Nėštumo laikotarpis - tai metas, kai moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, o imuninė sistema tampa jautresnė infekcijoms. Besilaukiančioms moterims atliekama daugybė įvairių tyrimų, siekiant užtikrinti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą. Nors daugelis infekcijų nėštumo metu yra lengvai valdomos ir nesukelia rimtų komplikacijų, kai kurios iš jų gali kelti pavojų. Viena iš tokių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys, yra B grupės streptokoko (GBS) infekcija. Tačiau svarbu žinoti ir apie kitas galimas grėsmes, tokias kaip šlapimo takų infekcijos, lytiškai plintančios ligos ar virusinės infekcijos, kurios gali paveikti nėštumo eigą ir naujagimio sveikatą.
B grupės streptokokas (GBS): Klastingas nešėjas ir jo įtaka
B grupės streptokokas (Streptococcus agalactiae) yra bakterija, natūraliai aptinkama daugelio žmonių organizme, dažniausiai kaip storosios žarnos natūralios mikrofloros dalis. Ji gali lengvai patekti į makštį ar šlapimo takus. Tyrimų duomenimis, BGS bakterijų aptinkama maždaug apie 20 proc. nėščiųjų makštyje, o įvairių tyrimų duomenimis - nuo 6 iki 36 proc. Daugeliu atvejų šios bakterijos nešiojimas nesukelia jokių simptomų ar komplikacijų nėščiajai. Tačiau nėštumo laikotarpis yra išimtis, nes šios bakterijos gali būti pavojingos naujagimiui ir gimdyvei.
Didžiausią grėsmę streptokokas kelia kūdikiui gimdymo metu, kai bakterija iš motinos lytinių takų gali patekti į naujagimio kvėpavimo takus ar kraują. Tokiu būdu gali išsivystyti vadinamoji ankstyvoji GBS sukelta infekcija, kuri paprastai pasireiškia per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Nors apskritai tikimybė, kad išnešiotam naujagimiui išsivystys BGS sukelta infekcija, yra maždaug 0,14 proc. (1 atvejis iš 700 gimdymų), tačiau komplikacijos - labai grėsmingos. Ši infekcija gali sukelti sepsį, pneumoniją ar meningitą, o retais atvejais net naujagimio mirtį, jei ji nustatoma per vėlai arba nėra tinkamai gydoma.
Taip pat yra ir vėlyvoji GBS infekcijos forma, pasireiškianti po gimimo praėjus 72 valandoms. Svarbu žinoti, kad antibiotikai, skiriami gimdymo metu, neapsaugo nuo šios vėlyvosios formos.
Nors dauguma moterų su šia bakterija gyvena be jokių simptomų, kai kuriais atvejais B grupės streptokokas gali sukelti šlapimo takų infekcijas, chorioamnionitą (vaisiaus dangalų uždegimą) ar net priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą. Kai infekcija išplinta į gimdos kaklelį ar vaisiaus aplinką, moteriai gali pasireikšti karščiavimas, pilvo skausmai, nemalonus makšties išskyrų kvapas ar diskomfortas šlapinantis. Negydomas B grupės streptokokas nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui, įskaitant endometritą po gimdymo.
Kadangi daugeliu atvejų B grupės streptokokas nesukelia jokių simptomų, daugelis moterų net nežino, kad yra bakterijos nešiotojos, kol joms nėra atliktas specialus tyrimas. Apie 7 iš 10 moterų, kurių organizme randamas streptokokas, nejaučia jokių pakitimų.
BGS tyrimas nėštumo metu
Siekiant apsaugoti naujagimius, rekomenduojama patikrinti dėl B grupės streptokoko tarp 35 ir 37 nėštumo savaitės. Šis tyrimas yra kompensuojamas teritorinių ligonių kasų. Šis laikotarpis pasirinktas neatsitiktinai - tyrimo tikslas yra nustatyti bakterijos buvimą kuo arčiau gimdymo, nes jos kolonizacija gali keistis bėgant laikui. Tyrimo metu iš makšties ir išangės imamas tepinėlis. Tam sukuriama palanki terpė, ir bakterijos paprastai išauga per kelias dienas.
