Kiekvienas vaikas - tai pasaulis, kuris atsiveria tėvams ir pasauliui. Šis pasaulis vystosi nepertraukiamai, nuo pat pirmojo atodūsio iki pilnavertės brandos. Šiame kelyje susiduriama su daugybe iššūkių, džiaugsmų ir atradimų. "Augantis žmogus" studija, vadovaujama patyrusių specialistų Vygando ir Milanos, siekia padėti vaikams, kurie susiduria su fizinės ar psichoemocinės raidos sunkumais, užtikrinant jiems palankią aplinką augti ir tobulėti nuo gimimo iki pilnametystės.
Judesio svarba ankstyvojoje raidoje
Juda, vadinasi, vystosi - tai pagrindinė taisyklė, ypač ankstyvojoje vaikystėje. "Augantis žmogus" studija ypatingą dėmesį skiria judesio svarbai vaiko raidai, akcentuodama jo įtaką smegenų ir jutimų vystymuisi. Šis procesas prasideda dar prieš gimstant, tęsiasi gimimo metu ir yra itin intensyvus nuo kūdikystės iki maždaug ketverių metų amžiaus. Ankstyvasis judesys stimuliuoja neuroninius ryšius, skatina jutimų integraciją ir formuoja pagrindą tolimesniam mokymuisi bei pažinimui.
Refleksų integracija ir smegenų plastiškumas: pamatai sveikai raidai
"Augantis žmogus" studija savo darbe remiasi dviem esminiais principais: Refleksų Integracijos metodu ir Smegenų plastiškumo proceso skatinimu. Refleksų integracija - tai procesas, kurio metu pirminiai refleksai, atsirandantys dar prieš gimimą, tampa integruoti ir nebevaldomi automatiškai, leidžiant vystytis sudėtingesniems motoriniams ir kognityviniams įgūdžiams. Smegenų plastiškumas, kita vertus, yra gebėjimas smegenims keistis ir prisitaikyti visą gyvenimą, ypač intensyviai vaikystėje. Sukuriant palankią mokymosi aplinką, kurioje skatinama šie procesai, specialistai padeda vaikui stabilizuoti nervų sistemos biologinį mechanizmą, gyvybiškai svarbų tolimesniam vystymuisi ir mokymuisi.
Vygandas, kaip Refleksų Integracijos specialistas, CANTIENICA METODO instruktorius, kvėpavimo bei mentalinės gerovės mentorius, sukuria vaiko ar suaugusiojo nervų sistemos biologinio mechanizmo stabilumą. Šis stabilumas yra būtinas ne tik tolimesniam fiziniam vystymuisi, bet ir gebėjimui mokytis, bendrauti ir prisitaikyti prie aplinkos pokyčių.
Smurtas artimoje aplinkoje: nematomi randai vaiko sieloje
Smurtas artimoje aplinkoje - tai sisteminė problema, kurios pasekmės neapsiriboja tiesioginiu fiziniu ar psichologiniu poveikiu suaugusiajam. Kiekvienas vaikas, augantis smurtinėje aplinkoje, patiria nuolatinį nesaugumą, kuris giliai veikia jo emocinę būseną, nervų sistemos vystymąsi, santykių suvokimą ir savivertę. Net jei vaikas nėra tiesioginis smurto taikinys ar akivaizdus liudininkas, jis gyvena aplinkoje, kurioje grėsmė yra nuolatinė, o saugumo jausmas - trapus arba visai neegzistuojantis.
Specialistų praktikoje vis dar pasitaiko požiūris, kad vaiko patirtis tampa reikšminga tik tada, kai jis pats patiria fizinį ar seksualinį smurtą. Tačiau šiuolaikinis požiūris į vaikų psichologinę raidą ir traumą aiškiai rodo: emocinis smurtinės aplinkos poveikis vaikui yra pakankamas pagrindas laikyti jį nukentėjusiuoju. Vaiko nervų sistema vystosi santykyje su aplinka. Kai aplinka yra neprognozuojama, kupina grėsmės, konfliktų ar baimės, vaiko organizmas adaptuojasi prie nuolatinio streso. Tokia būsena dažnai pasireiškia padidėjusiu budrumu, jautrumu garsams, staigiomis emocinėms reakcijoms ar, priešingai, emociniu atbukimu. Vaikas mokosi „skaityti“ suaugusiųjų nuotaikas, nuolat stebėti, kada gali kilti konfliktas, ir koreguoti savo elgesį siekdamas išvengti pavojaus. Šis prisitaikymas dažnai klaidingai interpretuojamas kaip „geras elgesys“, „brandumas“ ar „ramumas“, tačiau iš tiesų tai yra išgyvenimo mechanizmas, kylantis iš nesaugios aplinkos.
