Šiandien jauni tėvai su siaubu stebi kiek paūgėjusius vaikus ir šiuolaikinius jaunuolius - laisvamanius, negerbiančius vyresniųjų, išdidžius, nepaklūstančius tėvams, vertinančius tik pinigus, bet nemokančius dirbti. Net ir labiausiai vaikus mylintys suaugusieji užduoda klausimą: „kaip auklėti vaiką, kad jis užaugtų geru žmogumi?“ Gerų darbų kultūros ugdymas - lengvas ir tuo pačius sunkus darbas. Pagal jėgas įmanomas kiekvienam iš mūsų. Tereikia įdėti šiek tiek pastangų ir šią kultūrą skiepyti mažyliams savo pavyzdžiu.
„Juoda“ ir „balta“ suvokimas: nuo gimimo iki supratimo
Psichosocialinės raidos teoretikas F. Eriksonas teigia, kad vaikas gimsta geras, tačiau neugdomas gerumas gali taip ir nepasireikšti. Todėl svarbiausia jo raidoje - aplinka. Tik savo elgesiu galite rodyti mažyliui deramą pavyzdį, teisingus elgesio modelius. Tik jausdamas jūsų meilę, švelnumą, atsidavimą jis gali tapti pilnaverte asmenybe.
Norėdami išugdyti tinkamą vaiko elgesį, nereikėtų pamiršti jo amžiaus bei raidos etapų. Jūsų lūkesčiai turėtų būti realiai pamatuoti, nereikia tikėtis iš vaiko daugiau, nei jis gali padaryti pagal savo amžių.
1-2 metų amžiaus vaikai: Šie mažučiai suvokia labai ribotą kiekį žodžių, todėl jiems labai sunku suvokti, kas yra gerai, o kas blogai. Jie dar neaiškiai suvokia, ką reiškia taisyklės ir tik mokosi jų laikytis. Kai vaikas ką daro netinkamai, dažniausia jis taip daro ne specialiai, bet todėl, kad jį pagavo impulsas. Vaiko nereikėtų barti, o pasistengti, kad jis nepakliūtų į situacijas, kuriose jo reakcija pasireiškia netinkamu būdu. Tarkime, jei nenorite, kad vaikas išverstų rūbų spintą, tuomet reikėtų pasistengti, kad ji būtų uždaryta taip, kad vaikas nepajėgtų jos atidaryti. Tokio amžiaus vaikams dar sunku ilgiau koncentruoti dėmesį, todėl kažką jiems išaiškinti yra sudėtinga, ilgi disciplinuojantys pamokslai susilauktų neigiamo efekto.
2-4 metų amžiaus vaikai: Šio amžiaus vaikai abstrakčių sąvokų, tokių kaip „teisybė“, „dosnumas“, dar nesupranta, todėl vaikui reikia nurodyti realius pavyzdžius: „Kambaryje negali bėgioti, bet kai išeisim į lauką, galėsi“ arba „Siūlau paglostyti katę arba pažaisti su ja, skriausti jos negalima“. Šio amžiaus vaikas jau supranta, ką jam sakote, suvokia jūsų argumentų reikšmę. Jiems būtina viską tiksliai ir paprastai paaiškinti, pasakykite jam ir tai, koks elgesys yra netinkamas bei kokio elgesio iš jo tikitės. Būkite tvirti ir griežti, bet geranoriški, kalbėkite ramiai. Netinkamas elgesys suteikia jums progą padėti vaikui išmokti elgtis tinkamai.
4-5 metų amžiaus vaikai: Šiuos vaikus labai svarbu žodžiu, mimika ar dėmesiu paskatinti už kiekvieną gražų poelgį. „Gražiai pasielgei, kad palaikei draugui duris“; „Džiaugiuosi, jog pasisveikinai su mūsų kaimyne. Tai yra labai mandagu“; „Oho, pasidalinai sausainiu su sese. Manau, ir pats džiaugiesi tokiu gražiu savo poelgiu.“ Tai pats tinkamiausias laikas sustiprinti vaiko suvokimą apie tai, kas yra gera. Apskritai, tokio amžiaus vaikai stengiasi būti panašūs į artimiausius šeimos narius ir pedagogus. Todėl šiuo amžiaus tarpsniu Jūs turite geriausią progą savo elgesiu padėti tvirčiausius pamatus „geros kultūros“ formavimuisi.
6-8 metų amžiaus vaikai: Šio amžiaus vaikui vystosi socialinis sąmoningumas, tad gerus darbus galima jungti su kiekvieno žmogaus teisėmis - vaikui tai labai svarbu. „Mes turime šeimos taisyklę - po savo darbelio susitvarkome. Smagu matyti, kad būtent taip ir pasielgei pažaidęs“; „Kostai, kaip manai, ar mėtydamas savo žaislus, tu tikrai tinkamai elgiesi? Pagalvokime, ką tau reikėtų dabar padaryti?“. Vaikas ima suprasti, kad ir kiti turi teises, kad egzistuoja taisyklės, kurių visi turi laikytis.
Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas bebūtų, atminkite, kad svarbiausi ugdant gerų darbų kultūrą esate jūs - suaugusieji, kurie kiekvieną dieną praleidžiate su vaiku ir savo elgesiu darote didžiausią įtaką.
