Vienas aktualiausių klausimų, su kuriuo susiduria tėvai ir ugdymo įstaigos, yra vaikų filmavimas ir fotografavimas. Dažnai kyla dilema: ar darželiai, mokyklos, o kartais ir privatūs asmenys, gali viešinti vaikų atvaizdus be išankstinio tėvų sutikimo? Šis straipsnis siekia išaiškinti teisines nuostatas, reglamentuojančias vaiko atvaizdo naudojimą Lietuvoje, atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus ir apibrėžti ribas tarp teisės į privatų gyvenimą ir viešojo intereso.
Vaiko atvaizdas: privati erdvė ar viešas turtas?
Asmens nuotrauka ar kitoks jo atvaizdas yra privataus gyvenimo dalis, kuri yra saugoma ir ginama. Advokatė Julija Viktorija Flis pabrėžė, kad pagrindinė taisyklė yra tokia, jog asmuo gali būti fotografuojamas, filmuojamas ir jo atvaizdas gali būti naudojamas tik jo sutikimu. Ši taisyklė yra ypač svarbi, kai kalbama apie nepilnamečius. Nepilnamečių vaikų filmavimui ar fotografavimui, taip pat nepilnamečių vaikų atvaizdo naudojimui yra būtinas tėvų sutikimas. Tai reiškia, kad net ir darželyje ar mokykloje, kur vaikai praleidžia didžiąją dienos dalį, jų atvaizdų viešinimas be bent vieno iš tėvų (globėjų ar rūpintojų) sutikimo yra neteisėtas.
Sutikimas gali būti išreikštas bet kuria forma: žodžiu, raštu, veiksmais. Pavyzdžiui, jeigu asmuo, matantis ir suvokiantis esąs fotografuojamas, tam neprieštarauja, galima pripažinti, kad jis sutinka. Tačiau, jei yra galimybė, advokatai pataria geriau turėti rašytinį sutikimą. Kilus ginčui dėl to, ar buvo duotas sutikimas, kai kuriais atvejais gali būti sudėtinga įrodyti sutikimo buvimo faktą arba jo apimtį (dėl ko konkrečiai buvo duotas sutikimas). Tai ypač aktualu, kai kalbama apie vaikų atvaizdų viešinimą socialiniuose tinkluose. Vaikų teisių apsaugos tarnyba nurodo, kad renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be bent vieno iš tėvų ir paties vaiko sutikimo, o net ir esant sutikimui viešoje erdvėje paskelbtas turinys negali žeminti vaiko garbės ir orumo.
Kada galima filmuoti ar fotografuoti be sutikimo?
Teisė į atvaizdą, kaip ir daugybė kitų teisių, nėra absoliuti. Teisininkai išskiria kelias pagrindines išimtis, kada asmens sutikimo nereikia:
- Viešasis tikslas: Asmens sutikimo nereikia, jeigu jo fotografavimas (filmavimas) ar atvaizdo publikavimas yra pateisinamas tam tikru viešuoju interesu. Pavyzdžiui, asmens, darančio nusikaltimą, filmavimas ar fotografavimas, dingusio, ieškomo, įtariamo padarius nusikaltimą asmens nuotraukos. Taip pat, jei filmuojamas asmuo, darantis nusižengimą, pavyzdžiui, rūkantis bendrojo naudojimo patalpose. Tačiau, J. V. Flis paminėjo, kad daugiabučio namo gyventojai, kaip privatūs asmenys, galėtų nufilmuoti ar nufotografuoti laiptinėje rūkantį kaimyną, tačiau gauta medžiaga negalėtų būti platinama ar kitaip naudojama. Ją būtų galima tik pateikti policijai. Taigi, jei toks vaizdo įrašas būtų įkeltas į socialinį tinklą viešam peržiūrėjimui, tai jau būtų pažeidimas.
