Darius Jauniškis, gimęs 1968 m. sausio 14 d. Vilniuje, yra žinomas Lietuvos karo ir saugumo srities veikėjas, kurio karjera apima reikšmingus vaidmenis tiek karinėse struktūrose, tiek žvalgybos tarnyboje, o vėliau ir diplomatinėje arenoje. Jo kelias, prasidėjęs dar Atkuriamojo Seimo laikais, atspindi nuolatinį profesinį augimą ir atsidavimą valstybės saugumui.
Išsilavinimas ir Pradžia Karjeroje

Darius Jauniškis savo akademinį kelią pradėjo 2005 m., baigdamas Vilniaus pedagoginį universitetą ir įgydamas ekonomikos bakalauro laipsnį. Tai suteikė jam tvirtą analitinį pagrindą, vėliau pravertusį sudėtingoje saugumo srityje. Papildydamas savo žinias ir įgūdžius, jis studijavo Baltijos gynybos koledže Estijoje 2006 m., kur gilino žinias jungtiniuose vadų ir štabo karininkų kursuose. Tolesnis jo profesinis tobulėjimas vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur 2011-2012 m. jis baigė Sausumos pajėgų karo koledžo strateginio lygmens kursus. 2012 m. Vašingtono universitete D. Jauniškis įgijo strateginių studijų magistro laipsnį, kas dar labiau sustiprino jo gebėjimus analizuoti ir formuoti ilgalaikes saugumo strategijas.
Jo karjera oficialiai prasidėjo 1990-1993 m. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriuje, kur jis įgijo pirmąsias darbo saugumo srityje patirtis. Vėliau, 1993-1994 m., jis dirbo Vadovybės apsaugos departamente, o 1994-1995 m. - Apsaugos skyriuje prie Finansų ministerijos. Šie ankstyvieji etapai leido jam susipažinti su įvairiomis valstybės institucijų veiklos specifikomis.
Tarnystė Specialiųjų Operacijų Pajėgose
Didžioji D. Jauniškio karjeros dalis susijusi su Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgomis (SOP). 1995 m. jis pradėjo tarnybą Ypatingosios paskirties tarnyboje (YPT), kurioje greitai kilo karjeros laiptais. Nuo 1997 m. iki 2006 m. jis ėjo YPT vado pavaduotojo pareigas, o vėliau, 2006-2008 m., tapo YPT vadu. Šis laikotarpis buvo itin svarbus jo profesiniam formavimuisi, suteikdamas jam patirties vadovaujant aukštos kvalifikacijos specialistams ir planuojant sudėtingas operacijas.
Nuo 2008 m. iki 2015 m. D. Jauniškis vadovavo visoms Lietuvos specialiosioms operacijoms pajėgoms. Per šį laikotarpį jis prisidėjo prie SOP modernizavimo ir jų parengties didinimo. Svarbu paminėti, kad 2002, 2004 ir 2007 metais jis aktyviai dalyvavo tarptautinėse misijose, kur įgijo vertingos patirties bendradarbiaujant su užsienio partneriais ir sprendžiant sudėtingas saugumo problemas įvairiose pasaulio šalyse. Ši patirtis neabejotinai formavo jo požiūrį į globalias saugumo tendencijas ir Lietuvos vaidmenį jas sprendžiant.

Valstybės Saugumo Departamento Direktorius
2015 m. balandžio 14 d. D. Jauniškis buvo paskirtas Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriumi. Šis paskyrimas žymėjo naują jo karjeros etapą - perėjimą nuo karinių operacijų prie žvalgybos ir kontržvalgybos veiklos. Jau tuomet jis pabrėžė, kad jo sprendimą kandidatuoti į VSD direktoriaus vietą nulėmė „aiškus grėsmių Lietuvai suvokimas“. Jo teigimu, Lietuva susiduria su įvairiapusiu spaudimu, įskaitant informacines, šnipinėjimo ir kibernetines grėsmes, taip pat šantažą. D. Jauniškis akcentavo, kad VSD turėtų imtis lyderio vaidmens užkertant kelią šioms grėsmėms ir aktyviai bendradarbiaujant su politikais, teikiant jiems pasiūlymus dėl grėsmių mažinimo.
Jo vadovavimo VSD laikotarpiu buvo pradėtas kitoks bendravimas su visuomene, skelbiamos viešos ataskaitos, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie egzistuojančias grėsmes. Jis teigė, kad visuomenė turi žinoti, kas yra priešas, todėl informacijos sklaida, nekenkianti valstybės interesams, yra būtina. Sąmoninga visuomenė, anot jo, yra svarbus veiksnys tvarkantis su grėsmėmis.
D. Jauniškis taip pat pripažino, kad kandidatuoti į VSD vadovus jam teko priimti sprendimą greitai, tačiau kritinė situacija Lietuvoje dėl naujų grėsmių paskatino jį sutikti. Viena iš pirmųjų užduočių VSD, jo nuomone, buvo motyvuoti darbuotojus, aiškiai apibrėžti grėsmių paveikslą ir imtis veiksmų joms neutralizuoti.
Jo vadovavimo VSD laikotarpiu buvo parengta ir patvirtinta nauja VSD veiklos strategija, kartu su Operatyvinių tarnybų departamentu ir Žvalgybos pareigūnų etikos kodeksas, taip pat nauja Žvalgybos įstatymo redakcija. D. Jauniškis pabrėžė, kad dar daug darbų reikia atlikti siekiant padidinti VSD veiklos efektyvumą saugant valstybę ir visuomenę nuo nedraugiškų išorės inicijuotų veiksnių.
Vis dėlto, jo vadovavimo laikotarpis neapsiėjo be diskusijų. Pavyzdžiui, D. Jauniškis pasisakė prieš KGB dirbusių asmenų pavardžių išslaptinimą, argumentuodamas, kad toks sprendimas galėtų smarkiai pakenkti valstybės patikimumui, sukelti vidines įtampas ir tapti įrankiu priešiškoms jėgoms destabilizuoti situaciją Lietuvoje.
Naujas Etapas: Ambasadorius prie NATO
Nors D. Jauniškis sėkmingai vadovavo VSD, jo karjera įgavo naują kryptį. Prezidentūra jį pasiūlė eiti NATO ambasadoriaus pareigas. Tai reikštų jo perėjimą iš žvalgybos į aukščiausio lygio diplomatinę areną. Toks siūlymas rodo pasitikėjimą jo kompetencija ir patirtimi tarptautinių santykių ir saugumo srityse. Jei šis paskyrimas būtų įvykęs, tai būtų ženklus jo karjeros posūkis, reikalaujantis prisitaikyti prie diplomatinės tarnybos specifikos.

Tuo metu, kai svarstomas D. Jauniškio perėjimas į diplomatinę tarnybą, jau pasirodė spėliojimų, kas galėtų perimti VSD vairą. Kaip vienas iš galimų kandidatų minimas dabartinis jo pavaduotojas Remigijus Bridikis, kuris Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjo dvi kadencijas nuo 2015 m.
D. Jauniškio karjera yra pavyzdys nuoseklaus augimo ir atsidavimo valstybei. Jo patirtis įvairiose institucijose, nuo karinių struktūrų iki žvalgybos ir galimai diplomatijos, leidžia jam turėti platų supratimą apie nacionalinio ir tarptautinio saugumo iššūkius. Jo gimimo data, 1968 m. sausio 14 d., rodo, kad jis yra subrendęs lyderis, turintis pakankamai patirties ir energijos naujiems iššūkiams.