Namų Aplinka: Šeima - Gerojo Auklėjimo Pamatai
Pirminė terpė, kurioje formuojasi vaiko požiūris ir santykis su pasauliu, yra jo šeima. Vaiko gerosios kultūros formavimuisi įtakos neturi socialinis šeimos statusas ar materialinė gerovė, daug svarbesnė yra bendravimo kultūra, pagarba kitam. Tėvams reikėtų atminti, kad nuo 1 iki 5 metų amžiaus vaikas daro ne tai, ką tėvai jam kasdien kartoja, bet tai kaip elgiasi tėvai. Vaikas nesąmoningai viską perima kaip normą. Šis laikotarpis geras tuo, kad tėvai vaikui yra vienintelis ir nenuginčijamas autoritetas. Kai kurie psichologai teigia, kad žmogus, kaip asmenybė, susiformuoja per pirmuosius ketverius-penkerius gyvenimo metus. Todėl šiuo atveju tėvai yra didžiausias rodiklis, kuris gali įtakoti vaiko „gerumo“ išsiugdymą. Atminkite, kad tai netruks amžinai, vaikui paūgėjus jo empatiškos asmenybės formavimuisi įtaką ims daryti išoriniai „dievukai“. Todėl šis laikotarpis yra pats svarbiausias padėti gerus pagrindus, o tai padaryti galite tik savo pavyzdžiu.
Nuo to, kokia yra šeima, dažnai priklauso vaikų ir visos visuomenės ateitis. Darni šeima suteikia tvirtą pagrindą vaiko gerumui. Tad polinkis daryti gerus darbus priklauso nuo susiklosčiusių tradicijų šeimos gyvenime. Ne kartą kartosime - maži dalykai reiškia labai daug. Pagarbus bendravimas vienas su kitu, mandagumas, pagalba buityje, nuoširdumas, dėmesys artimiesiems, rūpinimasis vyresniais gali būti vaiko gyvenimo pamatas. Ne veltui šeimos svarbą pabrėžia net Lietuvos Respublikos Konstitucija. Joje teigiama, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.“ (LR Konstitucija, 1996: 38 str. 116).
Norėdami išugdyti gerumo kultūrą, tėvai turėtų pasistengti neskatinti vaikiško egoizmo, ypač pirkdami žaislus ar kitas dovanas, kaip kompensaciją už tai, kad per darbus su jais gali praleisti mažai laiko. Tai dažnai pasitaikanti klaida. Atsakingi tėvai turėtų mokyti, kad „duoti visada yra geriau, nei gauti“. Tai itin sudėtinga todėl, kad visi vaikai yra susikoncentravę į save ir savo norus. Sakinys „paimk, tai tau“ jiems skamba daug maloniau, nei žodis „atiduok“. Kaip tai įgyvendinti praktiškai? Tarkime prieš pirkdami vaikui naują žaislą, su jais susitarkite, kad už tai jis turėtų atiduoti kitam vaikui vieną ar daugiau senų žaislų. Leiskite vaikui pačiam išsirinkti kuriais žaislais jis norėtų pasidalinti, čia ypač svarbus žodis tampa - pasidalinti ir atiduoti. Pavyzdžiui, perkant mažyliui saldainių, būtinai susitarkite, kad jis jais pasidalins su kitais vaikais kieme ar darželyje. Šis principas veikia be pralaimėjimo kartėlio, todėl yra labai malonus, taip įskiepysite mažyliui meilę geriems darbams.
Svarbiausia gerumo idėja yra „duoti“ - skirti kitiems laiko ar dėmesio, apglėbti meile ir supratingumu. Išmokykite juos „duoti“ ne tik žmogui, bet gyvai gamtai, ją gerbti ir mylėti. Nepamirškite, kad kalbėjimasis su vaiku yra labai svarbus. Papasakokite jam tikras ar išgalvotas istorijas apie gerus žmones, taip pat istorijas apie tai, kad pasaulyje egzistuoja viena auksinė taisyklė: „ką žmogus pasėja, tą ir nupjauna“. Sąrašui ribų nėra, reikia tik norėti daryti gerus darbus ir juos daryti. Drauge su vaiku ar jam stebint - ne itin svarbu. Gerumas turi savybę plisti. Pradėjus nuo savęs, nuo mažų gerų darbų šeimos aplinkoje, jie palaipsniui išplinta į gerus darbus už namų sienų.
Švietimo Įstaigos Aplinka: Ugdymas Per Veiklą ir Pavyzdį
Nors šeimos institucija pirmaisiais vaiko gyvenimo metais turi didžiausią įtaką formuojantis asmenybei, tačiau vaikučiai ugdymo įstaigose praleisdami didžiąją dienos dalį, jose daug išmoksta ir perima. Todėl vienas iš svarbiausių švietimo įstaigos uždavinių - be tam tikrų žinių, gebėjimų perdavimo, suteikti vaikams socialinių įgūdžių. Šeimoms galima tik patarti, o švietimo įstaigose su vaikais tikslingai ir kryptingai dirbama.
Kodėl kalbame apie tokių mažų vaikų gerus darbus?
