Ar apie autizmo sutrikimą turinčius vaikus žinome pakankamai? Šiandien, kai autizmo spektro sutrikimų (ASS) paplitimas visame pasaulyje sparčiai auga, supratimas apie šį sutrikimą ir jo pasekmes tampa ne tik svarbus, bet ir būtinas. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad 2019 m. vienas iš 160 vaikų visame pasaulyje susidūrė su ASS diagnoze, pasireiškusia per pirmuosius penkerius gyvenimo metus. Lietuvoje, 2018 m. statistika atskleidė 378,11 autizmo atvejus 100 tūkstančių gyventojų, tačiau ši statistika nėra galutinė, nes ji apima tik gydymo įstaigas lankančius asmenis. Šiame straipsnyje gilinsimės į autizmo spektro sutrikimus, jų atpažinimo ypatumus, priežiūros iššūkius ir aktualią situaciją Lietuvoje, siekdami suteikti išsamesnį supratimą tiek specialistams, tiek tėvams.
Kas yra Autizmo Spektro Sutrikimas?
Autizmo spektro sutrikimas - tai kompleksinis smegenų vystymosi sutrikimas, pasireiškiantis socialinių įgūdžių trūkumu arba jų vystymosi sulėtėjimu. Klasikiniai trys pagrindiniai simptomai, apibrėžti dar 1943 m. daktaro Leo Kannerio, apima:
- Nuoseklus tam tikrų socialinių interesų trūkumas: Vaikai gali nesidomėti bendraamžių veikla, vengti akių kontakto ar turėti sunkumų užmegzdami ir palaikydami santykius.
- Komunikacijos stoka: Tai gali pasireikšti kaip vėluojanti kalbos raida, sunkumai suprantant socialinius kalbos niuansus, naudojant neverbalinę komunikaciją ar gebant palaikyti pokalbį.
- Pasikartojančios griežtos tvarkos veiksmų sekos: Vaikams gali būti būdingi stereotipiniai judesiai (pvz., rankų mojavimas, sukimasis), sunkumai atliekant pokyčius, stiprus prisirišimas prie rutinos ir pasipriešinimas bet kokiems nukrypimams nuo jos.
Diagnozė paprastai nustatoma tik tuomet, kai yra akivaizdūs visi trys simptomai. Autizmas yra visą gyvenimą trunkantis raidos sutrikimas, kuriam būdingas poreikis pastovumo, pasikartojimo ir nuspėjamumo. Asmenys su ASS dažnai pasižymi regimąja atmintimi ir puikiai sprendžia vaizdines užduotis.
Kaip Atpažinti Autizmo Spektro Sutrikimus Ankstyvame Amžiuje?
Mykolo Romerio universiteto profesorė, prof. dr. Vida Gudžinskienė pabrėžia, kad autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims yra itin sudėtinga išsakyti savo nuomonę ir užmegzti kontaktą, todėl aplinkiniams dažnai sunku suprasti jų mintis, jausmus ir elgesį net paprasčiausiose socialinėse situacijose. Dažnai vaikai, turintys ASS, perdėtai reaguoja ir patiria stresą susidūrę su naujovėmis ir neįprastomis situacijomis, jausdamiesi emociškai nestabilūs. Tai lemia savitą socialinę sąveiką ir skurdžius socialinius įgūdžius, didėjantį streso lygį, dėl kurių augančiam vaikui darosi vis sunkiau orientuotis socialinėje aplinkoje. Susidūrę su nežinoma problema, vaikai su ASS gali tapti bejėgiais, o tai gali sukelti įvairius elgesio savitumus ir sunkumus, tokius kaip agresija, pykčio protrūkiai, savęs žalojimas ar pasikartojantis elgesys. Tokios kasdieninės probleminės situacijos gali turėti didelį poveikį vaiko gyvenimo kokybei, ribodamos galimybes mokytis integruotoje aplinkoje ar dalyvauti neformaliojo ugdymo veiklose.
