Tėvai, kurie atskirai augina vaikus, tačiau abu turi pareigą juos išlaikyti, dažnai žino, kad išlaikymo dydis priklauso nuo esamo MMA (minimalaus mėnesinio atlyginimo). Tačiau svarbu suprasti, kad MMA yra tik orientacinis dydis, o ne įstatymo numatytas minimalus išlaikymo dydis. Išlaikymo klausimai yra vieni jautriausių šeimos teisės santykiuose. Jie neatsiejami nuo vaiko teisių ir interesų apsaugos, o jų sprendimas teismuose dažnai priklauso nuo įvairių aplinkybių - tiek tėvų turtinės padėties, tiek besikeičiančių vaiko poreikių.
Išlaikymo tvarka ir forma: nuo susitarimo iki teismo
Nuo vaiko gimimo momento tėvams kyla pareiga išlaikyti savo vaiką. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, tėvai taip pat skatinami susitarti dėl tarpusavio pareigų materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus vykdymo. Kai tėvai gyvena kartu, laikoma, kad jie vaiką išlaiko lygiomis dalimis, jei nenustatyta kitaip.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) tėvai visuomet gali susitarti patys. Susitarimą gali patvirtinti teismas, jeigu tėvams to reikia. Akivaizdu, kad taikus susitarimas yra geriausias, tačiau ne visiems pavyksta susitarti ir rasti kompromisą, tą „aukso viduriuką“, - kad ir vaiko visi poreikiai būtų patenkinti, ir kad liktų pakankamai lėšų savo asmeniniams poreikiams ir pragyvenimui. Taikus tėvų susitarimas dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio keitimo turi keletą privalumų, kurie gali būti naudingi tiek tėvams, tiek vaikams. Greitesnis procesas: Taikus susitarimas leidžia išvengti ilgo teismo proceso, kuris gali užtrukti mėnesius ar net metus. Mažesnės išlaidos: Teisiniai mokesčiai ir kitos su teismo procesu susijusios išlaidos gali būti didelės. Didesnis kontrolės lygis: Tėvai patys gali nuspręsti, koks išlaikymo dydis yra tinkamas, atsižvelgdami į savo finansinę padėtį ir vaiko poreikius. Geriau vaikui: Tėvų bendradarbiavimas ir gebėjimas rasti kompromisą gali sukurti teigiamą aplinką vaikui. Lankstumas: Taikus susitarimas gali būti lengviau keičiamas, jei pasikeičia tėvų ar vaiko aplinkybės. Taigi, taikus tėvų susitarimas ne tik palengvina procesą, bet ir prisideda prie geresnės vaiko gerovės.
Jei tėvas/motina neteikia išlaikymo vaikui tam tikrą periodą, su vaiku gyvenantis tėvas/motina, atstovaudamas/-a vaiko interesus, turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Gavus vykdomąjį raštą, jį reikia pateikti antstoliui kartu su prašymu dėl priverstinio vykdymo.
Kreipimasis į teismą: pagrindai ir įrodymai
Apsisprendus kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo ar sumažinimo, faktinė situacija turi atitikti įstatyme numatytas sąlygas. Vien to, kad vienas iš tėvų tiesiog sugalvojo, kad reikia mokėti daugiau ar mažiau, nepakanka. Teismui būtina nurodyti ir įrodyti, kas pasikeitė ir kokia apimtimi pasikeitė (ar tai būtų tėvų turtinė padėtis, ar vaiko poreikiai), nes teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą tik tais atvejais, kai aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti jau priteistą išlaikymo dydį.
Įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti pakeistas dviem pagrindais:1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis) ir/arba2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Asmuo gali remtis tiek vienu iš pagrindų, tiek abiem pagrindais. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti (sumažinti ar padidinti) išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti.
Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Kiekvieną atvejį teismas vertina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai.
Tėvų turtinės padėties pasikeitimas
Dažniausiai pasitaikančios aplinkybės dėl iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (kai finansinė padėtis pablogėja) yra:
- Vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos.
- Pablogėja sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai.
- Atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.
Kai finansinė padėtis pagerėja:
- Vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas.