Mažas žmogus gali duoti labai daug (dažnai nuoširdumu pralenkdamas suaugusįjį), be to svarbu, kad vaikui formuotųsi nuostata, kad duoti gali būti lygiai taip pat smagu, kaip ir gauti. Esminė gerumo savybė yra gebėjimas duoti. Šią savybę vaikams galima skatinti pastebint, pasidžiaugiant, kad jis dalinasi su kitais savo daiktais ar tokiais subtiliais dalykais, kaip laikas. Ikimokyklinio amžiaus vaikams ypač tinkama „gerų darbų“ sistema. Jai reikės akmenukų ir indo jiems sudėti. Kai vaikas padaro gražų darbą, jam pasiūloma įmesti akmenuką. Būtinai turime aiškiai įvardinti, koks tai buvo darbelis. Tai vaikus skatina stengtis elgtis gražiai, o suaugusiuosius - koncentruotis į pozityvų vaiko elgesį. Kartais nė patys nepastebime, kad matome tik tai, ką palydime žodžiais „negalima“, „nedaryk taip“, „ne“.
Žaidimai, Skatinantys Gerumą
Pratintis duoti galima per žaidimus. Juk žaidimas - pagrindinė ikimokyklinuko veikla, teikianti jam džiaugsmą ir atverianti galimybes pedagogui numatyti įvairių ugdymo tikslų. Reikia tik pasiūlyti vaikams tinkamų žaidimų.
„Duodu tau…“ (ikimokyklinio amžiaus vaikams): Susėdę rate kiekvienas vaikas iš pintinės ištraukia/išsirenka po žaislą (vyresni vaikai gali traukti pieštukus, lipdukus ir pan.). Vienas vaikas prieina prie norimo draugo ir sako: „Duodu tau, (vardas), … (įvardina tai, ką ištraukė/išsirinko)“, padaręs ką pasakė, atsisėda. Tuomet tą patį atlieka tas vaikas, kuris turi du žaislus. Dalybos vyksta tol, kol kiekvienas pakeičia žaislą. Šio žaidimo tikslas - mokytis duoti. Ilgainiui žaidimo elementas tampa įpročiu.
Bendraamžių rūpestis: Tam tikru žaidimu arba pareigomis galima paversti rūpestį jaunesniais švietimo įstaigos draugais, pvz.: šešerių metų vaikai darželyje gali kuruoti trimečius: padėti pjaustyti vakarienei paruoštus blynus, apsirengti prieš lauką. Ketvirtokai mokykloje gali palydėti į valgyklą pirmokus ir pan. Tam ypač tinka mišrios grupės darželiuose: vyresni vaikai betarpiškai dalyvauja kasdieniniame gyvenime su jaunesniais ir nuolat jiems asistuoja, padeda, pamoko.
Geri darbai vienas kitam gali daryti ir bendraamžiai, tik reikia juos paskatinti juos tai daryti. Jau 3 metų vaikas gali padėti draugui susitvarkyti žaislus, su suaugusiu žmogumi paserviruoti stalą grupės draugams, pratintis dovanoti, užjausti, padėti. Apskritai, padėti atlikti gerą darbą vaikui galima tiesiog išsakant, koks veiksmas būtų ‚gražus“, koks darbelis būtų tinkamas. Dar geriau, kai vaikas pats pasirenka gerą darbą iš dviejų siūlomų.
Nedaug laiko ir pastangų reikalaujantis, tačiau atidumą kitam skatinantis užsiėmimas - laiškų sergantiems grupės ar klasės draugams rašymas. Žinoma, kiekvieno amžiaus vaikams pagal savo galimybes. Laiškus galima rašyti ir vienišiems žmonėms. Paprastai tokios iniciatyvos skatinamos prieš šventes - Šv. Kalėdas, Šv. Velykas. Bet ar tikrai reikia laukti švenčių, kad pradžiugintumėme kitą? Galima organizuoti grupės ar klasės projektėlį, galbūt geru darbu „užkrečiant“ ir kitus.
Gerumo Akcijos: Nuo Mažų Gestų Prie Didelių Darbų
Mūsų darželyje kasmet vyksta kalėdinės „Gerumo akcijos“. Tradicija tapo renginys, kurio metu darželio bendruomenė kviečiama rinkti dovanas senelių globos namų gyventojams, vaikų globos namų ugdytiniams, žmonėms su įvairiomis negaliomis. Pačios netikėčiausios dovanos skiriamos įsivaizduojamam žmogui (ant dovanos užrašoma, pavyzdžiui, Rasos dovana 5 metų berniukui, Igno dovana močiutei), galiausiai pristatomos atitinkamoms įstaigoms. Dovanos gaminamos tiek ugdymo įstaigoje, tiek namuose. Smagu, kad dėl kilnaus tikslo šeimos buriasi bendram darbui, vakaronėms. Gamintos dovanos mielesnės, šiltesnės, labiau atitinka „gero darbo“ kriterijus - svarbiau ne materialinė išraiška, o paaukotas laikas, įdėta šiluma, darbas. Apie gerus darbus vaikai turi ne tik girdėti, bet ir tiesiogiai juose dalyvauti.