Vienas iš ryškesnių ASS bruožų yra neįprastas prisirišimas ir santykiai su tėvais, kurie gali varijuoti nuo stipraus prisirišimo ir isterijos, kai vaikas paliekamas, iki beveik visiško tėvų nepripažinimo ir noro bendrauti su nepažįstamaisiais. Neretai vaikai gali atrodyti prisirišę, tačiau staiga užsipulti, tampyti už plaukų ar šaukti, jei jiems neleidžiama elgtis, kaip jie norėtų. Svarbu, kad tėvai mokėtų tinkamai reaguoti ir atlaikyti vaiko ašaras, nes pernelyg guosdami jie gali patvirtinti vaiko įsitikinimą, kad situacija yra pavojinga.
Kita ryški problema - socialinių įgūdžių stoka. Nors dauguma vaikų nori būti savarankiški ir didžiuojasi savo pasiekimais, ASS turintys vaikai gali nesidomėti pokyčiais ar nenorėti būti panašūs į kitus. Tėvai, siekdami ramybės, linkę nusileisti, tačiau tai yra viena dažniausių klaidų. ASS neužkerta kelio fizinei raidai - vaikas sugeba viską, ką gali jo bendraamžiai, tiesiog reikia kantriai mokyti ir teikti pagalbą bei pastiprinimą. Socialinių pedagogų ir mokytojų užduotis yra įtikinti tėvus, kad jų vaikai šioje srityje nėra neįgalūs, o tiesiog išsiskiria kitoniškumu socialinėje plotmėje, o tai galiausiai mažina jų savigarbą. Kuo ilgiau bus vilkinamas vaiko mokymas, tuo sunkiau bus įveikti nusistovėjusius įpročius. Svarbu nepraleisti 3-5 metų vaiko raidos laikotarpio, kuomet formuojasi kalbiniai įgūdžiai, o ASS turinčių vaikų raida yra žymiai lėtesnė.
Vaikams su ASS būdingas konkretus, nelankstus mąstymas ir loginės išvados, jiems sunkiai suvokiamos abstraktesnės idėjos bei metaforos. Jie dažnai jaučiasi susaistyti taisyklėmis, juos lydi neigiama socialinė patirtis ir žema savigarba, dėl ko kyla daug socialinių problemų, nesusipratimų bei konfliktų, didinančių streso lygį ir sukeliantį nerimą.
Ankstyvieji Požymiai ir Jų Aptikimas
Jungtinėje Karalystėje jau yra parengtos gairės specialistams, kaip atpažinti galimus sutrikimus netgi dviejų-trijų mėnesių amžiaus vaikams. Kuo anksčiau bus identifikuotas sutrikimas, tuo didesnė tikimybė efektyviai padėti vaikui. Kadangi autizmas yra susijęs su sutrikusia komunikacija, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius, kuriuos gali pastebėti pediatrai ir tėvai:
- Neįprastos vizualinės fiksacijos: Vaikai labiau linkę žiūrėti į objektus nei į veidus. Normaliai besivystantis vaikas žiūri į veidą, nes iš jo mokosi labai daug.
- Tam tikras kartojimas: Pasikartojantys veiksmai ar garsai gali būti vienas iš ankstyvųjų požymių.
- Netipinis kalbos vystymasis: Vėluojantis įvairių garsų kartojimas gali signalizuoti apie vystymosi sutrikimus, siejamus su autizmu, ir turi būti vertinamas kitų sutrikimų kontekste.
- Nenoras bendrauti, orientacija į negyvus objektus, o ne į tėvus: Tai gali būti vienas iš ankstyviausių požymių.
Šie požymiai gali pasireikšti jau antraisiais-trečiaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais, todėl pediatrams rekomenduojama atkreipti į juos dėmesį, o šeši mėnesiai yra vėliausias laikas pastebėti šiuos ženklus.