- Įsigijo nekilnojamojo turto.
- Nebeliko kitų išlaikytinių, sumažėjo kitokio pobūdžio išlaidų ir kt.
- Gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Taip pat esminio pajamų sumažėjimo neįrodo kredito, lizingo mokėjimas, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį - pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Didelių skolinių įsipareigojimų įgijimas teismų nebūtinai bus įvertintas kaip turtinės padėties pablogėjimas, nes įvertinama visa asmens finansinė situacija iš esmės. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal, tarkime, būsto kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Tokiu atveju vertinamas ir įgytas turtas, jo vertė. Todėl vien tai, kad asmuo prisiėmė įsipareigojimus, ne visada bus vertinama kaip turtinės padėties pablogėjimas.
Vaiko poreikių pasikeitimas
Aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių pasikeitimu - padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vien tai, jog vaikas paaugo, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai pasidarė didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė, vaiko pomėgiai galėjo pasikeisti, kurie reikalauja didesnių lėšų ir kt.).
Pastebėtina, kad išlaikymas gali būti mažinamas, kai sumažėja vaiko poreikiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nors tai yra labai reta situacija. Jeigu tėvai gali teikti didesnį išlaikymą, tai vaiko išlaikymo dydis negali būti mažinamas iki būtinųjų poreikių tenkinimo vien dėl to, kad sumažėjo vaiko poreikiai.
Teismų praktikoje pripažinta, jog vaikų poreikiai objektyviai didėja jiems augant. Kadangi kainos laikui bėgant kyla (maistas, drabužiai, paslaugos brangsta), išlaikymo suma, nustatyta prieš metus ar daugiau, gali tapti per maža patenkinti vaiko poreikius. Todėl valstybė numato, kad kas mėnesį teikiamas išlaikymas turi būti indeksuojamas - t. y. perskaičiuojamas pagal oficialų kainų augimo rodiklį, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat verta paminėti, kad vaikams valstybė pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą moka mėnesines išmokas (nuo 2025 m. sausio 1 d. - 122,50 Eur). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismo priteisiamo išlaikymo vaikui suma negali būti sumažinta valstybės mokamos išmokos suma, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia tėvams tenkinti daugiau nei minimalius vaiko poreikius. Ši išmoka tokiu atveju turėtų būti skiriama papildomiems, o ne būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Tai reiškia, kad iš esmės padidėjus vaiko poreikiams yra pagrindas didinti išlaikymo dydį nepaisant valstybės skiriamos išmokos vaikams.
Teismo sprendimo pakeitimas
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Be to turi būti laikomasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.)
Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Taip pat verta paminėti, kad teismo priteisto išlaikymo dydis neturėtų būti sumažinamas vien tik dėl to, kad tėvas (motina) dirba už minimalią algą. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
Pasitaiko atvejų, kai yra prašoma sumažinti išlaikymo dydį motyvuojant tuo, jog teikiamas išlaikymas (ar jo dalis) naudojamas ne vaiko poreikiams tenkinti, o išleidžia vienas iš tėvų savo poreikiams tenkinti. Tačiau, tai nėra pagrindas mažinti priteisto išlaikymo dydį, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, tokiu atveju galima reikalauti žalos vaikui atlyginimo.
Taigi, norint kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) reikia įsivertinti visas savo asmeninio gyvenimo aplinkybes, o ne vadovautis kitų (draugų, kaimynų) atvejais. Kiekviena situacija yra skirtinga, įstatymas nėra konkretus, o teisėjai irgi yra žmonės, kurie priima sprendimus vadovaujantis savo vidiniu įsitikinimu (kurį suformuoja pateikti faktai ir įrodymai) (CPK 185 str.)
Apibendrinant galima teigti, kad išlaikymo dydžio ar formos pakeitimas yra teisinė priemonė, leidžianti prisitaikyti prie nuolat kintančių gyvenimo aplinkybių. Teismai, vertindami tiek tėvų finansinę padėtį, tiek vaikų poreikius, vadovaujasi geriausių vaiko interesų prioriteto principu.
tags: #del #islaikymo #nepilnameciam #vaikui #pakeitimo