Drausmės Lentelės: Struktūra ir Atsakomybė
Vienas iš būdų, padedančių spręsti problemas ir formuoti pageidaujamą vaiko elgesį, yra elgesio lentelės. Elgesio ugdymo sistema - tai lentelė, kurioje surašytos vaiko pareigos, draudžiamas elgesys, dienos ir savaitės sėkmingumo vertinimo kriterijai ir privilegijos, kurias vaikas gali „užsidirbti“ tinkamu elgesiu. Tai vizualinė priemonė, kurioje pažymimi vaiko atliekami darbai, pareigos ar pageidaujamas elgesys.
Už kiekvieną atliktą užduotį ar pademonstruotą teigiamą elgesį vaikas gauna atlygį - dažniausiai pliusą, žvaigždutę ar kitą simbolį. Surinkęs tam tikrą kiekį atlygių, vaikas gauna iš anksto sutartą apdovanojimą. Tokios lentelės dar vadinamos paskatinimo, motyvacijos ar žvaigždučių lentelėmis.
Kodėl Verta Naudoti Elgesio Lenteles?
- Teigiamas elgesio skatinimas: Lentelės orientuojasi į teigiamą elgesį, o ne į bausmes už blogą. Tai padeda kurti pozityvią atmosferą ir stiprinti vaiko savivertę.
- Atsakomybės ugdymas: Vaikas aiškiai mato savo pareigas ir atsakomybę, o tai skatina savarankiškumą ir atsakomybės jausmą.
- Motyvacijos didinimas: Apdovanojimų sistema motyvuoja vaiką stengtis ir siekti užsibrėžtų tikslų.
- Bendradarbiavimo skatinimas: Lentelės kūrimas ir naudojimas gali tapti puikia proga tėvams ir vaikams bendrauti, susitarti ir kartu siekti tikslų.
- Elgesio koregavimas: Lentelės gali padėti koreguoti nepageidaujamą vaiko elgesį, nukreipiant dėmesį į teigiamus veiksmus.
- Aiškios elgesio ribos: Lentele nubrėžiamos elgesio ribos ir vaikai pasijaučia saugesni žinodami, kaip konkrečiai turi elgtis.
Kam ir kada tinka šis metodas?
- Nuo 4 metų: Galima bandyti labai paprastas lenteles su vienu konkrečiu tikslu ir aiškia, greitai pasiekiama paskata.
- Nuo 5-6 metų: Šis metodas tampa išties veiksmingas. Vaikai jau geriau supranta taisykles, gali palaukti atlygio, juos motyvuoja siekti tikslo ir matyti savo pažangą.
Kokias Elgesio Problemas Gali Padėti Spręsti?
- Konkretus elgesys: Skatinti pageidaujamą elgesį ir mažinti nepageidaujamą.
- Tvarka: Ugdyti tvarkymosi įpročius.
- Asmens higiena: Motyvuoti reguliariai valytis dantis, praustis, laiku kirptis nagus.
- Pareigų laikymasis: Skatinti atlikti sutartus darbus.
- Brolių ir seserų santykiai: Galima sukurti bendrą lentelę, skatinančią bendradarbiavimą, pagalbą vienas kitam, pagarbų bendravimą, konfliktų sprendimą be pykčių.
Kaip Sukurti Ir Naudoti Elgesio Lentelę? Žingsnis Po Žingsnio
- Aptarkite su vaiku: Įtraukite vaiką į tikslų ir taisyklių nustatymą - tai padidins jo motyvaciją.
- Pasirinkite tikslus: Pradėkite nuo svarbiausio, formuluokite pozityviai ir būkite konkretūs.
- Sukurkite lentelę: Įtraukite vaiką - leiskite vaikui prisidėti prie lentelės kūrimo. Naudokite patrauklius ženklus ir laikykite matomoje vietoje.
- Nuspręskite dėl „valiutos“ ir taisyklių: Kaip uždirbama? Kas nutinka pasielgus blogai?
- Sutarkite dėl apdovanojimų: Motyvacija yra būtina, ypač pradžioje.
- Pildykite nuosekliai ir aptarkite: Nuoseklumas - tai svarbiausia taisyklė. Lentelę reikia pildyti reguliariai ir sąžiningai.
Prieš pakabinant lentelę labai svarbu vaikui išaiškinti, kodėl ji yra užvedama, labai smulkiai su vaiku aptarti, kaip jūs pildysite šią lentelę, kiek laiko pildysite ir kokie paskatinimai ar nuobaudos bus taikomi. Praėjus savaitei arba penkioms darbo dienoms būtina aptarti, kaip praėjo savaitė ir vaikas jau turėtų sulaukti paskatinimo arba nuobaudos, jei to prireiktų.