- Viešas asmuo: Asmens sutikimo nereikia, jei jis yra fotografuojamas ar filmuojamas, taip pat jo atvaizdas naudojamas dėl jo visuomeninės, tarnybinės veiklos. Toks asmuo yra viešas (pvz., politikai, žymūs menininkai, aktoriai, verslininkai, sportininkai). Ši taisyklė taikoma ir vadinamiesiems trumpalaikiams viešiems asmenims, kurie trumpam sulaukia visuomenės dėmesio dėl tam tikro įvykio ar poelgio. Tačiau vieši asmenys turi teisę reikalauti jų nefilmuoti ar nepaveiksluoti, kai tai yra susiję su jų privačiu gyvenimu, pvz., politikas su savo šeima pietauja restorane.
- Vieša vieta: Asmens fotografavimas (filmavimas) viešoje vietoje, pvz., gatvėje, viešame renginyje, teatre ir pan. Ten visų esančių sutikimo taip pat nereikia. Tačiau, net ir būdamas viešoje vietoje, privatus asmuo nepraranda savo teisės į privatumą. Jei filmuojama (fotografuojama) panoraminio plano nuotrauka, kurioje neišryškinami konkretūs žmonės, sutikimo nereikia. Jei filmuojami (fotografuojami) konkretūs išskirti žmonės ir jie yra aiškiai atpažįstami, tai reikia gauti jų sutikimą.
Vaizdo stebėjimas ir duomenų apsaugos reikalavimai
Kylant vaizdo kamerų įrengimo populiarumui, svarbu suprasti ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus. Jei į filmavimo lauką patenka kitiems asmenims priklausanti, bendro naudojimo ar viešo naudojimo erdvė (bendra laiptinė, kito asmens kiemas, parkavimo vieta, namas, gatvė ar pan.), vaizdo stebėjimą vykdančiam asmeniui taikomi BDAR reikalavimai. Tarp jų yra pareiga informuoti apie vaizdo stebėjimą, stebėjimą vykdančio asmens, stebėjimo tikslus ir nurodyti kontaktinius duomenis.
Jei savininkų bendrija nori stebėti daugiabučio patalpas ir tai tenkina ne visų savininkų poreikius, būtina gauti daugumos jų sutikimą. Vis tik, net ir gavus sutikimą, kaimynai turi teisę bet kuriuo metu jį atsiimti. Jie taip pat turi teisę gauti visą informaciją apie duomenų tvarkymą, gauti savo duomenų kopiją, reikalauti, kad įrašai su jais būtų ištrinti ir, svarbiausia, teisę prieštarauti tokiam jų duomenų tvarkymui apskritai.
Nepriklausomai nuo to, ar sutikimas gautas, informavimas apie vaizdo stebėjimą privalomas visais atvejais. Tam tinkama forma - lengvai pastebimas informacinis ženklas, įrengtas prieš patenkant į stebimą teritoriją. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) viešai yra pateikusi rekomendacijas dėl tokio įspėjančio ženklo turinio.
Kur kreiptis dėl nelegalaus filmavimo ar fotografavimo?
Asmeniui, kuris mano, kad jo teisė į atvaizdą yra pažeista, pvz., be jo sutikimo jis buvo fotografuojamas ar filmuojamas, taip pat jo atvaizdas buvo išplatintas, turi teisę kreiptis į teismą arba į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Pastaroji nagrinėja prašymus ne tik visuomenės žiniasklaidos priemonėms pažeidus asmens teisę į atvaizdą, bet ir kitiems asmenims neteisėtai panaudojus kito asmens atvaizdą.
Jei asmuo jaučia, kad vaizdo stebėjimas yra nepagrįstas ir pažeidžia jo teisę į privatumą, jis turi teisę kreiptis tiesiogiai į VDAI. Praktikoje, prieš kreipiantis į VDAI, rekomenduojama pabandyti raštu kreiptis tiesiogiai į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį, nurodant, kad prieštaraujate tokiam duomenų tvarkymui.
Vaizdo stebėjimas darbe ir vaikų ugdymo įstaigose
Darbdaviams leidžiama, įdiegus tam tikras taisykles, vykdyti vaizdo stebėjimą teisėtais tikslais. Tokie teisėti tikslai gali būti, pavyzdžiui, vaikų apsauga darželyje ar mokykloje arba darbdavio nuosavybės apsauga nuo galimų vagių. Tačiau vaizdo kameros neturėtų būti įrengtos darbuotojų kabinetuose (patalpose) arba itin privataus pobūdžio vietose, pavyzdžiui, tualetuose.