Vienas iš skaudžiausių smurto artimoje aplinkoje aspektų yra vaiko vidinis konfliktas. Vaikai linkę egocentriškai interpretuoti įvykius - manyti, kad jie yra konflikto ar smurto priežastis. Tokiu būdu formuojasi kaltės jausmas, kuris gali lydėti vaiką daugelį metų. Kartu vaikas dažnai patiria stiprų lojalumą abiem tėvams ar globėjams, net jei vienas iš jų naudoja smurtą. Tai sukuria vidinę įtampą tarp noro būti saugiam ir poreikio išsaugoti ryšį su artimu žmogumi. Ši vidinė dinamika ypač svarbi specialistams, dirbantiems su vaikais, kurie neneigia smurto, bet kartu jį pateisina, minimalizuoja ar vengia apie jį kalbėti.
Seksualinis smurtas prieš vaikus laikomas viena labiausiai traumuojančių smurto formų, tačiau kartu jis yra ir viena sunkiausiai atpažįstamų. Dažniausiai seksualinis smurtas vyksta artimoje aplinkoje, pasitelkiant vaiko pasitikėjimą, priklausomybę ir emocinį ryšį. Smurtas gali būti lydimas manipuliacijos, grasinimų, gėdinimo ar net vaiko „ypatingumo“ akcentavimo, todėl vaikas dažnai pats nesupranta, kad patiriamas elgesys yra netinkamas. Svarbu pabrėžti, kad seksualinis smurtas nebūtinai palieka akivaizdžius fizinius pėdsakus. Daug dažniau jis pasireiškia per emocinius ir elgesio pokyčius, kurie gali būti subtilūs, nepastovūs arba priskiriami kitiems sunkumams. Vaikas gali patirti intensyvų gėdos jausmą, baimę, sumišimą, staiga regresuoti raidoje, vengti tam tikrų žmonių ar situacijų, demonstruoti seksualizuotą elgesį, neatitinkantį amžiaus, arba, priešingai, visiškai užsisklęsti. Specialistams itin svarbu suvokti, kad vaiko tylėjimas nėra sutikimas ar patvirtinimas, jog smurto nebuvo. Tylėjimas dažnai yra saugiausia strategija, kurią vaikas turi.
Vaikystėje patirtas smurtas artimoje aplinkoje dažnai daro įtaką žmogaus gyvenimui ilgalaikėje perspektyvoje. Suaugusieji, augę smurtinėje aplinkoje, dažniau susiduria su emocijų reguliavimo sunkumais, nerimo ar depresijos simptomais, priklausomybėmis, pasikartojančiais nesaugiais ar smurtiniais santykiais. Tai nėra neišvengiama lemtis, tačiau rizika reikšmingai didėja, jei vaikas negauna pagalbos ir palaikymo.
Svarbu pabrėžti, kad pagalba vaikui nėra vien individualus darbas su juo. Dirbdami su smurtą patyrusiais vaikais, specialistai susiduria ne tik su vaiko, bet ir su savo pačių ribomis - emocinėmis, profesinėmis, institucinėmis. Todėl itin svarbi traumai jautri laikysena, refleksija ir nuoseklus darbas komandoje. Specialisto užduotis nėra „išgauti tiesą“ ar „greitai išspręsti situaciją“, bet sukurti sąlygas saugumui, pasitikėjimui ir pagalbai. Kiekvienas vaikas, kurio patirtis yra atpažinta ir pripažinta, gauna galimybę ne tik išgyventi, bet ir gyti.