Surašant į drausmės lentelę punktus su reikalingomis spręsti problemomis, nereikia išsiplėsti. Kuo mažiau punktų, tuo lengviau valdyti situaciją, kuo daugiau, tuo sudėtingesnis aptarimas ir įvertinimas. Pradėkite nuo labiausiai įsisenėjusių ir svarbiausių problemų. Drausmės lentelėje būtini dalykai gali būti parašomi apibendrinti, pavyzdžiui, „Elgesys“, „Tvarka“, „Tavo švara“ ir pan., arba išdėstomi svarbiausi galimo elgesio variantai, pavyzdžiui, „Vėlavimas“, „Atsikalbinėjimas“, „Žaislų tvarkymasis“, „Dantų valymas“ ir pan. Į vieną kvadratėlį klijuojamas lipdukas ir užpildžius lentelę gaunamas paskatinimas. Keturmečiui užtenka vieno punkto, pavyzdžiui, susitvarkyti žaislus. Į vieną kvadratėlį klijuojamas lipdukas ir užpildžius lentelę gaunamas paskatinimas.
Drausmės lentelių žymėjimui pasirinkite vaikui patinkančius ženklus ar simbolius. Tai gali būti paprasčiausi pliusai ir minusai; besišypsantys ar nusiminę veidukai; saulutė ir mėnuliai; įvairūs lipdukai ir pan. Prie lentelės gamybos vaikas gali prisidėti ją papuošdamas taip, kaip jam norisi. Lentelė gali būti pildoma tam tikrą sutartą laiką, pavyzdžiui, du mėnesius, ir aiškinamasi, ar ji duoda rezultatų, ar yra toliau reikalinga. Galima duoti vaikui pertrauką nuo lentelės pildymo ir stebėti elgesį. Vaikai pradžioje ne visada noriai pildo lentelę, bet gana greitai prie jos pripranta. Lentele nubrėžiamos elgesio ribos ir vaikai pasijaučia saugesni žinodami, kaip konkrečiai turi elgtis. Tai prilygsta savotiškam žaidimui ir įtraukia.
Svarbu aptariant lentelę nepykti ant vaiko ir nemoralizuoti, nes minusai ir pliusai patys kalba už save, o jūs po sutarto laiko pritaikysite nuobaudas. Lentelių aptarimas neturi tapti vaikui kančia. Pliusų ir minusų suvestinę darykite savaitės pabaigoje (mažesniam vaikui dažniau). Sugalvokite sau priimtiną galimą minusų skaičių, už kurį dar vaikas gaus paskatinimą. Paskatinimai ir nuobaudos pildant lentelę reikalingi motyvacijai palaikyti. Juk ir suaugusiuosius alga motyvuoja dirbti. Paskatinimai ir nuobaudos turėtų būti tokie, kad vaikai siektų laikytis lentelės taisyklių. Skatindami vaikus nepersistenkite. Pagalvokite apie tai, kas vaikui atneštų džiaugsmo, ir tikrai nereikia brangių dalykų. Tai gali būti smagus užsiėmimas, leidimas kažkuo užsiimti ar pan. Nuobaudos gali būti susijusios su draudimais, papildomais darbais ir pan. Tėvai artimiausiai pažįsta savo vaikus, todėl geriausiai gali nuspręsti, kas juos motyvuotų ir drausmintų. Paskatinimus gali pasiūlyti ir pats vaikas, o tėvai nusprendžia tinkama tai ar ne.
Drausmės Lentelių Nauda
Drausmės lentelės vaikus skatina, drausmina, įpareigoja. Jos akivaizdžiai parodo pažangą arba neatsakingumą ir nedrausmingumą. Drausmės lentelės nubrėžia vaikų elgesio ribas, akivaizdžiai parodo egzistuojančias problemas, padeda išvengti beprasmių kivirčų, skatina keistis. Remdamiesi pradėta pildyti lentele, tėvai labai argumentuotai gali parodyti, kas yra gerai, o kur vaikui dar reikia pasitempti. Visgi svarbiausia sąlyga, kad jos turi būti taikomos geranoriškai, siekiant teigiamų pokyčių. Atminkite, kad vaikai noriai laikosi lentelės taisyklių, jei tik mato, kad tėvai irgi yra aktyvūs ir nepamiršta bei neapleidžia pradėto darbo. Praktiškai neįmanoma vaikui sužadinti atsakingo elgesio, jeigu patys tėvai elgiasi priešingai.
Tėvų Savianalizė ir Pokalbis: Kelias Į Darnią Šeimą
Artėjant rugsėjui, šeimos susiduria su pokyčiais, kurie reikalauja prisitaikymo ir gali sukelti stresą. Svarbu ne vengti streso, o išmokti naviguoti pokyčių situacijose, stiprinant atsparumą, emocinę savireguliaciją ir savivoką. Šių gebėjimų reikia mokyti ir vaikus.
Psichologinio Atsparumo Ugdymas: Suaugusieji turėtų prisiminti, kad kompleksiniai gebėjimai formuojasi palaipsniui. Tad vertėtų išsikelti adekvačius vaiko raidai lūkesčius. Mokslo metų pradžioje svarbu ne apsaugoti vaiką nuo sunkumų, o stiprinti jo gebėjimus juos įveikti. Tai pareikalaus tėvų suvokimo, situacijos matymo, galimybių vertinimo, kantrybės ir nuoseklumo. Svarbiausia - kasdienis vaiko auklėjimas, siekiant išugdyti įgūdžius, reikalingus ne tik vaikystėje, bet ir suaugus. Rugsėjis nėra netikėtas įvykis, tai prognozuojami pokyčiai šeimos gyvenime, kuriems reikia ruoštis iš anksto.