Jeigu gavote atsakymą, kad mėginyje rasta bakterija, į paniką pulti tikrai nereikėtų. Tiesiog tokiu atveju prevencijai gimdymo metu į veną per kateterį bus leidžiami antibiotikai. Antibiotikai 80-90 % atvejų padeda užtikrinti, kad infekcija naujagimiui nepasireikš per pirmąsias 72 valandas po gimimo. Dėl to nėščiosioms, kurioms aptiktas BGS, rekomenduojama į gimdymo namus vykti skubiau, kad būtų spėta sulašinti kuo daugiau antibiotikų.
Tačiau egzistuoja ir kontrargumentas prieš šį tyrimą - nežinia, ar ši bakterija makštyje vis dar bus gimdymo metu, o gal kaip tik atliekant tyrimą bakterijos nebus, tačiau ji atsiras vėliau, visai prieš pat gimdymą.
Gydymas ir saugumas
Naudojami antibiotikai (dažniausiai penicilinas ar jo analogai) yra saugūs nėštumo metu. Jie veikia tik trumpą laiką ir nesukelia žalingo poveikio kūdikiui. Priešingai - antibiotikai gimdymo metu yra pagrindinė priemonė, apsauganti naujagimį nuo sepsio, pneumonijos ar meningito.
Svarbu paminėti, kad antibiotikai veikia ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas. Jie geba prasiskverbti pro placentą, tad dažnai sutrikdoma naujagimio žarnyno mikroflora ir dėl to naujagimiui gali pasireikšti pilvo skausmai, viduriavimas ar pienligė.
Jei nėščioji turi neigiamą tyrimo rezultatą, tačiau gimdymo metu pasireiškia rizikos veiksniai (pvz., karščiavimas, priešlaikinis gimdymas ar vaisiaus vandenų nutekėjimas ilgiau nei 18 valandų), gydytojas gali vis tiek nuspręsti skirti antibiotikus profilaktiškai. Tai daroma siekiant maksimalaus saugumo.
Moterys, kurios vieno nėštumo metu buvo B grupės streptokoko nešiotojos, kitą kartą taip pat gali turėti tą pačią bakteriją. Todėl kiekvieno nėštumo metu tyrimas atliekamas iš naujo, nepriklausomai nuo ankstesnių rezultatų.
Kitos svarbios infekcijos nėštumo metu
Nėštumo laikotarpis kelia didesnę riziką susirgti ne tik B grupės streptokoku, bet ir kitomis bakterinėmis bei virusinėmis infekcijomis. Svarbu apie jas žinoti ir imtis prevencinių priemonių.
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI)
Tai labiausiai paplitusi bakterinė infekcija tarp besilaukiančių moterų. Ja suserga dauguma nėščiųjų. Šlapimo pūslėje kyla uždegimas, nes auganti gimda sutrikdo šlapimo nutekėjimą ir šlapimo pūslėje pradeda kauptis bakterijos. Jeigu jums prasidėjo šlapimo pūslės infekcija, galite jausti tokius simptomus: deginimo jausmas arba skausmas šlapinantis; dažnas šlapinimasis; skausmas ar spaudimas šlapimo pūslės srityje. Paprastai šlapimo pūslės infekcijos nėštumo metu gydomos geriamaisiais antibiotikais.
Jei šlapimo pūslės uždegimas lieka neišgydytas, jis gali sukelti inkstų infekciją. Inkstų infekcija, savo ruožtu, gali paskatinti pirmalaikį gimdymą ir nulemti mažą kūdikio svorį. Jei laiku pastebėsite ir išsigydysite šlapimo pūslės uždegimą, jokios grėsmės jūsų vaisiui nekils. Jei vis dėlto jums prasidėjo inkstų infekcija, galite justi šiuos simptomus: karščiavimą, šaltkrėtį; pykinimą; skausmą apatinėje nugaros dalyje. Jei nėštumo metu susirgote inkstų infekcija, jus kelioms dienoms gali paguldyti į ligoninę, kur medikai atidžiai stebės tiek jus, tiek jūsų vaisių.
