Daugiavaikių tėvų kasmetinės atostogos: ką svarbu žinoti?

Lietuvos darbo teisė suteikia įvairias garantijas ir lengvatas darbuotojams, ypač tiems, kurie augina vaikus. Vis dėlto, kyla daug klausimų ir neaiškumų dėl kasmetinių atostogų trukmės, ypač kai darbuotojai augina nepilnamečius vaikus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokios teisės ir pareigos kyla darbuotojams ir darbdaviams, siekiant išsiaiškinti, ar ir kokios papildomos atostogų dienos priklauso tėvams, auginantiems vaikus.

Kasmetinių atostogų pagrindai ir trukmė

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 126 straipsnį, kasmetinės atostogos yra laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Įstatymas numato, kad darbuotojams priklauso ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų kasmetinės atostogos, jei dirbama penkias darbo dienas per savaitę, arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų, jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Darbo ar kolektyvinės sutartys, taip pat darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas.

Darbuotojo poilsis ir darbo laikas

Papildomos atostogų dienos auginantiems vaikus: kada jos priklauso?

Aktualus DK 138 straipsnis sprendžia klausimą dėl papildomų kasmetinių atostogų dienų suteikimo, auginant nepilnamečius vaikus. Įstatymas numato, kad pailgintos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimties darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) suteikiamos darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų. Taigi, skaitytojai, globojantys du nepilnamečius vaikus, gali tikėtis papildomų atostogų dienų, jei atitinka šiuos kriterijus.

Svarbu teisingai suprasti, ką teisiškai reiškia sąvoka „vienas auginantis vaiką”. Teisiškai vertinant, ar darbuotojas vienas augina vaiką, pagrindinis kriterijus yra vaiko ir tėvo/motinos psichologinis ryšys. Vaikų auginimas pasižymi nuolatinumu ir nepertraukiamumu - šie aspektai realizuojami tik per pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimą (2003 gruodžio 29 d, Nr. 44), vertinant, ar darbuotojas faktiškai vienas augina vaiką, atsižvelgiama į tai, ar auginantis vaiką tėvas yra našlys (našlė), vieniša motina (įmotė), kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę ar jam neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia, santuoka yra nutraukta ar gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo. Tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojas bus laikomas faktiškai vienas auginantis vaiką.

Šeimos sudėtis ir vaiko auginimas

Dokumentų pateikimas ir darbdavio pozicija

Norint pasinaudoti teise į ilgesnes atostogas, darbuotojas gali būti paprašytas pateikti darbdaviui tam tikrus tai pagrindžiančius dokumentus. Tai gali būti, pavyzdžiui, teismo sprendimas, ištuokos liudijimas ar kiti dokumentai, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių. Įstatymas nepateikia privalomų dokumentų sąrašo, tad darbdaviai patys sprendžia, kokie dokumentai yra pakankami.

Darbdavio teiginys, kad neturėtumėte tikėtis jokių lengvatų, gali būti klaidingas, jei atitinkate įstatyme numatytus kriterijus. Svarbu žinoti savo teises ir, kilus ginčui, kreiptis į kompetentingas institucijas.

Vaiko priežiūros atostogos ir kitos garantijos

Lietuvos darbo teisė numato ir kitas garantijas, susijusias su vaikų auginimu. Pavyzdžiui, DK 134 straipsnis reglamentuoja atostogas vaikui prižiūrėti iki vaikui sukanka treji metai. Šias atostogas gali imti motina (įmotė), tėvas (įtėvis), senelė, senelis arba kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką, taip pat darbuotojas, paskirtas vaiko globėju.

Taip pat svarbu paminėti, kad darbuotojai, auginantys vaiką iki 8 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų, turi teisę prašyti leisti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys privalo svarstyti tokį prašymą ir, jei atsisako, pateikti pagrįstą ir motyvuotą atsakymą.

Atostogų suteikimo prioritetai ir nuotolinis darbas

Darbo kodeksas taip pat numato aiškius prioritetus, sudarant kasmetinių atostogų grafiką. Prioritetas teikiamas šioms darbuotojų grupėms:

  • darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų;
  • darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų;
  • darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų;
  • darbuotojams, auginantiems du ar daugiau vaikų.

Šios darbuotojų kategorijos yra nurodytos prioriteto tvarka, todėl darbdavys privalo pirmiausia atsižvelgti į šių darbuotojų norus dėl kasmetinių atostogų laiko pasirinkimo. Tai reiškia, kad darbdavys turi šių darbuotojų pageidavimus laikyti prioritetiniais ir atsižvelgti į juos pirmiausia.

Nemokamos atostogos - papildoma galimybė

Darbo kodeksas taip pat suteikia teisę tam tikroms darbuotojų grupėms gauti nemokamas atostogas. Darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų, turi teisę į iki 14 kalendorinių dienų nemokamų atostogų. Darbuotojai, auginantys vaiką su negalia iki 18 metų, gali gauti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų. Tokias atostogas darbdavys privalo suteikti darbuotojo prašymu, tačiau jų metu darbo užmokestis nemokamas.

Ginčų sprendimas

Tuo atveju, jei tarp darbuotojo ir darbdavio kyla ginčas dėl atostogų suteikimo, toks ginčas pagal LR darbo kodekso 213 straipsnį yra individualus darbo ginčas dėl teisės, kuris sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje.

Skaitytojos atskleistoje situacijoje nėra aptartos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmę pasirenkant konkretų teisinį situacijos sprendimo būdą. Todėl, kilus neaiškumams ar ginčui, rekomenduojama kreiptis dėl individualios teisinės konsultacijos.

tags: #atostogu #trukme #daugiavaikiams #tevams