Autizmo spektro sutrikimas: suprasti ir padėti
Autizmas yra raidos sutrikimas, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais ir skirtingu intensyvumu. Dažnai tėveliai pasakoja, kad ankstyvoje raidoje nepastebėjo vaiko autizmo bruožų, todėl sieja autizmo požymių atsiradimą su trečiaisiais vaiko gyvenimo metais. Tačiau vaiko raidos specialistai autizmo bruožus gali pastebėti ženkliai anksčiau, net ir nuo 6 mėnesių amžiaus. Ne specialistui matomus vaiko judesius bei elgesio bruožų visumą gali būti sudėtinga susieti su raidos sutrikimu. Svarbu pabrėžti, kad visose visuomenėse autizmo spektro sutrikimas pasitaiko panašiu dažniu.
Pagrindiniai autizmo požymiai yra: socialinių įgūdžių stoka, pasikartojantis elgesys (vadinami stimais) ir kalbos bei neverbalinio komunikavimo problemos. Beveik visi tėvai, kurie augina vaiką su autizmo spektro sutrikimu, gali pasakyti, kad pirmasis įtarimas kilo dėl vaiko negirdėjimo. Dažniausiai visi pasakoja, jog šaukiant vardu vaikas nereaguodavo arba reaguodavo selektyviai - ne visuomet.
Autizmas yra raidos sutrikimas, tai reiškia, kad jis yra įvairialypis ir gali paveikti įvairias sritis. Mūsų smegenų žievėje yra motorikos ir emocijų zonos, kurios atsakingos už gautos informacijos atpažinimą. Stebima, kad žmonėms su autizmo spektro sutrikimu, neuronų aktyvumas šiose zonose yra žemesnis nei įprastos raidos žmogui. Tai leidžia paaiškinti, kodėl judesių kopijavimas, arba „padaryk kaip aš“ žmogui gali nesigauti, ypač jei pratimas įtraukia „veidrodinį“ judesį - priešingos rankos ir kojos. Vertinime dažnai pakeliama tos pačios pusės ranka ir koja.
Vaikai su autizmo sutrikimu kartais gali atrodyti neempatiški, emociškai šalti, tačiau taip manyti yra klaidinga. Dažniausiai jų viduje emocijos “verda”, o tai išreiškiama vadinamaisiais stimais arba ritualiniais veiksmais, kuriais jie užpildo socialinio nesupratimo tarpus. Žmonės su autizmo spektro sutrikimu gali susidurti su problema „perskaityti“ emocijas kito žmogaus veide.
Kuo ankstesnė diagnostika, tuo anksčiau galima taikyti tikslinę intervenciją. Visiems tėveliams išgirsti autizmo diagnozę yra labai sunku, taip pat dar vis trūksta paties palaikymo ir darbo su šeimomis, patiriančiomis perdegimo riziką. Pagalba vaikui pirmiausiai konstruojama nuo tikslios diagnozės. Pats autizmo spektras yra platus. Specialistui būtina susipažinti su detaliu asmens vertinimu visose jo srityse, neturint bendro vaizdo, teikiama pagalba bus segmentuota. Ankstyvosios pagalbos konstravimas pirmiausiai turėtų vykti sensorinių poreikių atliepime, komunikacijos vystyme, socialinių įgūdžių formavime.
Sensoriniai poreikiai
Sensoriniai poreikiai sudaro žmogaus funkcionavimo pagrindą. Centrinė nervų sistema integruoja gautus stimulus iš: taktilinės (arba jutiminės), vestibuliarinės ir proprioceptinės sistemos. Tačiau, nereikia pamiršti, jog žmogaus smegenys yra vienos ir asmuo yra vienas, o jutimų daug - būtina vertinti visumą stimulų, su kuriais žmogui tenka susitvarkyti, o smegenims „išrūšiuoti“.
Vertinimo metu galima nustatyti padidintą/sumažėjusį šių trijų sričių jutimą. Pavyzdžiui, valgant nuolat išsitepa zoną aplink burną ir nenusivalo - gali būti sumažintas taktilinis jutimas, naujoje vietoje puola viską liesti, siekia paliesti - dažniausiai sumažintas jutimas, tik sensoriškai ieškantis tipas; be perstojo juda, pasodintas ant kėdės gali suptis ant kėdės 1-2 kojų - gali būti sumažintas vestibulinis jutimas, o šis elgesys padeda išlaikyti „neužmigusią“ vestibulinę sistemą. Čia tik keletas pavyzdžių, tačiau bendrąja prasme, poreikių vertinimas padeda nustatyti esančias problemas, o sensorinės dietos sudarymas ženkliai gali pagerinti gyvenimo kokybę.