Emocijų Valdymas: Norint tinkamai susitvarkyti su pokyčiais, būtina apgalvoti užimtumo logistiką ir suderinti kasdienės veiklos tinklelį. Svarbu numatyti kelionės į mokyklą ir darbus trukmę, kėlimosi ir miego laiką, būrelių galimybes, grįžimo namo tvarką, maitinimo organizavimą. Toks tinklelis susiformuos ilgainiui. Reikia pasiruošti atlaikyti nenumatytas situacijas ir su tuo susijusias emocijas. Svarbu turėti nuostatą, kad sprendimas tikrai bus rastas. Pavyzdžiui, didmiesčiuose padidėję transporto kamščiai gali sukelti pyktį. Tokiose situacijose efektyvus būdas yra sąmoningas kvėpavimo ritmas. Kai esame veikiami streso, kvėpavimas tampa paviršutiniškas ir neritmingas. Ritmiškas kvėpavimas nuramina smegenis. Suvaldydami stiprias emocijas, parodome vaikams, kad tai įmanoma. Tačiau reikia prisiminti, kad savireguliacijos gebėjimas formuojasi palaipsniui.
Svarbūs Pokalbiai su Vaikais: Svarbu vaikams paprastai paaiškinti pasikeitusią kasdienybę, kodėl keičiasi kėlimosi ir miego laikas, kas pasiims iš mokyklos, kaip reikės dalintis kompiuteriu. Reikia kalbėti ramiai, negąsdinant, be apgailestavimo ar nusivylimo. Vaikai perima tėvų emocijas. Stebėdami tėvų reakcijas, vaikai mokosi reaguoti į situacijas ir susidaro nuomonę apie save. Žinoma, tėvams reikės suruošti viską vaikams į mokyklą, numatant tam lėšas. Svarbu nekaltinti vaiko dėl jo poreikių, nes taip įskiepysime, jog vaiko poreikiai yra kažkas nepriimtino. Visų žmonių poreikis yra jaustis priimtam. Jei vaikas patiria, kad toks, koks yra, jis yra priimtinas, formuojasi didesnis pasitikėjimas savimi ir tėvais, o per tai - gebėjimas įveikti iššūkius.
Ribos ir Susitarimai: Atsakomybės Mokymas
Ribos ir susitarimai moko vaikus atsakomybės. Kalbame apie poreikį jaustis ryšyje, santykyje, būti kam nors priimtinu net jei esi netobulas, o ne nusipelnyti to poreikio patenkinimo. Reikia išmokti parodyti vaikui meilę, suprantamai pasakyti, aiškiai išreikšti, kad jis ją pajustų, ypač kuomet jam yra sunku, kai jis turi išspręsti savąsias problemas. Pavyzdžiui, kaip susirasti draugų naujoje klasėje, arba kaip būti, kai jo draugai draugauja ir su kitais vaikais.
Prisitaikymas Naujoje Aplinkoje: Priėmimo Svarba
Kai vaikas patiria priėmimą šeimoje, jam daug lengviau rasti būdų, kaip būti priimtu ir kitoje aplinkoje. Atmetimo baimė yra viena stipriausių žmogaus gyvenime. Ji gali žlugdančiai veikti tiek gebėjimų raiškoje, tiek bendravime, tiek santykiuose su kitais žmonėmis. Atmetimo baimė visada šaknimis eina į vaikystę. Dėl to labai svarbu, kad vaikai gautų šansų patirti, kad jie priimtini, kad viskas su jais gerai, kad jų poreikiai yra svarbūs, kad jų nuomonė yra reikšminga, kad jų noras prisidėti yra priimamas, kad jie yra pajėgūs tiek, kiek gali. Jei mes kasdienybėje, kad ir po nedaug, randame progų ir išreiškiame tai savo vaikui, jis auga pasitikėdamas savimi ir tėvais. Jam natūraliai atkrenta būdai išsilupti svarbos jausmą per jėgą, per atsiribojimą, per pataikavimą ar manipuliacijas ir melą.
Tėvų Savianalizė: Svarbos Akcentų Pasitikrinimas
Rugsėjis yra metas pasitikrinti, kokius svarbos akcentus renkasi auklėjant savo vaikus. Tėvams verta užduoti sau klausimus: ar vaiko pasiekimai yra gero gyvenimo ateityje garantas, o kaip su dabartimi? Ar vaiko būreliai ir didelis užimtumas yra priešnuodis netinkamam elgesiui, o gal tai gilėjanti ryšio su vaiku bedugnė? Ar duodame vaikui tai, ko patys negavome, o gal tai savo gyvenimo nepragyventos versijos instaliavimas? Ar tikimės, kad kita mokykla pakeis vaiką, o gal reikia keistis pačiam? Arba kodėl tikiuosi, kad šimtas pirmas kartas atneš norimų rezultatų, jei taikytos priemonės neveikia? Ar noriu, kad vaikas iš pirmo karto viską suprastų, o gal kad kuo mažiau kvaršintų galvą? Atsakymus ne visada lengva rasti, bet kai juos randi, jie atrodo labai paprasti.
