Pieninių dantukų priežiūra: kaip apsaugoti vaiko šypseną nuo ėduonies?

Pieniniai dantukai, nepaisant laikino jų egzistavimo, yra labai svarbūs, nes jie lemia nuolatinių dantų būklę. Laikinieji dantukai reikšmingi vaiko raidai - ne tik maisto kramtymui, bet ir taisyklingam žandikaulių augimui, kalbos formavimuisi. Sugedęs pieninis dantis gali būti įvairių infekcijų šaltinis, be to, sukelia didelį diskomfortą mažyliui - skausmą ir baimę eiti pas gydytoją. Dantukų sveikata priklauso ir nuo mitybos, ir nuo higienos.

Ankstyvosios vaikystės ėduonis: mitai ir realybė

Ėduonis gali pažeisti net ką tik išdygusį kūdikio dantuką, o dėl to kaltas vadinamasis buteliuko kariesas. Šiuo klausimu yra daug mitų. Ką tik išdygusį kūdikio dantuką iš tiesų gali pažeisti ėduonis, tačiau tai nebūtinai bus buteliuko ėduonis, kuris dabar literatūroje dažniau vadinamas ankstyvosios vaikystės ėduonimi. Šios ligos priežasčių labai daug ir dažniausiai jos yra kompleksinės, t. y. negalime vienareikšmiškai teigti, kad tik maitinimas iš buteliuko yra ėduonies priežastis.

Dantų ėduonis yra infekcinė liga, sukeliama mikroorganizmų. Dažniausiai ant sergančių dantų atrandamos bakterijos Streptococcus mutans. Jos pačios vaiko dantukų „negraužia“, tačiau labai „mėgsta“ cukrų. Skaidydamos cukraus molekules, mikrobai gamina rūgštis, kurios ardo dantų emalį. Danties paviršius darosi purus ir, rūgštims prasiskverbiant vis giliau, pažeidimas palaipsniui didėja. Kol rūgštys danties emalį pragraužia kiaurai ir pradėjus irti dentinui pasimato tamsesnė duobutė, užtrunka 6-12 mėnesių. Mažiems vaikams šis procesas vyksta sparčiau, nes pieniniai dantukai, ypač tuojau po išdygimo, nėra ganėtinai mineralizuoti ir jų emalis santykinai minkštesnis, negu nuolatinių dantų. Pažeidimas paprastai pirmiausia atsiranda viršutinių priekinių dantų viršutiniame trečdalyje iš lūpų pusės. Šią vietą mažiausiai nuplauna seilės ir todėl čia lengviau prisitvirtina bei dauginasi mikrobai ir susidaro jų gyvybinės veiklos produktų - kenksmingųjų rūgščių - didesnė koncentracija.

vaiko dantys su ėduonimi

„Buteliuko kariesu“ ankstyvasis ėduonis buvo pramintas todėl, kad pastebėta, jog dažniausiai jis išsivysto kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie prieš užmigdami ir prabudę naktį iš buteliuko per čiulptuką girdomi saldžiais gėrimais: saldinta arbata, sultimis… Ir mišinėliai nėra išimtis. Nors jie gaminami iš karvės pieno, kuris pieno cukraus laktozės turi gerokai (pusantro karto) mažiau negu moters pienas, tačiau karvės piene yra ganėtinai per daug (net 3,5 kartų daugiau negu moters piene) baltymų. Pirmiausia todėl ir gaminamas kūdikių maistelis - mišinys: kad paskui į tuos iš gražios dėžutės išimtus miltelius būtų įpilama daugiau vandens, negu iš šviežio karvės pieno buvo išgarinta gamykloje. Tačiau tada karvės pieno laktozės koncentracija dar labiau sumažėtų. Dėl to, kad mišinyje angliavandenių būtų ne mažiau negu kūdikio maisto etalone - motinos piene, į miltelius jau gamykloje įmaišoma nemažai saldžių pakaitalų natūraliosios laktozės stygiui kompensuoti. Taigi, vartojimui paruošti vandenyje ištirpinti mišinėlio milteliai irgi tampa savotišku cukraus tirpalu.

Tai gali atsitikti įvairiais būdais: bučiuojant, naudojant tuos pačius dantų šepetėlius ir stalo įrankius, duodant vaikui duonos riekę ar kitokio maisto produkto, kurio jau atsikando kariesu sergantis žmogus. Ne mažiau kenksmingas suaugusiųjų įprotis kūdikiui duodamą čiulptuką pirmiau „nuvalyti“ savo burnoje. Pagrindinis kariesogeninės infekcijos šaltinis kūdikiams yra jų mamos. Geri visos šeimos narių burnos higienos įpročiai yra privaloma kiekvieno iš jų dantų karieso profilaktikos priemonė. Mažų vaikų ėduonies atsiradimo rizika ypač padidėja, kai kariesogeninės medžiagos į burną pakliūva naktinio miego metu. Tačiau ir dieninis maitinimas yra ne mažiau svarbus. Antrąjį kūdikio gyvenimo pusmetį, kai jau išdygsta pirmieji dantukai, jis jau būna ne tik žindomas (ar girdomas mišiniais), bet ir pradeda valgyti papildomą tirštą maistą.

Žindymas ir dantukų sveikata: gamtos dovana

Žindymas - gamtos dovana vaiko burnytei ir dantukams. Jis užtikrina ir bendrą vaiko sveikatą, ir suteikia dantims bei kaulams reikalingus mikroelementus. Pats žindimo veiksmas labai naudingas vaiko veido, gomurio ir žandikaulių taisyklingam augimui (vėliau - taisyklingam sąkandžio susiformavimui). Taigi, žindančioms mamoms sakau, kad jas labai palaikau. Mamos pienas savaime ėduonies nesukelia, tad pasirinkus tinkamas maitinimo nurauktu pienu priemones ir dantų priežiūros priemones vaiko dantukai gali būti tokie pat sveiki, kaip ir žindant mažylį.

Ar įmanoma sustabdyti anksti prasidėjusį ėduonį? Pirminėje stadijoje pristabdyti ėduonį galima vien šepetuku ir pasta. Pasikonsultuokite su vaikų odontologu - jis patars, kokią pastą rinktis. Dažnai rekomenduojama pasta su kiek didesniu fluoro kiekiu. Mažiems vaikams pirminio ėduonies požymiai dažniausiai atsiranda priekiniuose dantukuose. Jie neturi vagelių, kaip kramtomieji dantų paviršiai, todėl kontroliuoti procesą yra lengviau. Švariai nuvalius dantukus, dar galima juos patepti specialiu kremu, į kurio sudėtį įeina kalcis, fosforas ir fluoras. Kremu pakanka patepti prieš naktį - jis malonaus skonio, vaikai dažniausiai nesipriešina šiai procedūrai.

Pasaulinė Sveikatos Organizacija, remdamasi jau šimtų tūkstančių metų žmonijos patirtimi ir šiuolaikiniu mokslu, rekomenduoja kūdikių žindymą tęsti antraisiais vaiko gyvenimo metais ir dar ilgiau - tol, kol išliks poreikis. Antropologai, remdamiesi archeologų radiniais, teigia, jog labai tolimoje senovėje vaikai buvo žindomi po kelerius metus, tačiau ankstyvo dantų gedimo požymių, tiriant tuomet gyvenusių žmonių kaukoles, beveik nerasta. Ir šiandien ėduonis nebūdingas laukinėse bendruomenėse, kur kūdikiai miega šalia mamų ir žindymas naktimis tęsiasi po antrojo gimtadienio. Senovėje laukiniai žmonės patys valgė ir savo vaikams duodavo gamtoje randamą natūralų, taigi neperdirbtą, maistą. Ne tokį, kaip dabar įprasta - sumaltą ir virtą iki ištižimo, tepančiai prilimpantį prie dantų. Tada dar nebuvo fabrikinio cukraus ir aukščiausios rūšies miltų. Rupus ir šiurkštokas natūralią skaidulinę struktūrą tebeturintis maistas ne tik blogiau limpa, bet ir lyg natūralus šepetukas nuvalo nuo danties paviršiaus po ankstesnio valgymo nepašalintas liekanas. To negali padaryti trinta pertrinta, virusi pervirusi, tarsi vienalytė pasta, jokio šiurkštumo nebeturinti masė.

Tinkamos dantų priežiūros priemonės ir technikos

Kokia dantų pasta ir šepetėlis vaikui tinkamiausi? Siekiant išsaugoti dantukus sveikus - svarbu kruopšti ir taisyklinga jų priežiūra, naudojant tinkamas priemones. Dantukų valymas gali būti iššūkis tiek vaikams, tiek tėveliams, tad norėdami šį procesą palengvinti, pirmiausia pasiruoškime tinkamas priemones. Svarbu, jog dantų valymui naudojamas šepetėlis būtų patogaus dydžio ir tilptų vaiko burnytėje, o šepetėlio šereliai minkšti ir nežalojantys burnos audinių. Dantų pastą turėtume rinktis atkreipdami dėmesį į jos sudedamąsias dalis. Nuo pirmojo vaikučio dantuko tinkamiausia dantų pasta su 1000 fluoridų koncentracija (1000 ppm F-), o kiekio užtenka labai mažo - vos suvilgyti šepetėlio šerelius, tad net vaikučiui nurijus dantų pastos, žalos nepatirsime. Valantis dantukus svarbu nepamiršti ir tarpdančių. Jeigu abejojate, kurį šepeėlį ar dantų pastą pasirinkti, visada drąsiai klauskite savo odontologo.

vaikiškas dantų šepetėlis ir pasta

Iki 7-8 metų vaiko dantis turėtų valyti tėveliai - 2 kartus per dieną apie 2 minutes arba kol visi dantys kruopščiai nuvalomi. Būkite kūrybiški - dantų valymo metu dainuokite vaikams daineles, sekite pasakas, kurkite istorijas, kaip kutenate dantukus, kad jie būtų švarūs, sveiki ir t. t. Patiems mažiausiems galima duoti į rankytę barškutį ar kramtuką, tėveliai gali užsidėti nuotaikingus akinius ar kitą aksesuarą. Raskite patogų ir vaikučiui tinkamą laiką - nebijokite paieškoti tokio dienos laiko, kai valymas vaikučiui malonesnis. Galbūt dantukus galime išsivalyti kartu žaisdami vonioje. Dantukų valymo kalendorius - tai gali būti puikus metodas, padedantis ugdyti pastovumą ir pareigingumą valantis dantukus. Būkite kantrūs - dantų valymas vaikams tikrai gali užtrukti, taigi kantrybės tikrai reikės. Todėl suskirstykite šį procesą į kelis etapus. Leiskite vaikui tyrinėti pačiam - nors iki 7-8 metų dantukus vaikams turėtų kruopščiai išvalyti tėveliai, leiskite mažyliui priprasti prie dantų šepetėlio ir dantų valymo. Leiskite vaikui pažaisti su šepetėliu, jį pakramtyti, pajausti burnytėje. Vaikutis gali turėti šepetėlį, kuriuo dantukus valo savo žaisliukams. Svarbiausia - būkite kantrūs ir švelnūs vaikučiui ir sau. Dantų valymas kelia iššūkių, taip pat gali kelti įvairias emocijas ir vaikams, ir tėveliams.

Gydymas ir profilaktika: svarbaus vaidmens odontologas

Vaikų dantų ėduonį gydyti reikia, nors kai kurie tėvai laikosi nuomonės, kad pieniniai dantys vis tiek greitai iškris. Negydant pieninių dantų galima pakenkti besiformuojančioms nuolatinių dantų užuomazgoms. Jei pieninį dantį reikėtų ištraukti, nuolatinis dantis gali dygti netaisyklingai.

♫ Dantukų dainelė (su Laura) ♫

Reguliariai lankytis pas odontologus. Rekomenduojama pas odontologą nuvykti išdygus pirmiesiems dantukams. Vaikų dantų valymas - dažnai nelengvai įveikiama užduotis tėvams. Neretai vaikai nenori valytis dantų, priešinasi tam. Dantų valymas šioje amžiaus grupėje turėtų tapti savotišku ritualu. Valant su marle arba guminiu šepetėliu- antpirščiu galima dainuoti arba klausytis tos pačios dainelės, taip nukreipiant vaikučio dėmesį nuo dar neįprastos procedūros. Šio amžiaus vaikai daugiau informacijos priima per vaizdus. Animaciniame filmuke „Bakteriukas ir ėduoniukas” pateikiama berniuko Janso istorija, kuris tingi valytis dantis ir jo burnoje apsigyvena bakterijos, kurios ardo ir kapoja dantis.

Smėlio laikrodis. Mikrobų imitacija. Mikrobų “nuotraukos”. Interneto platybėse tikrai nemažai paveikslėlių, kuriuose pavaizduoti mikrobai. Dantų valymo kalendorius. Pareigingumą ugdanti priemonė yra dantų valymo kalendorius, kuriame vaikas įsipareigoja fiksuoti kiekvieną dantų valymą. Užvedus tokį kalendorių, ryte ir vakare pažymimas atliktas dantų valymas (yra variantų, kai langelyje, atlikus užduotį, užklijuojamas lipdukas). Sugedusių dantų vaizdai. Pajuodę, šypsenos nepuošiantys dantys - nebloga motyvacinė priemonė priversti vaikus (tuo pačiu ir tėvus) suvokti, kas gali nutikti nesivalant dantų. Dantų ėduonies proceso suvokimas. Dantų apnašo dažymas. Išvalius dantis galima panaudoti apnašą dažančias tabletes. Specialios tabletės dantų apnašui nudažyti - puikus būdas įvertinti jūsų ir vaiko pastangas. Vienos dienos paliktas apnašas nusidažys rausva spalva, o senesnės - violetine. Nusidažę dantų paviršiai yra lengvai nuvalomi su dantų pasta ir šepetėliu. Paprasta ir veiksminga priemonė, padedanti išsiaiškinti problemines zonas bei pagerinti dantų valymą. Iki 12 metų tabletes naudoti tik prižiūrint tėvams. Išsivalykite dantis su pasta ir dantų šepetėliu. Kad nenusidažytų lūpos (apnašą dažančios tabletės nudažo ir gleivines), pasitepkite jas vazelinu ar kitu riebiu tepalu. Dažančią tabletę sukramtykite ir sučiulpkite, stengdamiesi, kad dažo pakliūtų ant visų dantų paviršių. Mažesniems vaikams užtenka pusės ar ketvirčio tabletės. Po keliasdešimt sekundžių išspjaukite, gausiai praskalaukite burną vandeniu. Tos dantų vietos, kur yra likę apnašų, liks nusidažiusios nuo šviesiai rausvos (šviežios apnašos) iki violetinės spalvos (senos, keletos dienų apnašos). Tuomet vėl imate į rankas šepetėlį ir viską atidžiai nuvalote.

Jei negydomas pieninis dantis pažeidžiamas giliai, tai gali pakenkti nuolatinio danties užuomazgai. Su odontologais vaikai paprastai pradeda bendradarbiauti nuo 3 metų. Su tokio amžiaus vaiku jau galima susitarti, kad jis pakentėtų, kai bus atliekama viena ar kita procedūra. Pieniniai dantukai lakuojami, prieš tai juos kruopščiai nuvalius poliruojančia pasta. Lakas - tai klampi medžiaga su didesne fluoridų koncentracija. Lakas lieka ant danties paviršiaus nuo 12 valandų iki 2 mėnesių. Per tą laiką spėja sustiprėti dantų mineralizacija. Profilaktiškai užtenka lakuoti dantukus kartą per pusę metų. Jei vaikas bijo odontologinių procedūrų, laką galima užtepti ant dantų šepetėlio ir taip padengti paviršių. Jei dantys labai sugedę, galima lakuoti dažniau. Silantais pieniniai dantukai paprastai nedengiami. Jais dažniau dengiami išdygę nuolatiniai krūminiai ir prieškrūminiai dantys. Silantai - tai ilgalaikė priemonė, ji kaip plomba, užliejanti krūminių dantų vageles.

tags: #dantys #eduonisfilmukas #vaikams