Aktorė Brigita Arsobaitė, nuo 2017 metų rugpjūčio 31-osios oficialiai tapusi Brigita Dalgėde, yra ryški asmenybė Lietuvos kultūros padangėje. Jos karjera neapsiriboja vien vaidmenimis teatre ar kine; ji aktyviai dalyvauja socialiniuose projektuose, moko vaikus ir puoselėja savo įkurtą teatro studiją. 2017 metai aktorei buvo ypač aktyvūs - ji ne tik kūrė naujus vaidmenis, bet ir susilaukė vestuvių džiaugsmo, bei intensyviai dirbo su jaunąja karta.
Nuo medicinos paslapčių prie scenos magijos
Brigita Arsobaitė-Dalgėdė savo karjeros pradžioje pasirinko netikėtą kelią - studijavo mediciną. Nors šis pasirinkimas buvo dalinai motyvuotas noru įtikti griežtai nusistačiusiai mamai, studijų metu patirta psichologinė įtampa ir susidūrimas su žmogaus kančia bei mirtimi paskatino ieškoti kitokios veiklos. „Medicinos srities prisilietimas man sukėlė nepalyginamai daugiau streso ir įtampos“, - prisimena aktorė. Ji pasakoja apie sukrėtusius vaizdus ligoninėse, tokius kaip atsivėrusi ertmė pilve ar jauno žmogaus mirtis po nelaimingo atsitikimo. Šios patirtys leido Brigitai suprasti, kad nenori gyventi tokioje įtampoje ir kad jai reikia "linksmesnės veiklos".
Nors medicinos studijos atvėrė duris į kitokį pasaulį, Brigitos širdis linko prie menų. Dar mokyklos laikais ji domėjosi policijos darbu ir net lankė karatė, tačiau dvyliktoje klasėje atsirado dailė, o vėliau - ir mintis apie aktorystę. Bičiulio, dokumentinės fotografijos meistro Algio Jankūno, žodžiai „Kamera tave myli“ pasėjo ilgalaikę mintį apie aktoriaus profesiją. Nors pirminiai planai buvo studijuoti Maskvoje, po motociklo avarijos ir traumos, Brigita pasirinko Lietuvos muzikos ir teatro akademiją Vilniuje. Ji prisimena stojamuosius egzaminus su aukšta temperatūra ir infekcija, tačiau tai nesustabdė jos ryžto. „Dabar būtinai įstosiu“, - sau pasižadėjo ji po skeptiškų žodžių iš studijų skyriaus sekretorės.
Vaidmenų įvairovė ir artisto profesijos kelias
Brigita Arsobaitė-Dalgėdė yra žinoma dėl savo gebėjimo įkūnyti įvairius personažus, nuo "pašėlusių, drąsių, jausmingų ir isteriškų moterų" iki sudėtingų draminių vaidmenų. Ji vaidino Fatimą iš „Arabiškos nakties“, Katariną iš „Užsispyrėlės tramdymo“, jaunąją markizę iš „Dar viena meilės staigmena“, isteriškąją Ogustiną iš „Melagės“, močiutę Rožę „Bučiuoju, Oskaras“ ir pavydžią žmoną Jorę seriale „Moterys meluoja geriau“. Jos karjera teatre, ypač bendradarbiaujant su režisieriumi Cezariu Graužiniu ir jo trupe „cezario grupė“, buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už debiutą spektaklyje „Arabiška naktis“ ir už nacionalinės dramaturgijos pastatymą „Nutolę toliai“.
Vaidmuo seriale „Moterys meluoja geriau“ jai suteikė platesnį pripažinimą. Jos herojė Jorė apibūdinama kaip „pasiutėlė, išlepinta, ūmaus būdo, mokanti už save pakovoti turtingo vyro žmona“. Brigita pripažįsta, kad kartais iš Jorės mokosi, kaip reaguoti ar pasielgti sudėtingose situacijose, nors ir pripažįsta, kad Jorė kartais "perlenkia lazdą". Tačiau ji vertina tai, kad net ir sudėtinguose vaidmenyse yra "daug žavesio ir humoro".
Aktorystė, anot Brigitos, suteikia unikalią galimybę "įsijausti į įvairaus charakterio, amžiaus personažus, atsidurti skirtinguose gyvenimo tarpsniuose, neįtikėtinose situacijose". Ji mini vaidmenis, kuriuose teko mirti, žudyti, būti vyru, karaliene, policininke, veterinarė ar net bokso čempione. Scenoje nutiko ir kuriozų: nuo scenos kritimai, pasimetę sceniniai daiktai, netikėti pasirodymai scenoje.
Vaikai - gyvenimo džiaugsmo šaltinis ir mokytojai
Nepaisant intensyvios aktoriaus karjeros, Brigita Arsobaitė-Dalgėdė didelį dėmesį skiria darbui su vaikais. Ji įkūrė savo vardu pavadintą teatro studiją ir veda teatro projektus mokyklose, taip pat dėsto Vilniaus kolegijoje būsimiems Muzikinio teatro aktoriams. Su paaugliais ji dirba ties etiudais, analizuoja situacijas, skatina juos išreikšti save ir atsikratyti kompleksų. „Svarbu ne tik ko nors išmokyti, bet ir į kiekvieną širdelę prisibelsti“, - teigia ji.
Aktorė džiaugiasi, kad vaikai yra "laisvi, drąsūs, judrūs, kai kurie itin unikalūs". Jie ją moko "gyvenimo džiaugsmo", semiasi idėjų savo gyvenimo patirčių, nebijodami improvizuoti ir "pažeria tokių perliukų, kad ir profesionalai pasidžiaugtų". Brigita pabrėžia, kad jos tikslas nėra paversti vaikus artistais, bet padėti jiems užaugti "laisvais žmonėmis, nebijančiais viešai reikšti minčių". Ji skatina vaikus klausti tiesiai šviesiai, net ir apie jos asmeninį gyvenimą.
Ypač vertinga Brigitai yra patirtis dirbant su vaikais iš mažesnių miestelių, pavyzdžiui, Stakliškėse, kur ji dirba pagal Neformalaus jaunimo švietimo programą. Nors tai reikalauja daug laiko kelionėms, ji negali jų palikti. Ji prisimena, kaip vieną autobusą vaikų atvyko jos pasveikinti vestuvių dieną, ir ji jautėsi kaip "Merė Popins".
Asmeninis gyvenimas ir naujas etapas
2017 metų rugpjūčio 31-ąją Brigita Arsobaitė ištekėjo už verslo konsultanto Lauryno Dalgėdos. Po vestuvių ji pasirinko vyro pavardę ir tapo Brigita Dalgėde. Aktorė sako, kad santuoka jai suteikė "užbaigtumo būseną" ir yra "teigiamas dalykas". Ji juokauja, kad pasijuto "ramesnė", nes vienas svarbus klausimas "jau išspręstas". Vestuvių suknelę ji rinkosi itin atsakingai, netgi siuvosi ją pati, nes nerado tinkamos salone. Ceremonija vyko Šv. Jono kongregacijos Vilniaus vienuolyne, o žiedus porai sukūrė juvelyrai Vita ir Aurimas Lemežiai.
Nors Brigita ir Laurynas yra skirtingų profesijų (menininkė ir verslo ekspertas), jie atranda daug bendrumo. Abu gimę beveik tą pačią dieną, priklauso Mergelės Zodiako ženklui, yra temperamentingi, bet kartu ir ramūs. Brigita teigia, kad vyras turi "puikų humoro jausmą", o tai jai yra "didelė vertybė". Ji sako, kad vyras nesiskundžia jos dažnais nebuvimais namuose, o buityje daug ką daro jis pats, nes ji pati yra "nuostabi".
Kalbant apie vaikų susilaukimą, Brigita laikosi pozicijos: "Kaip Dievas duos, taip ir bus. O planuoti - tai juokauti." Ji atvirauja, kad jaunystėje manė, jog sulaukus 40 metų "lieka tik mirti", o dabar supranta, kad "dar galima pagyventi". Ji vertina gyvenimo pokyčius ir džiaugiasi, kad "su metais vaidmenų nemažėja ir vos spėja suktis".