Nėštumo metu šlapimo takuose vyksta pokyčiai, dėl kurių bakterijoms gali būti lengviau patekti ir daugintis. Nors ŠTI daugiausia sukelia bakterinės infekcijos, kai kurios moterys gali turėti genetinį polinkį į pasikartojančias ŠTI. Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos šlapimo takų infekcijų (ŠTI) išsivystymo rizikai nėštumo metu. Tokie veiksniai kaip dehidratacija, prasta higiena ir mažai vaisių bei daržovių turinti mityba gali turėti įtakos šlapimo takų sveikatai.
Bakterinė vaginozė (BV)
Ši liga, dar žinoma kaip BV, taip pat yra viena dažniausių vaginalinių infekcijų nėštumo metu. Ji prasideda tuomet, kai makštyje sumažėja laktobacilų ir padaugėja kitų bakterijų. Kadangi ši infekcija didina persileidimo ir naujagimio sveikatos komplikacijų riziką, į ją nevertėtų žiūrėti aplaidžiai. Dažniausias BV simptomas yra nemalonaus kvapo makšties išskyros. Ginekologas paims jūsų išskyrų tepinėlį ir skirs atitinkamą gydymą.
Grybelinė infekcija (makšties kandidozė, arba pienligė)
Nėštumo metu padidėję hormonų estrogeno ir progesterono kiekiai sudaro palankias sąlygas grybeliams daugintis. Dažniausi grybelinės infekcijos simptomai yra šie: deginimo ir niežėjimo pojūtis vaginoje; makšties paraudimas ir patinimas; tirštos, gelsvai balkšvos spalvos makšties išskyros, kurių kvapas gali priminti kepamą duoną. Paprastai ši infekcija gydoma kremais arba makšties žvakutėmis. Gydytojas taip pat gali skirti priešgrybelinių vaistų. Negydoma makšties mikozė gali sukelti rimtesnes ir sunkiai gydomas komplikacijas.
Chlamidiozė
Tai lytiniu keliu plintanti infekcija, kuri nėštumo metu gali sukelti daug komplikacijų. Chlamidijos nėščiosioms gali sukelti cervicitą (gimdos kaklelio uždegimą), pogimdyminį endometritą ir kraujavimą nėštumo metu. Antruoju gimdymo etapu chlamidijomis gali užsikrėsti ir vaisius. Dažniausi chlamidiozės simptomai: žalsvai gelsvos ir nemalonaus kvapo makšties išskyros; skausmas ir deginimas lytinių santykių metu. Jei chlamidijomis užsikrečiama nėštumo metu, ši infekcija gydoma vaistais.
Raudonukė
Nėščioms moterims labai svarbu anksti diagnozuoti raudonukės virusą. Nors motinai jis gali būti nepavojingas, ši liga pražudo vaisių arba sukelia naujagimio apsigimimus (širdies ydas, smegenų pažeidimus, kurtumą, aklumą ir kt.). Ketvirtuoju nėštumo mėnesiu moterys tikrinamos dėl raudonukės viruso. Jei kraujo tyrimas būna teigiamas, labai didelė tikimybė, kad kūdikis gims apsigimęs. Geriausia dėl raudonukės viruso pasitikrinti dar prieš pastojant - tuomet nuo jo galima pasiskiepyti.
Chorioamnionitas
Tai bakterinė choriono (gemalo membranos) ir amniono (vaisiaus vandenų maišo) infekcija, galinti sukelti tokias rimtas komplikacijas kaip bakteremiją ir smarkų kraujavimą gimdymo metu. Dažniausi chorioamnionito simptomai yra šie: motinos karščiavimas; padidėjęs tiek motinos, tiek vaisiaus širdies pulsas; gimdos skausmas ir nemalonaus kvapo amniono skysčiai. Ši infekcija laikoma pavojinga, todėl dažniausiai gydoma intraveniniais antibiotikais, kurie nėštumo metu yra saugūs.