Komunikacija
Jei sensoriniai poreikiai yra mažiau matoma problema, kuriai reikia daugiau analizavimo, tai kalba ir komunikacija pastebima gan anksti. Augantis vaikas su autizmo spektro sutrikimu kuria komunikaciją, tačiau dėl negalėjimo komunikuoti įprastu būdu, gali įgyti savitų gestų bei komunikacijos būdų, kuriuos nelengva perprasti. Pirmiausia, reikia akcentuoti, jog komunikacijos reikia visiems, ir tai yra sritis, kurią būtina plėtoti. Komunikacijos palaikymas sukuria aiškumą - ko žmogus nori, išsiaiškinami interesai, poreikiai ir užtikrinama galimybė abipusiam ryšiui. Tuomet žmogus mažiau stresuoja, jei aplinka jo nesupranta - žmogus gali reaguoti itin jautriai.
Dažnai vaikams su autizmo spektro sutrikimu yra naudojamos vadinamosios PECS kortelės ar paveiksliukai. Jų naudojimas yra įvadas į verbalinę kalbą. Nereikia bijoti, kad vaikas išmoks parodyti paveiksliukus ir dėl to nekalbės visai. Žmogaus kalbėsena sudaryta iš etapų: girdėjimas, ką sako, supratimas, ką sako ir atsakas, į tai, ką sako. Paprastai tariant, žmogaus komunikacijos mokymasis apima daug sekų, tačiau nesudėtingai paaiškinant, per ausies kanalą pasiekiama girdimoji informacija suaktyvina mūsų smegenų regos (būtent, regos) zoną ir sukuria girdimos informacijos „paveiksliuką“. Tai formuoja girdimosios informacijos supratimą bei sąlygoja motorinį atsaką - burnos pravėrimą atsakui. Žinoma, čia itin supaprastinta schema, nes smegenyse per milisekundę vyksta begalė procesų vienu metu. Tačiau esmė yra ta, kad jeigu tas vadinamasis „paveiksliukas“ nesurišamas su girdimąja informacija arba jį reikia padėti suformuoti, tuomet naudojami PECS paveiksliukai, kurie sukuria komunikacijos struktūrą arba „surišimą“ tarp girdimosios informacijos ir paveiksliuko: baldai (kas jų kategorijoje), emocijos (kokios jos yra), skauda (kokias kūno dalis)…
Socialiniai įgūdžiai
Paprastai vaikai su autizmo spektro sutrikimu būna puikiai fiziškai išsivystę, judrūs ir tik atliekant sensorinį vertinimą, galima stebėti specifinių sensorinių iššūkių, pvz., atlikti darbą panaudojant dvi rankas, atkartoti kryžminius veiksmus, atlikti akių-rankų sujungimą veikloje ir kt. Šie atrodytų ne visai reikšmingi dalykai gali sumažinti socialinių įgūdžių mokymosi galimybes. Tačiau socialinių įgūdžių ugdymas būtinas, skatinant savarankišką funkcionavimą visuomenėje ir tai didina socializacijos galimybes. Visiems tėveliams sunku paleisti vaiką. Tačiau ir nuo trejų metų vaikas jau gali atlikti mini darbelius, minimaliai save apsitarnauti. Kaip ir itin svarbu nepraleisti besiformuojančio įgūdžio - jei matome, kad vaikas siekia atlikti naują įgūdį pats (nors ir negrabiai, klystant) - leiskite mėginti tiek kartų, kiek nori.
Socialinių įgūdžių mokymai paaugliams ir jaunuoliams, turintiems autizmo spektro sutrikimų
Investicija į ateitį: vaiko sveikata ir gerovė
Kiek investuojame į namus, automobilius, galime suskaičiuoti tiksliai. O kiek kainuoja mūsų ir mūsų vaikų sveikata? Investicijų į vaikus nederėtų skaičiuoti tiktai pinigais, drabužiais, daiktais. Kartais net ir labai brangus daiktas pasirodo esąs „bloga“ investicija. Pavyzdžiui, brangus kompiuteris - ar tikrai jis visuomet praplečia vaiko akiratį, suteikia jam naujų žinių? Ko gero, ne. Juk neretai kompiuteris mažiesiems padeda tik išlavinti įvairių kompiuterinių žaidimų įgūdžius, o po metų dar ir priverčia užsidėti akinius. Sveikas, protingas, gerai augantis vaikas - tai investicijų, kurias galima pavadinti nuolatiniu tėvų dėmesiu ir rūpinimusi, rezultatas. Jaukūs namai, tinkama mityba, sveikatos puoselėjimas - reikšmės turi visi materialūs ir nematerialūs dalykai, kuriuos vaikas gauna iš savo tėvų. Pakeisti išaugtus drabužius, batus ar kitus daiktus nesunku, duoti pinigų, kad įsigytų patys - dar paprasčiau. Sunkiausia, tačiau kartu ir svarbiausia - reguliuoti vaiko sveikatai įtakos turinčius veiksnius.
Sveikata - tai gyvenimo būdas
Gyvenimo būdas turi esminės reikšmės žmogaus sveikatai. Tinkama mityba - vienas svarbiausių gyvenimo būdo aspektų. Valgome kiekvieną dieną ir mūsų suvartojamas maistas daro didelę įtaką sveikatai: vieni produktai ir valgiai puoselėja kūną, suteikdami naudingų maisto medžiagų, kiti atvirkščiai: apkrauna mūsų organizmo sistemas, versdami jį perdirbti daug nevertingų ar net kenksmingų medžiagų. Genai, auklėjimas ir mityba lemia vaiko augimą, kalbos, klausos, regos ir kitų svarbių funkcijų vystymąsi, protinę veiklą, intelektą. Jei valgiaraštis tinkamai subalansuotas, visų reikalingų medžiagų - statybinių, energinių, funkcinių - kūnas gauna iš maisto. Iki paauglystės vaikai būna labai imlūs ir patiklūs, tėvus ir mokytojus vertina kaip autoritetus, todėl šis laikotarpis tinkamiausias formuoti taisyklingos mitybos įpročius ir namuose, ir mokykloje.
Maistas smegenims nuo pat ryto
Pusryčiai - dienos pradžia, kai organizmas gauna energinių medžiagų tolesnei fizinei ir protinei veiklai. Tai ypač svarbu vaikams, kurie pirmoje dienos pusėje užsiima aktyvia protine veikla - įsisavina naują informaciją, atgamina jau žinomą. Jei vaikas mokykloje praleidžia šešias valandas, tai fiziškai aktyvus, kai yra viena kūno kultūros pamoka, jis būna dvi valandas, o intensyviai protiškai dirba net keturias. Smegenys sudaro tik du procentus žmogaus kūno, bet sunaudoja 20 proc. per parą jam reikalingos energijos. Be to, tai organas, dirbantis be poilsio - net ir naktį smegenys reguliuoja visų organų veiklą, leisdamos mūsų sąmonei atsipalaiduoti ir klajoti po sapnų pasaulį.
Smegenys nekaupia jokių atsargų, todėl badaujant kenčia labiausiai. Smegenys - vienintelis mūsų organas, kurio ląstelės neatsinaujina. Todėl jau per pusryčius mūsų kūno „kompiuteris“ turi gauti pakankamai energinių medžiagų. Idealu, kai prie pusryčių stalo sėda visa šeima ir kartu valgo geriausiai pusryčiams tinkančius patiekalus.
