Pasaulio gyventojų dauguma - 87 proc. - yra dešiniarankiai, 12 proc. - kairiarankiai, o likęs 1 proc. žmonių vienodai gerai geba naudotis abiem rankomis. Šis rankos pasirinkimas, dar vadinamas lateralizacija, yra įgimtas ir susijęs su smegenų pusrutulių veikla. Kairiarankiams informacijos apdorojimo procesai dažniau sutelkti dešiniajame smegenų pusrutulyje, o dešiniarankiams - kairiajame. Šios smegenų lateralizacijos neįmanoma pakeisti, todėl ir vaiko rankos dominavimas yra natūralus procesas.
Lateralizacijos procesas ir jos ankstyvieji ženklai
Vaiko rankos dominavimas paprastai paaiškėja dar iki antrojo gimtadienio, nors kartais vienos rankos dominavimą galima pastebėti jau 6-7 mėnesių kūdikiui. Kai kurie vaikai vienodai naudoja abi rankas net iki mokyklos pradžios. Nors kūdikiai iš pradžių daiktus liečia abiem rankomis, vėliau pastebima, kuria ranka jie naudojasi dažniau. Pavyzdžiui, jau 9-10 mėnesių amžiaus kūdikiai, primaitinami gabaliukais, gali rodyti pirmuosius ženklus, kuria ranka griebia maistą.
Tėvai, pastebėję, kad jų vaikas dažniau naudoja kairę ranką, neretai sunerimsta, tačiau specialistai ragina nespręsti per anksti. Anot kineziterapeutės Miglės Datenytės, kūdikiai neturėtų turėti dominuojančios pusės iki 12-18 mėnesių amžiaus. Kai kurie ženklai, kuriuos tėvai laiko ankstyvaisiais kairiarankystės ar dešiniarankystės rodikliais, gali signalizuoti ir apie tam tikras problemas.
Vertėtų atkreipti dėmesį, jei kūdikis:
- Dažniau kreipia galvą į vieną pusę arba turi vieną mėgstamą gulėjimo ar žiūrėjimo pusę.
- Iki 12-18 mėnesių amžiaus žaislų siekia tik viena ranka.
- Gulėdamas ant pilvo visas kūnas krypsta į vieną pusę arba viena ranka visada yra labiau priekyje nei kita.
Tokiais atvejais svarbu informuoti šeimos ar vaikų gydytoją arba kreiptis į kineziterapeutą.
Kairiarankystės mokslinis paaiškinimas: genai ir smegenys
Kairiarankystė yra genetinė ypatybė. Mokslininkai pastebi, kad genai, kurie lemia organų išsidėstymą kūne, skiriasi tarp kairiarankių ir dešiniarankių, o tai reiškia, kad tie patys genai dalyvauja ir skirtingame smegenų funkcijų pasiskirstyme. Nustatyta, kad žmogus gali gimti su „dešiniarankio genu“ arba „atsitiktiniu genu“. Pirmuoju atveju jis bus dešiniarankis, antruoju - gali būti kairiarankis arba dešiniarankis. Mokslininkai kol kas nežino, kodėl susiklostė būtent toks genų pasiskirstymas.
Viena iš hipotezių, kodėl dešiniarankystė yra labiau paplitusi, siejama su kalbos centrais. Kadangi žmogaus rūšies išsivystymui kalba yra labai svarbi, mokslininkai mano, kad stiprėjant kalbos centrams, kurie dažniausiai yra kairiajame smegenų pusrutulyje, kartu stiprėjo ir motorinės žievės centrai, o tai lėmė dešinės rankos dominavimą.
Skirtumas tarp kairiarankių ir dešiniarankių pastebimas ir smegenų veikloje. Dauguma dešiniarankių (95 proc.) kalbos centrą turi kairiajame pusrutulyje. Kairiarankiams situacija sudėtingesnė: 70 proc. jų kalbos centras taip pat yra kairėje pusėje, o likusiems 30 proc. - kitaip. Tačiau, jei 70 proc. kairiarankių kalbos centras yra kairėje, o ranka „judina“ dešiniąją, tai reiškia, kad abu smegenų pusrutuliai turi turėti stiprią sąsają. Dėl to kairiarankiai dažniau pastebimi profesijose, kur reikalingas erdvinis mąstymas ir geras smegenų pusrutulių koordinavimas, pavyzdžiui, tarp architektų ar menininkų.
Kairiarankystė: kitoniškumas ar unikalumas?
Istoriškai kairiarankystė buvo laikoma kitoniškumu, o kartais net negalia, nes pasaulis ir įrankiai buvo pritaikyti daugiausia dešiniarankiams. Tai apsunkindavo kairiarankių funkcionavimą visuomenėje. Tačiau laikui bėgant, tobulėjant technologijoms ir atsirandant specialiai pritaikytiems įrankiams, kairiarankiams tapo lengviau prisitaikyti. Dabar, kai pasaulis yra pritaikytas abiem rankoms, kairiarankystė nebėra problema, o tik individuali ypatybė.