Parvovirusas B19 (PVB19)
Žmogaus parvovirusas B19 (PVB19) yra vyraujantis parvovirusų sukėlėjas žmonėms. Nors normalios imuninės sistemos suaugusiems PVB19 infekcija dažniausiai būna lengvos formos arba besimptomė, ji yra dažna vaikų liga. Antikūnai prieš PVB19 randami 30-60% suaugusiųjų. 35-53% nėščiųjų turi anti-PVB19. Nėščios moterys, neturinčios antikūnų prieš PVB19, yra tokios pat imlios infekcijai kaip ir bet kuris kitas suaugęs žmogus. PVB19 sukelia infekcinę eritemą (erythema infectiosum). Vaikams būdinga „nupieštų skruostų“ veido išvaizda ir „nėrinių“ eriteminis bėrimas ant liemens ir galūnių. Suaugusiesiems dažniausiai gali pasireikšti artropatija, pažeidžianti rankų, riešų, kelių ir čiurnų sąnarius. Virusas nelaikomas teratogenišku, tačiau vis daugiau mokslo žinių randasi apie intrauterininės infekcijos mechanizmus ir pasekmes bei galimas pasekmes naujagimio vystymuisi. Nepaisant to, kad PVB19 yra pripažintas fetotropiniu veiksniu, galinčiu sukelti vaisiaus netektį, PVB19 tyrimas nėra įprastai įtraukiamas į nėščiųjų ar gimdyvių priežiūros tyrimus, todėl gali būti, kad vėluojama gydyti PVB19 infekcija lemia komplikuotą nėštumą. Anemijos ir vaisiaus vandenės rizika yra didesnė, kai moterys PVB18 užsikrečia pirmoje nėštumo pusėje. Intraveninis imunoglobulinas (IVIG) buvo naudojamas ūminei PVB19 infekcijai gydyti imunodeficitiniams suaugusiesiems ir ŽIV užsikrėtusiems vaikams. Tačiau yra tik vienas pranešimas apie jo panaudojimą vaisiaus gydymui.
Prevencija ir higiena nėštumo metu
Tinkama intymioji higiena yra svarbi moters sveikatai visais gyvenimo periodais, bet nėštumo metu - ypatingai, nes ji turi įtakos būsimam vaikeliui. Tai viena iš sėkmingo nėštumo sąlygų, nes netinkama higiena gali paskatinti įvairias infekcijas. Dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu padaugėja išskyrų, pakinta makšties gleivinės mikroflora ir greičiau prilimpa infekcijos.
Nėščia moteris turėtų rinktis specialius intymios higienos prausiklius, kurie ne tik pašalina nešvarumus, suteikia gaivumo pojūtį visai dienai, bet ir dėl jų sudėtyje esančių specialių ingredientų (tokių kaip antivaginolizinas, pieno rūgštis). Svarbu, kad prausiklio pH lygis būtų apie 4 ir jis padėtų atkurti nėštumo metu sumažėjusį makšties rūgštingumą, bakterijų pusiausvyrą. Intymias vietas prauskite švariomis rankomis, todėl pirmiausia su muilu plaukite jas. Nėštumo metu venkite maudynių vonioje, nes tai didina infekcijų tikimybę, karšta vonia gali sudaryti persileidimo pavojų. Prauskitės pradėdamos nuo priekio išangės link, kad į makštį nepatektų mikrobų iš išangės. Intymių vietų netrinkite, o atsargiai nusausinkite atskiru minkštu rankšluosčiu, kurį skalbkite alergijų nesukeliančiais skalbikliais, pavyzdžiui, skirtais vaikų drabužėliams.
Mityba turi tiesioginę įtaką organizmo atsparumui infekcijoms. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti produktus, turinčius probiotikų (pvz., natūralų jogurtą, kefyrą, raugintas daržoves) bei pakankamai vitaminų C, D ir B grupės.
Stresas mažina imunitetą, todėl nėščiajai svarbu pakankamai ilsėtis, palaikyti emocinę pusiausvyrą, užsiimti lengva fizine veikla (pvz., vaikščiojimu ar nėščiųjų joga).
How to Check Your Cervix at Home Safely
Nors daugelis infekcijų nėštumo metu yra valdomos ir gydomos, svarbu nepamiršti prevencijos, reguliarių apsilankymų pas gydytoją ir dėmesio savo organizmo siunčiamiems signalams. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra raktas į sveiką nėštumą ir laimingą naujagimio atėjimą į pasaulį.
tags: #bakterinis #uzdegimas #nestumo #metu