Kaip Padėti Autizmo Spektro Sutrikimą Turinčiam Vaikui?
Profesorė V. Gudžinskienė pateikia rekomendacijas, kaip padėti vaikams su ASS:
- Akių kontakto palaikymas: Pradėkite nuo akių kontakto ir atkakliai lavinkite šį įgūdį, nes nuo jo prasideda bendravimas ir socialinė sąveika.
- Bendradarbiavimas veikloje ir žaidimuose: Skatinkite vaiką užsiimti veikla ir žaisti bendradarbiaujant su kitais.
- Zonų žymėjimas: Rekomenduojama atskiras zonas žymėti nuotraukomis ar simboliais, taip vaikas išmoks jas susieti su tam tikru daiktu ar veikla.
- Skatinti ir motyvuoti: Padėkite vaikui matyti veiklos tikslą, skatinkite ir motyvuokite jį.
- Fizinio diskomforto vengimas: Jei aplinkoje triukšminga ar yra daugiau vaikų, nukreipkite vaiko dėmesį į kitą veiklą, siekdami padėti išvengti fizinio diskomforto. Esant sunkumams, nukreipkite vaiko dėmesį kitur ar nutraukite veiklą, kol vaikas nurims.
- Vizualinės priemonės ugdyme: Mokytojai turėtų naudoti paveikslėlius, simbolius ar vizualinį tvarkaraštį, nes ASS turintiems vaikams sunku sekti greitą kalbą ir sudėtingus sakinius. Pakaks atkreipti vaiko dėmesį į vaizdinę priemonę, ir jis pats imsis kitos veiklos.
- Emocijų atpažinimas ir valdymas paaugliams: Padėkite paaugliams atpažinti savo emocijas, įskaitant kompleksines (pvz., pavydas, pasididžiavimas), ir valdyti jausmus, kad grupė lengviau įgyvendintų savo tikslus, pasitelkiant emocinį intelektą. Demonstruojant savivoką ir savitvardą, parodykite, kaip sekasi suvokti ir valdyti savo emocijas.
Autizmo supratimas – susipažinkite su Nedu
Situacija Lietuvoje ir Ankstyvosios Intervencijos Svarba
Lietuvoje kasmet fiksuojama keli šimtai naujų autizmo atvejų, o pasaulyje šie skaičiai auga. Deja, visuomenė vis dar menkai išmano apie ASS ir didžiules problemas, su kuriomis susiduria tėvai, auginantys tokius vaikus. Vis dar pasitaiko komentarų, kad tai išgalvota liga, siekiant gauti išmokas. Lietuvoje lengviau reaguojama į fizinę negalią nei į psichinę. Visonskino (JAV) universiteto mokslininkai nustatė, kad stresas, kurį nuolat patiria autistų vaikų tėvai, prilygsta stresui, kurį jaučia karo zonoje esantys žmonės.
Dideliu iššūkiu tampa netgi išvyka į gatvę, vaikų žaidimų aikštelę ar prekybos centrą, o ką jau kalbėti apie vizitus pas gydytoją, kirpėją ar ugdymo įstaigą. Tėvai, sužinoję diagnozę, dažnai jaučiasi vieniši, patiria didžiules išlaidas, samdydami aukles, metdami darbus, kenčia kiti šeimoje augantys vaikai.
Nuo 2006 m., kai informacijos apie ASS beveik nebuvo, tėvai įkūrė asociaciją „Kitoks vaikas“, o 2013 m. - asociaciją „Lietaus vaikai“, kuri šiandien jungia kelis šimtus šeimų. Šios nevyriausybinės organizacijos kelia klausimus apie profesionalių paslaugų trūkumą, kuris itin aštrus visuose Lietuvos regionuose, išskyrus Vilnių ir Kauną.