Vaizdo stebėjimas darbo vietoje ir asmens duomenų apsauga | Teisinėkonsultacija.lt
Kalbant apie vaikų, mokinių ir darželinukų atvaizdų viešinimą, kai tuos atvaizdus viešina mokyklos, mokytojai, darželio auklėtojos, yra nemažai mitų. Ugdymo įstaigos, bijodamos nusižengti įstatymams, kartais visai jokio atvaizdo nebeviešina. Tačiau nebijoti ir išlaikyti sveiką protą, pasidomėti sąlygomis, kada ir kokiais atvejais galima nuotraukas ar filmuotą vaizdo medžiagą viešinti, yra svarbu. Mokymo įstaiga dėl vaikų fotografavimo ir atvaizdo viešinimo turi turėti atskiras sutikimo formas, kurios negali būti pateikiamos bendroje mokymosi sutartyje.
Dažnai kyla klausimų, kai švenčių metu ugdymo įstaigose dalyvauja svečių ar politikų, kurie taip pat fotografuoja, filmuoja. Ar tokias nuotraukas jie gali viešinti savo sklaidos kanaluose? Reklamos įstatymas apibrėžia tokią pačią nuostatą, kai asmens duomenys ar atvaizdas yra panaudojami reklamai - tas žmogus, kuris skelbia šiuos duomenis, turi gauti sutikimą. Kitas dalykas - sutikimas fotografuotis nereiškia leidimo tą nuotrauką viešinti. Galima sutikti fotografuotis, bet galima nesutikti, kad nuotrauka atsidurtų renginyje dalyvavusio politiko paskyroje.
Tėvų teisės ir pareigos po skyrybų dėl vaiko atvaizdo naudojimo
Po skyrybų ar tėvams gyvenant skyrium, konfliktai dažnai prasideda dėl vaiko atvaizdo naudojimo. Vienas įkelia vaiko nuotrauką į socialinius tinklus, kitas apie tai sužino tik po fakto. Svarbu atskirti du dalykus: vaiko fiksavimą ir jo viešinimą. Teisės aktai nedraudžia vienam iš tėvų filmuoti ar fotografuoti savo vaiką, taip pat daryti pokalbio įrašus su vaiku. Tačiau ši teisė nėra beribė. Jei vienas iš tėvų pradeda be sutikimo įrašinėti kito tėvo pokalbius su vaiku arba per vaiką mėgina rinkti informaciją apie kito tėvo gyvenamąją aplinką, tai jau gali būti vertinama kaip privataus gyvenimo pažeidimas.
Su socialiniais tinklais situacija gerokai jautresnė. Jei vienas iš tėvų nesutinka dėl vaiko atvaizdo viešinimo, jis turi teisę reikalauti tokius veiksmus nutraukti, o nesiliaujant - kreiptis į teismą dėl atvaizdo naudojimo nutraukimo ir žalos atlyginimo vaikui. Tėvai, priimdami bet kokį su vaiku susijusį sprendimą, turi vadovautis tuo, kas vaikui geriausia, prieš tai išklausę vaiko nuomonę ir į ją atsižvelgę pagal vaiko amžių ir brandą.
Apibendrinant: pagarba privatumui ir informuotumas
Galimybė filmuoti ar fotografuoti asmenis, ypač vaikus, yra glaudžiai susijusi su teisės į privatų gyvenimą apsauga. Nors viešose vietose ir tam tikrais viešojo intereso atvejais tai gali būti leidžiama be sutikimo, svarbu nepamiršti, kad kiekvienas asmuo, įskaitant vaikus, turi teisę į savo privatumą. Ugdymo įstaigos, tėvai ir visi kiti piliečiai turėtų vadovautis informuotumo ir sutikimo principais, siekiant išvengti teisinių ginčų ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms.