Diskusijos dėl optimalaus mokinių skaičiaus klasėse Lietuvoje vyksta nuolat, apimant tiek dabartinius reikalavimus, tiek planuojamus pokyčius. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siekia rasti balansą tarp bendrųjų normų, savivaldybių galimybių ir specifinių tautinių mažumų mokyklų poreikių. Šis straipsnis gilinsis į esamą situaciją, numatomus pakeitimus, higienos normų svarbą bei iššūkius, susijusius su klasių komplektavimu.
Švietimo Įstatymo Pataisos ir Finansavimo Mechanizmai
Švietimo įstatymo pataisos yra svarstomos siekiant nustatyti vienodą lietuvių kalbos valandų skaičių su gimtąja kalba. Tai rodo siekį standartizuoti tam tikrus ugdymo aspektus. Tačiau pagrindinis dėmesys pastaruoju metu skiriamas mokinių skaičiaus klasėse reguliavimui. R. Popovienė teigė, kad minimalus moksleivių skaičius klasėje svarstoma sumažinti iki 12. Tačiau vėliau ministrė Raminta Popovienė siūlo, kad šis mokyklų tinklo reikalavimas nesikeistų, paliekant galiojančias nuostatas, pagal kurias gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas. Tai sukuria tam tikrą neapibrėžtumą ir kelia klausimų dėl praktinio įgyvendinimo.
Ministerija numato išimtis, kurios yra itin svarbios užtikrinant švietimo prieinamumą įvairiose Lietuvos vietovėse ir skirtingoms mokyklų grupėms. Šios išimtys taikomos tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijoms ir gimnazijoms, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje. Kaip teigė J., „Mokinių normos nekeičiame, tik išplečiame išimčių galimybes. Sudarome galimybes, kad savivaldybė, matydama situaciją vietoje, galėtų pati prisidėti.“ Savivaldybei suteikiama galimybė prisidėti 50 proc. išlaikant mažąją klasę (nuo 12 iki 20 mokinių). Antra galimybė - šias klases, kaip skyrių, jungti prie kitos gimnazijos, ir trečioji - vykdyti reorganizaciją pagal galiojančią tvarką.
Finansavimo modelis yra glaudžiai susijęs su klasių komplektavimu. Finansavimas klasėms skiriasi priklausomai nuo mokinių skaičiaus. 11-12 klasėms, kuriose yra 21 mokinys ar daugiau, nuo sausio 1 dienos skiriama 72,3 tūkst. eurų metams, o nuo rugsėjo 1 dienos planuojama skirti 72,6 tūkst. eurų. Tuo tarpu klasėms, kuriose yra iki 20 mokinių, skiriami 65 tūkst. eurų metams, o nuo rugsėjo 1 dienos - 66,1 tūkst. eurų. Viceministro J. nuomone, siekiant palaikyti mažas klases, siūloma 10 proc. padidinti mažos klasės finansavimą. „Kad galėtume tai įgyvendinti, siūlysime ir padidinti krepšelį tai klasei, kuri minimaliai bus nuo 12 iki 20, - krepšelį skaičiuoti tokį, kaip yra didelės klasės krepšelis“, - komitete sakė R. Tai rodo bandymą finansiškai paskatinti mokyklas išlaikyti mažesnes klases, tačiau tuo pačiu suteikiama ir daugiau galimybių savivaldybėms prisidėti prie mažų mokyklų išlaikymo. „Savivaldybei suteikiama galimybė taip su mažomis mokyklomis daryti - viena galimybė prisidėti 50 proc.“
Visos išimtys tautinių mažumų mokykloms, pagal kurias jos galėjo ir dabar egzistuoti, yra paliktos galioti ir jose numatytos galimybės, kaip jos toliau gali dirbti. Mokyklų tinklo optimizavimo klausimas šiuo metu derinamas su profesinėmis sąjungomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, kas rodo sudėtingą ir daugiasluoksnį procesą.
Maksimalus Mokinių Skaičius ir Specialieji Ugdymosi Poreikiai
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, maksimalus mokinių skaičius pradinukų klasėje yra 24 vaikai, o vyresnėse klasėse - 30 mokinių. Šios normos yra nustatytos siekiant užtikrinti tinkamas ugdymo sąlygas. Tačiau svarbu paminėti, kad vienas mokinys, dėl įgytų ar įgimtų sutrikimų turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Ši nuostata yra labai svarbi, nes ji leidžia atsižvelgti į individualius vaikų poreikius ir užtikrinti jiems reikiamą paramą, net ir esant didesniam klasių komplektavimui. Tai rodo, kad sistema bando prisitaikyti prie įvairių mokinių grupių, tačiau tai taip pat kelia papildomus iššūkius mokytojams ir mokykloms, reikalaujančius papildomų resursų ir kompetencijų.
Higienos Normos ir Oro Kokybė Klasėse
Higienos normos vaidina itin svarbų vaidmenį ne tik reguliuojant mokinių skaičių, bet ir užtikrinant tinkamas fizines sąlygas mokymosi aplinkoje. R. teigimu, „Dirbame su Sveikatos apsaugos ministerija ir esame jau sutarę, kad Sveikatos apsaugos ministerija bus atsakinga už higienos normas, kurios reguliuos patalpas, apšvietimą ir taip toliau, o mokinių mokymosi krūvį, valandų skaičių per savaitę reguliuos Švietimo ministerija ministro įsakymu.“
Nors pačios higienos normos tiesiogiai nereglamentuoja vaikų skaičiaus klasėse, jos nustato minimalų plotą, tenkantį vienam mokiniui - ne mažiau kaip 1,7 kvadratinio metro patalpos ploto klasėje, o specializuotuose kabinetuose dar daugiau. A. Razmienė konstatavo, kad tikrinant mokyklas randama pažeidimų, kad „prikimšta per daug vaikų”. Tai rodo, kad net ir esant nustatytoms normoms, praktikoje jos ne visada yra laikomasi.
Minimalus patalpų plotas yra labai svarbus rodiklis, siekiant užtikrinti oro kokybę. „Vaikai kvėpuoja, susidaro fiziologinės apykaitos produktai. Mažinant užkrečiamųjų ligų plitimo riziką, klases taip pat būtina vėdinti per pertraukas”, - pabrėžė gydytoja higienistė-epidemiologė. Taršos anglies dvideginiu tyrimai klasėse ir sporto salėse parodė, kad beveik trečdalyje visų tirtų klasių jau pamokos pradžioje anglies dvideginio koncentracija viršijo normas. „Anglies dvideginis yra tai, ką žmogus iškvepia, nevėdinamose patalpose jo prisikaupia, tad pradeda skaudėti galvą, sulėtėja mąstymas. Dėl to kalta būtent ši medžiaga”, - aiškino specialistė. Tyrimo duomenimis, pamokos pabaigoje anglies dvideginio koncentracija vidutinę leidžiamą koncentraciją jau viršijo daugiau nei pusėje tirtų klasių - 51 proc. Tai reiškia, kad tos klasės buvo neišvėdintos per pertraukas arba pagal jų plotą buvo per daug vaikų. Mokinių klasėje gali būti tik tiek, kad būtų užtikrintas reikalingas plotas, tūris, kad per 45 minutes pamokos patalpoje neprisikauptų tiek anglies dvideginio, kad trukdytų mokymo procesui - lėtintų mąstymą, sukeltų galvos skausmą ir pan.“, - atkreipė dėmesį A. Razmienė. Tai yra aiškus signalas, kad nepakankamas patalpų plotas arba prastas vėdinimas gali tiesiogiai paveikti mokinių koncentraciją ir mokymosi rezultatus.
Rankų Higiena, Sergamumas ir Bendrosios Sveikatos Klausimai
Įtakos vaikų sergamumui turi ir kitos priežastys, kurios nėra tiesiogiai susijusios su klasių dydžiu, bet yra svarbios bendrai vaikų sveikatai ugdymo įstaigose. Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja priminė, kad į mokyklas atėję vaikai, kurie nelankė darželio, paprastai dažniau serga, nes imunitetą įgyja „apsikeisdami” mikroorganizmais. Jeigu to nebuvo darželyje, tai vyksta mokykloje. Tačiau, pasak specialistės, „dažniausiai, kiek stebime, vaikams ypač stinga rankų higienos įgūdžių - jie neišmokyti nusiplauti rankyčių. Kai kuriose mokyklose nepakanka sąlygų to padaryti.“
Rankų higieną vaikams būtina akcentuoti nuo pat gimimo. Taip pat pastebima silpna kosulio kultūra - vaikai kosi neužsidengę ir dar dairosi. Jei matai, kad kitas kosėja, taip pat reikia nusisukti, užsidengti burną, nosį, kad neįkvėptum. Atrodo, elementaru, bet ir suaugusieji dažnai to nepaiso - viešajame transporte kosi, čiaudi neužsidengę ir taip skleidžia bacilas. Šie paprasti, bet svarbūs higienos įpročiai yra kertiniai siekiant mažinti ligų plitimą mokyklose, nepriklausomai nuo klasių dydžio.