Didelė problema yra ta, kad pediatrui pastebėjus tam tikrų sutrikimų, vaikas turi labai ilgai laukti eilėje, kol pateks pas trečiojo lygio specialistus. Tas laikas, kol smegenys vystosi kritiniais „langais“, tampa prarastas vaikui. Tėvai ir pediatrai, pastebėję įtarimų, turėtų veikti nedelsiant. Svarbu suprasti, kad daugiausia pagalbos tokio amžiaus vaikas gali gauti iš savo tėvų, o iki trejų metų vaikas daugiausia išmoksta būtent iš tėvų.
Autizmas - Ugdymo Iššūkis ir Neuromokslinis Požiūris
2014 m. nustatyta, kad autistiškose smegenyse yra gerokai daugiau neuronų jungčių. Turėtume žiūrėti į autizmą ne kaip į ligą, kurią reikia gydyti, o kaip į ugdymo iššūkį.
Neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė konferencijoje „Autizmas Lietuvoje. Iššūkiai ir sprendimai“ pristatė pranešimą „Autistiškos smegenys neuromokslininko akimis“. Žiūrint į autizmo paplitimo dinamiką, matomas didžiulis augimas, ir viešojoje erdvėje dažnai girdima apie autizmo epidemiją. Tačiau, pasak mokslininkės, didesnę įtaką autizmo paplitimo dinamikai turėjo ne pačių sutrikimo atvejų didėjimas, o nuolatinis gairių keitimas ir tai, kad po „autizmo“ skėčiu sudedama daug skirtingų sutrikimų. Tai apsunkina gydytojų, pacientų ir tyrėjų darbą. Jei nebus siekiama išsiaiškinti kiekvieno sutrikimo specifikos, galime susidurti su panašia situacija kaip su Alzheimerio liga, kai nesugebama rasti universalaus gydymo, nes liga traktuojama per plačiai.
Ilgą laiką buvo manoma, kad autizmas yra antraisiais gyvenimo metais atsirandantis sutrikimas, ir tai lėmė klaidingas sąsajas su skiepais. Iš tiesų, požymiai, pastebimi antraisiais metais, yra akivaizdūs, tačiau pakitimai smegenyse gali prasidėti anksčiau.
Ankstyvosios diagnostikos galimybės atsirado dėl neuromokslų vystymosi. Funkcinio magnetinio rezonanso tyrimai ir pažangios technologijos, leidžiančios kompensuoti judesius, suteikia naujas perspektyvas. Londono mokslininkai sukūrė algoritmus, leidžiančius perspektyviai ištirti naujagimius ir numatyti, kurie iš jų per ateinančius trejus metus bus diagnozuoti kaip turintys ASS. Vaikai buvo pasirinkti iš didelės genetinės rizikos grupės. Tyrimai parodė, kad jau pirmąjį gyvenimo mėnesį 90 proc. tikslumu galima nustatyti, kurie vaikai turi autizmui būdingą smegenų sutrikimą.
Dabar tyrėjai atlieka tyrimus su vaisiais. Trečiajame nėštumo trimestre, naudojant tą patį algoritmą, 70 proc. tikslumu nustatoma, kuriems vaikams bus diagnozuotas ASS. Nors vaisiaus nebus gydoma vaistais, supratimas apie smegenų vystymosi „langus“ yra kritiškai svarbus. Jei praleidžiame kritinį „langą“, negalime kompensuoti prarasto laikotarpio.
Autistiškose smegenyse yra daugiau neuronų jungčių, todėl stebimas didesnis sričių sujungimas. Tai siejama su hiperjautrumu, kai tam tikras stimulas, turėtų aktyvuoti tik tam tikrą sensorinę sritį, aktyvuoja žymiai daugiau, sukeldamas hiperaktyvuotas smegenis. Neurotipiniam individui nuo sensorinio stimulo aktyvuojasi tik sensorinė smegenų žievė, tuo tarpu autisto aktyvuojasi viskas. Smegenų vystymasis susijęs su…
tags: #autizmo #sutrikima #turinciu #vaiku #slaugos #ypatumai