Nors nėra patikimų mokslinių tyrimų, kurie įrodytų, kad kairiarankiai vaikai būtinai užaugs genijais, pastebima, kad kai kuriose srityse, pavyzdžiui, muzikoje ar meninėje veikloje, kur reikia gerai sukoordinuotos visos smegenų veiklos, kairiarankiams gali būti lengviau. Jų dešinysis smegenų pusrutulis, atsakingas už erdvinį mąstymą ir nestandartinius sprendimus, yra geriau išsivystęs. Tačiau tai nereiškia, kad kairiarankiams sunkiau sekasi loginis mąstymas ar rašymas - tai tik kitoks funkcijų pasiskirstymas.
Įdomu tai, kad tyrimai rodo, jog kuo žmogus vyresnis, tuo labiau jis geba naudotis abiem rankomis. Tai gali būti dėl išmoktų įpročių arba dėl bendro gebėjimų silpnėjimo vyresniame amžiuje.
Tėvų ranka ir vaiko ateitis: tikimybė susilaukti kairiarankio vaiko
Nors genetinė įtaka yra svarbi, ji neatsako į visus klausimus. Kairiarankiai tėvai turi didesnę tikimybę susilaukti kairiarankio vaiko nei dešiniarankiai, tačiau net ir tokiu atveju dažniau gimsta dešiniarankiai vaikai. Tikimybė susilaukti kairiarankio vaiko priklauso nuo tėvų rankos dominavimo:
- Jei abu tėvai dešiniarankiai, tikimybė susilaukti kairiarankio naujagimio yra vos 2 proc.
- Jei vienas iš tėvų kairiarankis, ši tikimybė išauga iki 17 proc.
- Jei abu tėvai kairiarankiai, tikimybė sulaukti kairiarankio vaiko išauga iki 46-50 proc.
Kairiarankių vyrų yra šiek tiek daugiau nei moterų, o dažniausiai kairiarankystė perduodama iš kartos į kartą motinos linija.
Ar verta "perauklėti" kairiarankį vaiką?
Anksčiau kairiarankius vaikus buvo bandoma „perauklėti“ ir skatinti naudotis dešine ranka. Tačiau tokie bandymai neturi pagrindo ir gali būti žalingi. Vaikas, verčiamas naudotis mažiau jam patogia ranka, gali tapti nervingesnis, aikštingesnis, sutrikti jo miegas ir apetitas, atsirasti galvos skausmai, mikčiojimas, nervinis tikas, mokymosi problemų, disleksija ar disgrafija. Taip formuojasi nepilnavertiškumo kompleksas. Jei kairiarankystė pastebima ankstyvame amžiuje, vaiką galima pratinti atlikti tam tikrus veiksmus dešine ranka, tačiau jei vaikas jau vyresnis, kovoti su jo pasirinkimu yra beprasmiška.
Svarbu suprasti, kad vaiko raidai lateralizacija įtakos neturi. Ir kairiarankiai, ir dešiniarankiai vaikai turi vienodas galimybes pasiekti gerų mokymosi rezultatų ir intelektualinės raidos. Svarbiausia - suteikti vaikui palaikymą ir supratimą, nepriklausomai nuo to, kuria ranka jis naudoja.
Kairiarankiams pritaikyti įrankiai ir aplinka
Dėl to, kad pasaulis yra labiau pritaikytas dešiniarankiams, kairiarankiams kartais tenka susidurti su iššūkiais naudojantis įprastais įrankiais. Tai gali būti paprastos žirklės, rašikliai, muzikos instrumentai ar darbo įrankiai. Tačiau šiandien rinkoje jau galima rasti daug specialiai kairiarankiams pritaikytų prekių, kurios padeda jiems lengviau atlikti kasdienius veiksmus.
Kairiarankiai ir jų pasiekimai
Nepaisant istorinių sunkumų, kairiarankiai paliko ryškų pėdsaką įvairiose srityse. Tarp garsiausių kairiarankių yra kompozitorius Liudvikas van Bethovenas, mokslininkas Albertas Einšteinas, aktorė Merlina Monro, dailininkas Leonardas da Vinčis, politikas Napoleonas Bonapartas ir daugelis kitų. Tai rodo, kad kairiarankystė nėra kliūtis siekti aukštumų ir kad ji gali būti net tam tikras privalumas, skatinantis nestandartinį mąstymą ir kūrybiškumą.
Statistika rodo, kad kas penktas garsus žmogus pasaulyje yra kairiarankis. Rugpjūčio 13-oji minima kaip Tarptautinė kairiarankių diena, skirta paminėti ir pagerbti šią unikalią žmonių grupę.
tags: #ar #kairerankiai #tevai #gali #susilaukti #desinerankiu