Šeimos psichinę sveikatą galima apibūdinti, kaip santykių darną, kai kiekvienas šeimos narys jaučiasi priklausantis šeimai, yra mylimas, kai joje yra aiškios ribos, taisyklės, vaidmenys, kai šeimoje yra veiksminga hierarchija - tėvai geba taikyti veiksmingas priemones, užtikrindami šeimos stabilumą. Tokioje šeimoje vaikai jaučiasi saugūs, jų psichologiniai poreikiai (ne įgeidžiai!) yra tenkinami, vaikai jaučiasi mylimi.
Veiksniai, Triugdantys Šeimos Santykių Darną
Disfunkcinėse šeimose dažnai pastebimas pernelyg didelis tėvų nuolaidžiavimas vaikams. Baimindamiesi būti "blogais", tėvai nesugeba nubrėžti aiškių ribų, suteikia vaikams per daug galios ir atsakomybės, o tai gali pažeisti vaiko saugumo poreikius. Vaikas netenka atramos tėvuose, nesuvokia ir negerbia kitų žmonių ribų.
Kita dažna problema - tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu. Net jei tėvai geria ne prie vaikų, jie tampa nepasiekiami savo vaikams, negali stebėti ir atliepti jų poreikių. Tokiose šeimose vyrauja chaosas, nėra nuoseklios hierarchijos, taisyklių ir reikalavimų. Vaikai jaučiasi nesaugūs, nes gyvena neprognozuojamoje aplinkoje. Dažnai vyresni vaikai prisiima tėvų vaidmenis ir rūpinasi jaunesniaisiais bei pačiais tėvais. Piktnaudžiaujantys alkoholiu tėvai tampa impulsyvūs, konfliktiški arba depresiški, o vaikai išgyvena baimę, manipuliacijas, fizinį ir psichologinį smurtą.
Nors tai pagrindinės ir dažniausiai pastebimos vaikų auklėjimo problemos, tačiau daromos ne iš piktos valios, o tik norint vaikams suteikti viską, kas geriausia.
Pagrindinės vaikų auklėjimo klaidos:
- Lepinimas.
- Per daug griežtumo.
- Abejingumas ir per mažai laiko auklėjimui.
- Neatsakingi grasinimai.
- Elgesys su vaiku pagal nuotaiką.
- „Napoleoniški“ planai.
Motyvuojantis Pokalbis Kaip Pagalba Šeimai
Diskusijos metu pabrėžiama, kad tokioje šeimoje sunku pasiekti pokyčių, kol neatsiranda vidinė motyvacija keistis. Vienas svarbiausių mobilios komandos uždavinių - motyvuoti šeimą spręsti problemas, o vienas iš būdų - motyvuojantis pokalbis.
Kas yra motyvuojantis pokalbis?
Motyvuojantis pokalbis yra būdas prieiti prie problemos iš kitos pusės. Nesiekiant keisti žmogaus elgesio, o sužadinti jo motyvaciją, norą ir vidinius resursus, reikalingus pokyčiams. Motyvuojančio pokalbio metodas remiasi idėja, kad kiekvienas žmogus turi tendenciją augti ir yra motyvuotas siekti vidinės darnos, tik jį reikia paskatinti įsisąmoninti savo vertybes ir prieštarą tarp savo poelgių ir vertybių, padėti atrasti jam vidinius resursus tiems pokyčiams pasiekti ir padėti jam susidoroti su kylančiais sunkumais. Visa atsakomybė ir galimybės keistis priklauso tik nuo paties žmogaus.
Motyvuojantis pokalbis yra pokalbis tarp lygiaverčių pašnekovų. Žmogus bus linkęs atsiskleisti, kai jis jausis priimtas, suprastas ir galės pats tyrinėti savo prieštaravimus, atrasti priežastis, kodėl nori keistis, ir būdus, kaip tai padaryti. Tyrimai rodo, kad pagrindinis motyvuojančio pokalbio privalumas - tai pokyčių ilgalaikiškumas.
Motyvuojančio Pokalbio Taikymas Vaikų Problemoms
Nors motyvuojantis pokalbis reikalauja tam tikro kliento sąmoningumo, jis gali būti sėkmingai taikomas sprendžiant vaikų problemas. Šis metodas turi daug sąsajų su pozityvaus auklėjimo būdais, skatinant vaiką bendradarbiauti, ugdant savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis ir sprendžiant problemas. Vengiant jėgos žaidimų ir išorinių motyvavimo priemonių, vaikas skatinamas elgtis tinkamai ne dėl spaudimo ar atlygio, bet dėl vidinės motyvacijos. Pozityvių auklėjimo būdų, kurie apima ir motyvavimą, taikymas yra geriausia prevencija nuo galimų vėlesnių problemų santykiuose su vaikais.
Tėvystės Įtaka Vaiko Asmenybei: Tėvo ir Motinos Pavyzdys
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Aura Svetikienė sako, kad visapusiškam vaiko asmenybės vystymuisi svarbus tiek mamos/moters, tiek tėčio/vyro pavyzdys. Deja, bet vis dar daug vaikų auga šeimose, kuriose būtent santykis su tėčiu nėra pakankamai tvirtas, arba jis nesusiklosto darniai.