Mokyklų Patikrinimai ir Nustatyti Pažeidimai
Prieš rugsėjo pirmąją mokyklose vyksta pasiruošimo mokslo metams įkarštis, tad visuomenės sveikatos specialistai papildomas mokyklų patikras numato rugsėjo-spalio mėnesiais. Pernai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atliko 665 ugdymo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą, patikrinimus ir net 54 proc. jų nustatė visuomenės sveikatos saugos reglamento pažeidimus, paskyrė 87 administracines nuobaudas.
Kaip informavo tarnyba, pagrindiniai nustatomi pažeidimai fiksuojami būtent dėl vaikų skaičiaus klasėse ar grupėse - tai sudaro 13 proc. visų nustatytų pažeidimų. Dėl per didelio vaikų skaičiaus grupėse apsunkinamas ne tik ugdymo procesas, bet ir vaikų priežiūra, nesukuriama saugi aplinka. Tai patvirtina, kad nepaisant nustatytų normų, problema išlieka aktuali ir turi įtakos ugdymo kokybei bei saugumui.
Įvairios Perspektuvos ir Iššūkiai Klasių Komplektavime
Švietimo sistemos reforma, pagrįsta mokinių galvų skaičiavimu ir įvairių rodiklių analize, neatsižvelgiant į ugdymo procese dalyvaujančius žmones, ir toliau kelia įtampą. Jei mokinių klasėse bus per mažai, ministerija gali sumažinti finansavimą. Esą kiekviena savivaldybė, jei nori, pati gali išlaikyti mažesnes klases, tačiau realybėje negalėdama to padaryti, dažniausiai neturi kitos išeities, kaip tik per mažai vaikų turinčią klasę naikinti arba kitos mokyklos skyriumi paversti ir ištisas mokyklas. Ne mažiau paradoksalu ir tai, kad jau ne tik per mažas vaikų skaičius klasėje yra problema. Jau rengiamas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo pakeitimas.
Situacija Vilniaus mieste ir rajone yra sudėtinga, nes čia yra labai daug mokyklinio amžiaus vaikų, o klasių sumažinimas vargu ar bus įmanomas. Regionai kenčia nuo valdžios sprendimo uždarinėti klases, jeigu jose nėra pakankamo moksleivių skaičiaus. Tiesa, Seimo narė V. siūlo, kad jei politikai tokiai pataisai pritartų, regionų mokyklos galėtų kiek lengviau atsikvėpti ir dėl vienų vaikais negausių metų netektų naikinti visos klasės ir mokinius paskirstyti po kitas krašto mokyklas. Tai būtų žingsnis link didesnio lankstumo regionų mokykloms.
Pavyzdžiui, Ukmergės rajone prieš 5-erius metus, 2014-2015 mokslo metais, mokėsi 4 026 mokiniai, o prieš dešimtmetį, 2010-2011 mokslo metais, - 5 228. Lyginant su miesto mokykla, tarkime Užupio pagrindine, kurią planuoja lankyti apie 420 mokinių, tai reikštų, kad rajone galėtų veikti tik 4 tokio dydžio mokyklos. Vidiškių pagrindinėje mokykloje nutarta nekomplektuoti dešimtos klasės - mokytis joje pareiškė norą tik 6 mokiniai. Klasės sujungti su kita negalima, todėl tėvams pasiūlyta rinktis kitas mokyklas. Mokyklos direktorė Laimutė Strelčiūnienė sakė, jog tai - pirmas kartas, kai nesusidarė dešimta klasė. Mokyklos statusas dėl to nekeičiamas, ji išlieka pagrindine, nes yra devinta klasė, kurioje mokosi 9 mokiniai. Praėjusiais metais devintą klasę baigė 8 mokiniai.
Siesikų gimnazijoje, savivaldybės tarybai pritarus, buvo nutarta nekomplektuoti 11-os klasės, nes iš 12-os dešimtą klasę baigusių mokinių, toliau ketino mokytis 11. Tačiau vėliau atsirado 12 mokinių, norinčių tęsti mokslą šioje gimnazijoje, tad nutarta patvirtinti ir vienuoliktą klasę. Šiemet dešimtoje klasėje turėtų mokytis 14 mokinių. Jono Basanavičiaus gimnazijoje, tikintis sulaukti daugiau prašymų, šį pavasarį buvo nustatytos keturios pirmosios gimnazijos klasės.