Pusryčiams - riebalai ir angliavandeniai
Daugiausia energijos kūnui teikia riebalai, o iš angliavandenių gaunama energija įsisavinama greičiausiai. Taigi pusryčiams geriausiai tiktų natūralūs produktai, turintys daug vertingųjų medžiagų (kad neapkrautų organizmo nereikalingu darbu) ir suteikiantys pakankamai energijos. Patartina rinktis pieną, jogurtus, varškę, sūrius, kiaušinius su natūralia rugine duona, batonu, košes. Riebalai neturėtų vyrauti, tačiau gerai subalansuotas riebalų ir angliavandenių derinys ryte žmogui tinka labiausiai. Per riebalus rekomenduojama gauti 30 proc. dienos energijos, todėl pusryčiai yra tinkamiausias metas papildyti organizmą energetinėmis medžiagomis fiziniam ir protiniam darbui. Paruoštą patiekalą pakanka pagardinti esminiais „geraisiais“ riebalais - šaukšteliu aliejaus ar gabalėliu kokybiško margarino. Patiekalas, kurį greičiausiai paruošia mama, o ir pats vaikas puikiai moka pasigaminti - sumuštinis. Vaikas tikrai mielai suvalgys sumuštinį, jei jis bus užteptas nedideliu gabalėliu margarino, griežinėliu neriebios mėsos, kiaušiniu ar varške ir pagardintas ridikėlio ar agurko skiltele, salotų lapu.
Paauglio mitybai svarbūs tėvų įpročiai
Paauglystėje formuoti tinkamą vaikų mitybą sunkiausia, mat šiuo laikotarpiu vaikus labiausiai veikia aplinka ir draugai, o šeima - vis mažiau. Paaugliai dažniau renkasi greitai paruošiamą maistą nei mokyklos pietus ir valgo laisvu tarp užsiėmimų laiku. Todėl šiuo laikotarpiu tėvai turėtų pasistengti bent netiesiogiai formuoti taisyklingą vaikų mitybą - šeimoje laikytis sveikos mitybos principų, vengti namuose turėti mažaverčių užkandžių, kuo rečiau gaminti ir valgyti menkos maistinės vertės patiekalus. Kaip šaltas užkandis - pusryčiai, priešpiečiai, pavakariai - galėtų būti varškės sūreliai, jogurtai, vaisiai, sumuštiniai su natūralia mėsa, žuvimis, kiaušiniais. Sumuštinius vaikai gali pasigaminti ir patys, todėl ir maisto pramonė stengiasi jiems padėti, gamindama vis įvairesnio „funkcinio“ maisto - produktų, papildytų vitaminais, nepakeičiamomis riebalų rūgštimis. Tai ypač svarbu paauglius auginančioms šeimoms. Tikrai vertėtų pasitikrinti, ar spintelėse neprikaupėte ilgai galiojančių kaloringų sausainių, kepinių, kremų. Daug pravarčiau būtų turėti geros duonos ir vertingomis medžiagomis - vitaminais B, D, E ir nepakeičiamomis riebalų rūgštimis (omega 3) papildyto kokybiško margarino. Pasirūpinkite, kad namuose nuolat būtų kokybiškų pieno produktų, vaisių ir daržovių - ir užaugusiems jūsų vaikams bus daug lengviau rūpintis savo sveikata savarankiškai.
Ankstyvas brendimas: kaip atpažinti ir reaguoti?
Vaikystė - ypatingas etapas, kupinas augimo, pokyčių ir atradimų. Tačiau kartais nutinka taip, kad vaikai pradeda „suaugti“ anksčiau nei tikėtasi - jie fiziškai sparčiai auga, emocijos tampa brandesnės, o interesai keičiasi. Toks ankstyvas brendimas gali kelti nerimą tiek tėvams, tiek pedagogams. Kaip atpažinti per greitą vaikų augimą ir kaip tinkamai reaguoti?
„Per greitas“ augimas gali būti vertinamas dviem aspektais:
- Fizinė branda: vaikas sparčiai auga, anksti prasideda brendimas - pirmieji menstruacijų požymiai mergaitėms, balso pokyčiai berniukams.
- Emocinė ir socialinė branda: vaikas ima domėtis suaugusiųjų temomis, elgiasi brandžiau nei bendraamžiai, gali būti labai atsakingas ar netgi per daug savarankiškas.
Priežastys, kodėl vaikai „suaugsta“ anksčiau, gali būti įvairios:
- Genetiniai faktoriai - jei šeimoje anksti prasidėjo brendimas.
- Gyvenimo būdo pokyčiai - stresas, netinkama mityba ar per didelis ekranų laikas.