Tvarkos ir chaosas: gyvenimo pusiausvyra
Anksčiau Brigita domėjosi japonės Marie Kondo tvarkymosi filosofija, tačiau šiuo metu jos gyvenimas yra kupinas chaoso, ypač dėl gyvenimo dviejuose namuose - bute ir užmiesčio name. Dėl intensyvaus darbo ir nuolatinių kelionių tarp skirtingų vietų, ji priversta pirkti viską du kartus, kad nieko nepritrūktų. Ji stengiasi nepanikuoti ir apsieiti su minimumu, bet nepraranda vilties viską sutvarkyti pagal sistemą. Netgi šuo, pasak jos, jaučiasi sutrikęs, nes "nebesupranta, ar jis kaimietis, ar miestietis ir kur, pagaliau, gyvena". Tačiau ji pripažįsta, kad visa tai yra "įdomu".
Vaikų teatro studija: erdvių kūrimas ir bendravimo atradimas
Įkuriant savo teatro studiją, Brigitai nebuvo kada galvoti apie nežinią. Vos per savaitę, pasitelkusi draugų pagalbą, ji kartu su jais paruošė patalpas studijai: vieni siuvo, kiti kalė, meistravo, pirko, vežė ir kabino. Šis intensyvus darbas neleido baimingoms mintims įsitvirtinti.
Pirmosios vaikų pamokos studijoje, kai kiekvienas dar atsivedė ir tėvus, Brigitai paliko didelį įspūdį. Ji nesitikėjo tokio didelio susidomėjimo, tačiau džiaugiasi, kad "traukia panašius į save", nes susirinko "hiperaktyvūs vaikai". Su jais jai "labai įdomu". Brigita atrado savo būdus, kaip su jais bendrauti ir dirbti, nes "teorija lieka tik teorija, kai jie, pavyzdžiui, sako: „Neįdomu.“" Tada ji klausia, kas jiems būtų įdomu.
Vaikai, pasak aktorės, "labai greitai viską supranta, priima, yra laisvi, drąsūs, judrūs, kai kurie itin unikalūs". Jai svarbu ne tik ko nors išmokyti, bet ir "į kiekvieną širdelę prisibelsti". Trys jos studijos mokiniai jau vaidina serialuose ir filmuose.
Visuomeninė veikla ir meno misija
Brigita Arsobaitė-Dalgėdė aktyviai dalyvauja socialiniuose projektuose, ypač dirbant su vaikų globos namų auklėtiniais. Ji teigia, kad iš bendravimo ir žaidimo su jais išmoksta "tikrai daug". Ji džiaugiasi, kad šie projektai atveria "šydą nuo to tokio statistinio įsivaizdavimo apie vaikų namus", ir kad "toli gražu nėra viskas taip, kaip piešiama". Ji pastebi, kad vaikų globos namai labai skiriasi, priklausomai nuo ten dirbančių žmonių pasiryžimo ir širdies.
Ji pabrėžia, kad vaikams dažniausiai trūksta ne materialinių dalykų, o "ypatingai didelės šilumos". Vaikai glaudžiasi, apsikabina, atsisėda ant kelių. Brigita stengiasi į tai žiūrėti filosofiškai, kad neatneštų "kaltės jausmo". Ji tiki, kad vaikai turi "šansų gyvenime pasiekti labai daug" ir kad "vaikų namai nėra nuosprendis, pasmerkimas".
Aktorė mano, kad menas turi misiją, ir kad jos, kaip menininkės, kelias yra susijęs su šia misija. Dirbdama su vaikais iš globos namų ir socializacijos centrų, ji pati "mokosi, auga" ir supranta tam tikrus dalykus. Ji vertina darbuotojų "širdingumą, sąmoningumą" ir tai, kaip vaikai priima juos į savo erdves, rodydami savo kambarius.
Brigita Arsobaitė-Dalgėdė, savo keliu, jungia meninę veiklą, pedagogiką ir socialinę atsakomybę, nuolat ieškodama naujų išraiškos formų ir siekdama prisibelsti į kiekvieną širdį.