sumažėjusi skydliaukės hormonų gamyba). Tai visuotinė naujagimių patikra dėl šių dviejų ligų. Laiku pradėjus gydymą, šiomis ligomis sergantys naujagimiai auga sveiki.
Per pirmąsias paras, tėveliams sutikus, naujagimiai skiepijami nuo tuberkuliozės (BCG) ir hepatito B (HVB).
Žindymas: Svarbiausias Maitinimo Būdas
Pirmą kartą kūdikis turi būti pamaitintas per pirmas dvi valandas po gimimo, o „oda prie odos“ kontaktas turi tęstis ne trumpiau nei 30 minučių. Tai laikas, reikalingas efektyviam prolaktino išsiskyrimo stimuliavimui, kad prasidėtų savalaikė motinos pieno gamyba, o naujagimis būtų apsaugotas nuo hipoglikemijos ir infekcijos.
Priešpienyje gausu imunoglobulinų, vitamino A, augimo faktorių ir kt. Priešpienis turi laisvinantį poveikį ir skatina mekonijaus pasišalinimą bei yra gera naujagimių geltos profilaktika. Vėliau naujagimis maitinamas pagal poreikį, t. y. taip dažnai ir ilgai kaip jis nori. Jo apetitas stimuliuoja motinos organizmą gaminti pieną.
Maitinimo pradžioje naujagimis gauna skystą liesą pieną, kuriame gausu laktozės, o maitinimo pabaigoje - riebų. Todėl naujagimis turėtų būti žindomas iš vienos krūties pakankamai ilgai (apie 20-30 minučių), kad atitekėtų riebus pienas, ir tik tuomet perkelti prie kitos krūties, jei jis dar alkanas. Kad nebūtų sužeisti speneliai ir naujagimis galėtų efektyviai žįsti, būtina jį taisyklingai priglausti prie krūties. Motinai neturi skaudėti.
Žindančios mamos dažnai jaučia didesnį nerimą nei mamos, maitinančios naujagimius iš buteliuko pieno mišiniu ar nusitrauktu pienu. Kai duodate buteliuką, lengviau žinoti, ar naujagimis gauna pakankamai pieno. Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas. Žindomų kūdikių šlapių sauskelnių kiekis pirmąją gyvenimo savaitę keičiasi kasdien. Pirmosiomis dienomis naujagimis negaus daug motinos pieno, todėl natūralu, kad gali užtekti pakeisti vos vienas ar dvejas sauskelnes. 3-5 dienos: trečią ar ketvirtą dieną po gimdymo krūtys prisipildys pieno, naujagimis daugiau ir dažniau žįs, tad dažniau teks keisti ir sauskelnes. 6 ir vėlesnės dienos: naujagimiui per 24 val. turėtų tekti pakeisti bent 6-8 šlapias sauskelnes.
Kaip daugelis žinome, naujagimiai išskiria tik nedidelį kiekį šlapimo, o vienkartinės sauskelnės labai gerai jį sugeria. Tad gali būti sunku atskirti, ar sauskelnės šlapios ir ar jūsų kūdikis pakankamai šlapinasi. Naujagimio šlapimas turėtų būti bespalvis arba šviesiai gelsvas. Tačiau jei žindote, kartais galite pastebėti nežymius spalvos pokyčius. Motinos pieno spalvą gali pakeisti tam tikri maisto produktai, maistiniai dažai, papildai ir kt. Koncentruotas šlapimas būna labai tamsiai geltonos spalvos ir skleidžia intensyvų kvapą. Labai koncentruotame šlapime pirmosiomis gyvenimo dienomis gali būti uratų kristalų (šlapimo rūgšties kristalų). Tiek berniukų, tiek mergaičių vystykluose gali būti šiek tiek kraujo, tačiau dėl skirtingų priežasčių. Pseudomėnesinės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis dėl hormonų įtakos naujagimėms mergaitėms gali atsirasti kraujo atspalvio makšties išskyrų. Apipjaustymas: po apipjaustymo berniukų vystykluose gali būti šiek tiek kraujo. Jei kūdikis negauna pakankamai skysčių, jam gali prasidėti dehidratacija - ganėtinai pavojinga būklė. Šlapimo takų infekcija gali pakeisti kūdikio šlapimo kiekį, spalvą ar kvapą.
Naujagimio Kūno Ypatumai ir Raida
Pirmąjį mėnesį po gimdymo mažylis būna pažeidžiamiausias, nes iš mamos įsčių patenka į visai naują aplinką, prie kurios turi prisitaikyti.
Naujagimio galva dažnai yra pailga (dėl spaudimo gimdymo metu), tačiau ši forma vėliau kinta, palyginus su kūnu ji neproporcingai didelė - tai normalu. Naujagimio kaklo raumenys ploni, todėl galvytės jis nenulaiko, tad pirmuosius tris mažylio gyvenimo mėnesius visuomet būtina ją prilaikyti. Naujagimio galvutė gali būti arba visai plika, arba apaugusi švelniais plaukučiais. Kartais ant galvos pastebimas baltas pleiskanų luobas - patiems jo šalinti negalima, vėliau, mažylį maudant, pleiskanos turėtų dingti pačios. Viršugalvyje ir pakaušio srityje yra vietos be kaulo - tai didysis ir mažasis momenėliai, kuriuos turi visi naujagimiai.