- Psichologiniai veiksniai - per didelės tėvų ar aplinkos lūkesčiai.
- Sveikatos problemos - hormoniniai sutrikimai.
Kaip tėvai gali tinkamai reaguoti?
- Palaikykite atvirą ir nuoširdų bendravimą: Svarbu su vaiku kalbėtis apie jo jausmus, pokyčius ir rūpesčius, nepriekaištaudami ir nepergyvendami.
- Išlaikykite vaikui tinkamą ribų ir tvarkos pojūtį: Nors vaikas gali elgtis brandžiau, jis vis dar vaikas, jam reikia aiškių ribų ir tvarkos, kad jaustųsi saugus.
- Stebėkite fizinius ir emocinius pokyčius: Jei pastebite neįprastus pokyčius - kreipkitės į pediatrą ar psichologą.
- Skirkite laiko žaidimams ir poilsiui: Net ir sparčiai augantis vaikas turi turėti galimybę būti vaiku, žaisti ir mėgautis lengvumu.
"Augantis žmogus" studija: komanda, kuri rūpinasi jūsų vaiku
"Augantis Vaikas" kaip bendras Vygando ir Milanos projektas sėkmingai gyvuoja nuo 2014 metų.
Logopedė-logoterapeutė Milana jau daugiau kaip 20 metų padeda vaikučiams nuo pirmųjų jų gyvenimo dienų iki pat paauglystės ir vėliau, teisingai pažinti pasaulį per vienus iš esminių žmogaus poreikių - valgymą bei kalbėjimą. Skambinti Milanai darbo dienomis 9.00-18.00 val.
Refleksų Integracijos, laikysenos, kvėpavimo bei mąstymo mentorius Vygandas jau daugiau kaip 20 metų padeda tiek vaikams tiek vyresniems, judėti, jausti geriau, mąstyti aiškiau, mokytis efektyviau. Skambinti Vygandui darbo dienomis 9.00-18.00 val.
Atsiliepimai:
- "Šiandien buvome pas ortodontę A.I. ir labai nudžiugino, kad po užsiėmimų su Jumis Mato sąkandis visiškai atsistatė. Pagyrė už pastangas, buvo pakankamai nustebus, kad taip susitvarkė. Kol kas siūlė nieko nedaryti, o jeigu jau norėsim tobulos šypsenos dėl apatinių dantukų, tai po kelių metų breketų tuomet." Pagarbiai, Kristina ir Saulius.
- "Sūnui (nuo gimimo) nustatytas mišrus raidos sutrikimas. Sunku su stambiąja ir smulkiąja motorika. Penkis metus lankėmės pas masažistus, baseinus ir kažkokio didelio pagerėjimo nebuvo matyt. Tad dabar džiaugiamės, kad sužinojome apie specialistą V. Sušilovą, jam esame dėkingi, ir sakome didelį ačiū, kad per septynis mėnesius vaikas jau taip pažengė į priekį, ko niekaip nepavykdavo ankščiau. Sutvirtėjo lygsvara, pagerėjo visa smulkioji motorika ir pasak neurologės, išnyko visi pataloginiai nereikalingi judesiai." Pagarbiai, Raimonda.
- "Sūnus gimė su smegenų defektu (corpus callosum agenezė). Turime sunkia negalią. Pas Vygandą pradėjome lankytis nuo 9 mėnesių (dabar 2 metai). Iki tol mūsų pasiekimai buvo labai maži. Vaikas beveik nefiksavo žvilgsnio, nesidomėjo aplinka, mažai judėjo, gyveno lyg savame pasaulyje. Jau po pirmo kurso sūnus tapo daug žvalesnis, atrodė lyg akis jam kas atmerkė. Palaipsniui mus džiugino nauji pasiekimai: kontaktas, komunikabilumas, domėjimasis aplinka, nauji judesiai, sumažėjusi įtampa ir t.t. Džiugina ne tik nauji išmokti dalykai, bet ir Vygando darbo technika, kuri ženkliai prasilenkia su tradicine kineziterapija. Refleksai stimuliuojami be jokios prievartos. Vaikas Vygando rankose jaučiasi ramiai ir jaukiai. Džiaugiamės sutikę tokį korektišką, šiltą bei profesionalų žmogų." Pagarbiai, Loreta.