Darnioje šeimos aplinkoje auga stiprios asmenybės
Atsiųstame pranešime spaudai psichologė sako, kad kūdikystėje vaikas save ir mamą suvokia, kaip nedalomą vienetą. Vaikui augant, jis ima save suvokti kaip atskirą asmenybę ir mokosi imdamas pavyzdį iš kitų žmonių, pirmiausia - iš savo tėvų. Tad labai svarbu, kokį tarpusavio bendravimo, pagarbos kitam, atsakomybės prisiėmimo ir kt. pavyzdį vaikas matys. Augdami ir matydami savo šeimos modelį vaikai jį perima ir dažnai atkartoja tapę suaugusiais ir sukūrę savo šeimas. „Mergaitė ir berniukas iš tėčio mokosi tų pačių ir skirtingų dalykų. Mergaitė, augdama tėčio mylima, kiek palepinta, greičiausiai išmoks ir savo brandžioje vertinti vyrus ne už agresyvumą, o už santykių darną. Įprastai, mergaitei tėtis yra riteris ir nugalėtojas. Tad dažnai mergaitės gyvenimo draugą renkasi panašų į tėtį ir jeigu jis neišmokys pagarbos aplinkiniams, nepateiks pavyzdžio, kaip gerbti šeimos narius, mylėti ir rodyti pagarbą mamai ir kitoms šeimos moterims, mergaitė savo pasirinkimuose gali ir suklysti. Berniukui tėtis - pavyzdys, kaip įveikti sunkumus, pačiam suremontuoti mašinėlę. Berniukas, kartu dirbdamas ir sportuodamas su tėčiu mokosi pasitikėjimo savimi, kaip reikia elgtis skirtingose situacijose“, - sako psichologė.
Nuoširdūs santykiai su tėčiu lemia ir geresnius vaikų santykius su kitais žmonėmis, draugų pasirinkimą. Tėčio gerojo pavyzdžio neturėjęs vaikas į brandų savo gyvenimą gali neatsinešti teisingo ir mylinčio šeimos vyro, kolektyvo nario supratimo arba jam prireiks jau suaugus mokytis to, ką galėjo išmokti vaikystėje. Tėčio reikalingumą vaikui rodo pavyzdys. „Iš ilgos kelionės grįžęs tėtis vaikams parvežė lauktuvių, bet mažieji savo džiaugsmą išreiškė vienu klausimu: „Ar tu daugiau nebevažiuosi?“ Tai rodo, kad vaikams svarbiausia yra tėčio buvimas šalia“, - sako psichologė.
Kaip dar vieną svarbų akcentą psichologė pateikia vaikų tarpusavio pokalbius. „Įsiklausykime, vos tik vienas vaikas pasako, koks puikus jo tėtis, iš karto ir kitas vaikas ima girti savo tėtį ir teigia, kad jis irgi pats geriausias. Ir kokios liūdnos būna akutės to vaiko, kuris auga be tėčio. Jam ne pirkinių ar dovanų trūksta, jam trūksta tėčio asmenybės pilnatvės“, - sako psichologė.
Būti tėčiu - atsakomybė, tobulėjimas
Pasak psichologės, darna šeimoje ir vaikų auklėjimas - nėra baigtinis procesas, jis nuolat kinta, auga kartu su šeima, įgauna kitokių spalvų, pareigų, išmokimų. „Tėtis išmoksta atsakingai vertinti savo vaidmenį. Per didelis griežtumas ar atlaidumas, galvojimas, kad laiko vaikams trūkumą tėtis kompensuoja pirkiniais, gali atnešti santykių šaltumą. Kai vaikas nejaučia tėčio meilės - išsikreipia emocijos, atsiranda identiteto klausimai, į kuriuos atsakymų vaikui gali tekti ieškoti visą gyvenimą. Tad kiekvienam vaikui labai svarbu iš tėčio sulaukti palaikančio žvilgsnio, pasitikėjimo ir rūpesčio“, - sako psichologė.
Psichologė siūlo kelis patarimus, kaip būti gerais tėčiais:
- Vaikai ir jų poreikiai visada turi būti svarbiausia.
- Visada savo vaikams būkite pasiekiami - ypač emociškai.
- Nėra tokio dydžio uždarbio, kuriuo būtų galima kompensuoti prarastus jūsų vaikų vaikystės metus, kai jūsų nebuvo kartu.
- Visada būkite geru pavyzdžiu, kaip elgtis su vaikų mama ir aplinkiniais.
- Drausminkite vaikus jų nepažemindami ir nepajuokdami.
- Girkite ir didžiuokitės savo vaikais visada, kai jie įdeda pastangų.
- Domėkitės ir žinokite, kuo gyvena jūsų vaikai.
- Net jeigu gyvenate atskirai su vaikų mama, darnus ir šiltas, nuoširdus santykis su vaikais jums turi būti svarbiausia.
Psichologė sako, kad vaikas, augantis be tėčio ar jo atstumtas, patiria prieštaringų emocinių išgyvenimų, tačiau jie kur kas švelnesni, jeigu šalia yra senelis, dėdė, ar naujas mamos partneris yra jautrus vaikui.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Rodyti diskusiją.