Naujagimio nosytė, kartais kakta ar smakras gali būti nusėti mažyčiais baltais taškeliais - tai užsikimšusios riebalinių liaukų angelės. Naujagimių oda skirtinga: stambių, išnešiotų, laiku gimusių mažylių oda lygi, storoka, rausva. Atitinkamai mažesnių naujagimių oda plonesnė ir pasiraukšlėjusi. Kai kurių mažylių oda labai plona, ypač vokų, kaklo, peršviečiama, po ja matosi smulkūs kapiliarai. Kai mažylis verkia oda dažnai parausta, išryškėja kraujagyslės (ypač ant kaktos). Plaštakų ir pėdų oda yra vėsi (jos blogiau aprūpinamos krauju), tačiau tai nereiškia, kad mažyliui šalta. Ant krūtinės, rankų ar nugaros mažylis gali turėti pūkelių - vėliau jie išnyksta savaime. Kartais plaštakos ir pėdos būna melsvokos, tamsesnės nei kūnelis, arba pusė kūnelio tamsesnė už kitą - taip esti dėl nevienodo kraujo pasiskirstymo, kai kūdikis pajudins kojytes ir rankytes - odos spalva normalizuosis.
Naujagimis kvėpuoja du kartus dažniau (30-60 įkvėpimų per minutę, kartais nereguliarių), ir jo širdis plaka du kartus dažniau nei suaugusio žmogaus (130-160 dūžių per minutę). Naujagimis pramiega maždaug dvidešimt valandų per parą.
Naujagimis juda padrikai, iš esmės tai tik refleksiniai judesiai. Tačiau mažylio raumenys, ištisus mėnesius buvę įtempti, gimus kelias savaites dar neatsipalaiduoja. Sveikas naujagimis, tuo metu kai nemiega - įnirtingai spardosi. Pastebėta, kad naujagimiai moka instinktyviai šliaužti, paguldyti ant pilvo pakaitomis tiesia tai vieną, tai kitą koją ir kelia rankutes prie veido. Turėdamas į ką atsispirti mažylis trūkčiojančiais judesiais slidžiu paviršiumi gali šliaužti į priekį, tad paguldytų ant pilvo vaikučių nepatartina palikti be priežiūros. Ramiai gulinčio naujagimio rankos sulenktos per alkūnes, o kojos per kelius - tai normali jo padėtis, padedanti apsisaugoti nuo šalčio. Po 2-2,5 mėnesio jos išsitiesia pačios, negalima bandyti jų ištiesti per prievartą (išskyrus darant masažą). Išvystant mažylį gali drebėti viena koja ar rankytė - taip jis reaguoja į vėsesnį orą, kuris sudirgino galūnės nervus. Tai nereiškia, kad mažyliui per šalta ar jam traukuliai, augant šis refleksas dingsta savaime. Taip pat naujagimiai yra puikūs plaukikai, šių įgūdžių jie įgijo dar motinos pilve, todėl maudomi gerai plaukia.
Naujagimis sėdėti nemoka, nenulaiko tiesiai galvos. Gulint ant nugaros mažylio galvutė virsta tai į vieną, tai į kitą pusę. Mažylio kaukolė dar minkšta, todėl po kiekvieno maitinimo patartina kaitalioti pusę, ant kurios naujagimis miega, kitaip galvytė gali deformuotis. Pirmomis savaitėmis palietus naujagimio padą koja išsitiesia, o kita koja tuo pačiu metu linksta. Jei kūdikis laikomas stačias ant kieto pagrindo, prisitaikius prie jo judėjimo, jis pradės eiti - tačiau tai tik refleksas, po kelių savaičių jis turi išnykti, kad galėtų toliau vystytis valingas vaikščiojimas. Naujagimis taip pat refleksiškai čiumpa daiktus. Lengvai perbraukus pirštu per naujagimio burnytę - jis ima sukinėti galvytę į visas puses ieškodamas motinos krūties. Įkišus švarų pirštą jam į burną mažylis iš karto ima jį čiulpti kaip čiulptuką - tai naujagimio čiulpimo refleksas, užtikrinantis maitinimąsi. Palietus jo lūpų kamputį, pasuka galvą į tą pusę, kur tikisi rasti motinos krūtį. Nustatyta, kad šis refleksas išsivysto dar šešioliktą savaitę mažyliui esant pilve, tuomet vaisius į burnytę kišasi pirštuką.