- "Esu 7 mėnesių mergaitės mama. Pas Vygandą lankomės nuo 4 mėnesių. Atėjom, kadangi vaikas turėjo judesių raidos problemėlių. Sunkiai laikė galvą, nugarą, buvo labai jautri garsams ir jautriai reagavo į aplinką. Po kelių kursų situacija ženkliai pasikeitė. Tvirtai laikom galva, nugara, verčiamės ant pilvo, bandom šliaužti. Vaiko elgesys pasikeitė į gerąją pusę 🙂 tapo aktyvi, domisi aplinka ir nebijo jos. Matom tik teigiamus rezultatus, todėl ir toliau lankysim užsiėmimus." Olga, 7 men Valerijos mama.
- "7,5 mėn. Sūnaus, pasak gydytojų, vėlavo raida (nesedėjo savarankiškai, sunkiai vartėsi, nešliaužiojo). Ortopedė rekomendavo apsilankyti pas Vygandą. Jau po pirmo apsilankymo pastebėjome pokyčius." Pagarbiai, Vaida Razmienė.
- "Refleksų terapija lanko mano 2 metų ir 10 mėnesių sūnelis, kuriam vėluoja raida. Į užsiėmimus vaikštome apie 2 mėnesius, 2 kartus per savaitę ir rezultatai matosi akivaizdžiai. Dėka terapijos, vaikas tapo savarankiškesnis: per kelias savaites atprato nuo sauskelnių, išmoko pats pavalgyti. Pradėjo daugiau čiauškėti, atsirado daugiau žodelių, kuriuos jau jungia į 2-3 žodelių sakinukus. Svarbiausia, kad sūnus pasidarė daugiau motyvuotas, savimi pasitikintis, drąsesnis. Pagerėjo dėmesio koncentracija, pradėjo domėtis knygelėmis, rodyti juose esančius objektus. Mes esame labai patenkinti ir labai dėkingi šiam specialistui." Pagarbiai, Eurika.
- "Sveiki, Ugnė 7 metai - įvairiapusis raidos sutrikimas su autizmo spektru, nekalbanti. Po apsilankymų pas Vygandą, mėnesio laikotarpyje, ir pratėjimėlių namuose, Ugnė tapo žymiai ramesnė, susikoncentravusi, pasidarė iniciatyvi darželyje, rodo norą bendrauti su vaikais, susidomėjimą aplinka ir ima pastebėti smulkmenas joje, taip pat noriai dirba su logopede. Kajus 5 metai - nustatyti dideli ugdymosi poreikiai, dėl atsilikusios kalbos… Šiai dienai mes “bepasivejantys” 5 metuku vaikučius, vaikas geriau susikoncentruoja (nebesiblaško, nebemakaluoja kojytėmis sedėdamas). Nors abu vaikai skatinami, mylimi ir jais rūpinamasi visomis prasmėmis, pastebėjau kad po pratimėlių vaikai pasidarė žvalesni, linksmesni, puikiai jaučiasi, atsirado motyvacija." Pagarbiai, Evelina.
- "Sveiki, esu 12-metės mergaitės sergančios VCP mama, esu dėkinga neurologei už pažintį su logoterapeute Milana ir kineziterapeutu Vygandu - tai žmonės kurie dirba darbą, kurį tikrai puikiai išmano. Svarbiausia moka sudominti, motyvuoti pačius vaikus. Pirmuosius rezultatus mes pamatėme jau po kelių apsilankymų ir kuo toliau tuo mums sekasi geriau." Pagarbiai, Gražina.
- "Laba diena, 12 metu mergaitei buvo nustatyta II laipsnio skoliozė, stuburo iškrypimas 19 laipsnių. Pradėjom lankytis pas Vygandą 2 kartus per savaitę. Seansas trunka valandą. Iš pradžių somatiniai pratimai ir paskui spec. mankšta. Vaikas dar daro mankštą ir namuose. Po 3,5 mėn. buvo padaryta stuburo nuotrauka, iškrypimas sumažėjo iki 16 laipsnių."