Priešmokyklinio ugdymo programas rajone šiais mokslo metais įgyvendins 29 grupės. Ukmergės rajone iš viso veiks 14 bendrojo ugdymo mokyklų: 5 gimnazijos, 4 pagrindinės mokyklos, 3 progimnazijos, 1 mokykla-daugiafunkcis centras ir 1 specialiojo ugdymo mokykla, 6 vaikų lopšeliai-darželiai, 2 neformaliojo ugdymo mokyklos ir Švietimo pagalbos tarnyba. Mokyklose dirbs apie 630 pedagogų.
Ar Mažesnė Klasė Visada Geriau?
Klausimas dėl mokinių skaičiaus klasėje dažnai tampa stereotipu, ypač privačiose mokymo įstaigose, kur tėvai, mokėdami už vaikų mokslą, tikisi didesnio dėmesio. Dažnai vienu svarbiausių mokyklos pasirinkimo kriterijų tampa būtent mažas mokinių skaičius klasėje. Tačiau, kaip pastebi mokyklos „Saulės gojus“ vadovė Laima Sirutienė, „Mokytojas-profesionalas, pasitelkdamas įvairius mokymosi metodus, vienodai gerai išmokys tiek didelę, tiek mažą klasę.“
Neseniai streikavusių Lietuvos pedagogų vienas iš reikalavimų buvo mažinti mokinių skaičių klasėje, nepaisant fakto, kad Lietuvos mokyklose vaikų skaičius klasėse ir taip yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Amerikiečių švietimo ekspertas Matthew Chingos sarkastiškai pajuokavo: „Klasių dydžio klausimas - labai patogus manipuliacijoms.“
Mokslininkų edukologų įrodytas faktas: mokinio sėkmei mokykloje lemiamų išorinių veiksnių sąraše nedidelis vaikų skaičius klasėse užima tik ketvirtą vietą. Kokybiškas mokytojų parengimas, aiški ir nuosekli mokomoji programa ir nuolatinis pedagogų profesinis tobulėjimas - veiksniai, darantys didžiausią įtaką mokyklos pridėtinės vertės kūrimui. Garsiųjų TIMSS ir PISA testų analizė parodė, kad aukštesnių rezultatų pasiekė tie mokiniai, kurie mokėsi didesnėse klasėse. Seniai pastebėta tendencija: geriausių mokytojų klasės visada yra didesnės.
Nors mažoje klasėje kiekvienam moksleiviui tenka daugiau mokytojo dėmesio, greičiau pastebimos mokymosi sėkmės ar nesėkmės, ir mokytojas turi daugiau laiko individualiai pagalbai, tačiau taisyklė „kuo mažiau - tuo geriau“ negalioja iki tam tikros ribos. Mažoje klasėje gali trūkti sociumo įvairovės, ribotos draugystės užmezgimo galimybės, didesnė vaikų emocinio ir psichologinio nesuderinamumo tikimybė. Taip pat didesnė „ramybės drumstėjų“ įtaka, nes jie yra labiau matomi ir gali lengviau susilaukti dėmesio nederamu elgesiu.
JAV atliktas tyrimas Tenesio valstijoje parodė, kad mokiniai, besimokantys 13-17 mokinių klasėse lenkia savo bendraamžius didesnėse 22-26 mokinių klasėse net tais atvejais, kai didesnėse klasėse šalia mokytojo dirbo asistentas. Tačiau tas pats tyrimas Kalifornijoje jokio mokinių pasiekimų skirtumo tarp besimokančių mažesnėse ir didesnėse klasėse nepatvirtino. Prieita išvados, kad lemiamos reikšmės turėjo mokytojų kompetencija ir patirtis. Ugdymo kokybė ne visada eina koja kojon su vaikų skaičiumi klasėje.
Įrodyta, kad didelėje klasėje destruktyvaus elgesio mokiniai daro mažesnę įtaką konstruktyviam visų mokinių darbui. Turėdami galimybę pasislėpti už klasiokų nugarų, jie dažniau tai ir daro. Gerų mokymosi rezultatų pasiekiama tose klasėse, kuriose pedagogai įgyvendina tikrą, o ne deklaratyvų diferencijavimą ir individualizavimą.
Apibendrinant, svarbu ne tiek kiek vaikų klasėje, kiek tai, kas moko klasėje ir kas klasėje vyksta. Mokytojas-profesionalas puikiai dirba tiek mažoje, tiek didelėje klasėje, taikydamas modernias ugdymo strategijas, būdamas lankstus, kūrybingas ir tampriai bendradarbiaudamas su tėvais.