Neišnešioti ir Pernešioti Naujagimiai
Neišnešioto naujagimiais laikomi mažyliai, gimę iki 36 nėštumo savaitės imtinai, jie paprastai sveria iki 2500 g. Neišnešioti naujagimiai dažnai yra ne tik labai maži, bet ir kaulėti dėl dar nesusiformavusio arba labai plono poodinio riebalų sluoksnio. Paprastai neišnešioti naujagimiai būna neaktyvūs ir nejudrūs, turi mažiau jėgų. Jų oda dažnai rožinė, matomos poodžio venos, jei gimsta su plaukučiais - tai jie ploni, panašūs į pūką. Neišnešioti mažyliai ypač neatsparūs infekcijoms, todėl juos būtina saugoti nuo bet kokio kontakto su sergančiais ūminėmis ligomis, prižiūrint mažylius būtina kruopščiai laikytis buities ir asmens švaros. Neišnešioti naujagimiai maitinami dažniau, jų svoris padvigubėja 2-4 mėnesiais. Nors mažylio protinė branda pradžioje nuo sveikų naujagimių gali skirtis 3-4 mėnesiais (priklausomai nuo gimimo laiko, svorio ir pan.), tačiau atotrūkis paprastai užtrunka 6-7 mėnesius, vėliau kūdikis bręsta kaip laiku gimę naujagimiai. Visi neišnešioti naujagimiai gimsta su mažomis geležies atsargomis, todėl anksti išryškėja mažakraujystė. Kelią jai užkirsti galima laiku nustačius, tad dažnai siūloma kas 3-4 savaites atlikti kraujo tyrimus. Taip pat dėl to, kad neišnešioto naujagimio vidaus organai dažnai nėra iki galo subrendę lyginant su bendraamžiais - jie dažniau serga rachitu ir kai kuriomis kitomis ligomis.
Pernešiotu naujagimiu laikomas vaikas, gimęs po 42 nėštumo savaitės, nepriklausomai nuo to, ar jo kūno masė yra normali (pernešiotų naujagimių kūno svoris retai kada skiriasi nuo normalaus). Pernešiotų naujagimių oda blyški, nėra pūkinio dangalo. Mažylis dažnai gimsta jau su ilgais nagučiais ir plaukais, jų oda būna sausa, pleiskanojanti, tokie mažyliai paprastai yra dirglūs. Pernešioti naujagimiai kaip ir neišnešioti gali dažniau sirgti, todėl į namus jie išrašomi tik tuomet, kai kruopščiai patikrinama jų sveikata.
Naujagimio Skausmai ir Jų Malšinimas
Tiksliai nežinoma, kodėl atsiranda naujagimio skausmai (dažnai jie pasireiškia jau nuo trečiosios gyvenimo savaitės ir užtrunka pirmuosius tris mėnesius, tačiau kartais ir ilgiau), gydytojų teigimu, tam įtakos gali turėti nepakankamai išsivysčiusi virškinimo sistema. Jei vaikutis garsiai verkia ir riečiasi - gali būti, kad jam skauda pilvuką, diagnozę gali patvirtinti tik gydytojas. Kaip numalšinti šiuos skausmus vieno recepto nėra, įvairių šalių gydytojai siūlo įvairius būdus, tinkamiausią pasirenka pats mažylis.
Sauskelnių Priežiūra
Kiekvienas kūdikėlis kitoks - vieni gali išmiegoti šlapi, o kitą bet koks lašiukas išbudina. Kūdikiams sauskelnes reikia keisti kiekvieną kartą, kai tik pastebėjote, jog jose jau yra skysčio, jos yra drėgnos (ne iš išorės, bet viduje). Tai bus ne tik maloniau, bet ir sveikiau - išvengsite iššutimų. Naujagimiams pirmosiomis savaitėmis sauskelnes keisite dažniau - mažiausiai penkis kartus po pasišlapinimo ir dukart po rimtesnio reikalo per dieną.
Jeigu manote, kad tai netrukdo vaiko miegui, nebūtina jo žadinti vidury nakties norint pakeisti sauskelnę. Jeigu pastebėjote, kad pratekėjo - nepulkite vaikui keisti sauskelnių, jei matote, jog tai nebūtina, o kitą kartą pasirūpinkite apsaugine paklode. Nakčiai rinkitės ilgesnį sugeriamumo laiką turinčias sauskelnes. Pasistenkite jas pakeisti prie pat guldant vaikutį miegoti.
Naujagimių šlapimo pūslė - labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą ( t. y. jei mažylis miega, nežadinkite jo norėdami pakeisti sauskelnes).
Naujagimio šlapimas turėtų būti bespalvis arba šviesiai gelsvas. Tačiau jei žindote, kartais galite pastebėti nežymius spalvos pokyčius. Koncentruotas šlapimas būna labai tamsiai geltonos spalvos ir skleidžia intensyvų kvapą. Jeigu mažylis karščiuoja ar kitaip serga - sauskelnes keiskite dažniau.
Jeigu kūdikis negauna pakankamai skysčių, jam gali prasidėti dehidratacija - ganėtinai pavojinga būklė. Šlapimo takų infekcija gali pakeisti kūdikio šlapimo kiekį, spalvą ar kvapą. Valykite kūdikio užpakaliuką nuo priekio užpakaliuko link (t. y. taip, kad išmatos nepatektų į šlapimo takus).
tags: #kiek #slapinasi #naujagimis