Satja Sai Baba, gimęs kaip Sathya Narayana Raju 1926 m. lapkričio 23 d. ir miręs 2011 m. balandžio 24 d., yra viena iš ryškiausių ir tuo pačiu kontroversiškiausių XX ir XXI amžiaus dvasinių figūrų. Jo sekėjų bendruomenė, vadinama Tarptautine Sai organizacija, yra išplitusi po visą pasaulį, apimanti apie 1200 centrų 114 šalių ir turinti nuo 50 iki 100 milijonų pasekėjų. Lietuvoje ši organizacija taip pat aktyviai veikia, turėdama centrus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bei nuo 1997 m. leidžiama žurnalą "Sai kelias".
Satja Sai Babos mokymas yra sinkretinis, siekiantis apjungti visas pasaulio religijas ir skelbiantis visuotinę meilę bei vienybę. Jis teigė esąs Dievo avatara, kuriam priskiriami visi Dievo vardai ir pavidalai, ir kartu mokė, kad visi žmonės yra dieviški, tik ne visi tai sąmoningai suvokia. Jo mokymo branduolys - tiesa (satja), darna (dharmà), nesmurtas (ahimsa), meilė ir ramybė (shanti). Nors jo pasisakymai dažnai lieka hinduistinėje tradicijoje, jis ragino sekėjus neatsisakyti savo religijos, o siekti dvasinio tobulėjimo per meilę ir tarnystę.
Vienas iš unikalių aspektų, susijusių su Satja Sai Babos judėjimu, yra jo santykiai su kitų religijų atstovais, įskaitant krikščionių kunigus. Nors Satja Sai Baba pats save laikė hinduistiniu mokytoju, atėjusiu atkurti vedų mokymą, jo siekis suvienyti religijas ir skelbti universalias vertybes rado atgarsį ir tarp kitų tikėjimų atstovų. Ypač verta paminėti knygą "Katalikų kunigas sutinka Sai Babą", kurią 2009 m. išleido leidykla "Satja". Ši knyga, pasak jos aprašymų, yra skirta asmeninio tobulėjimo temai ir siūlo praktiškai naudingos informacijos, padedančios spręsti gyvensenos klausimus. Tokie leidiniai rodo, kad net ir tarp katalikų kunigų atsiranda susidomėjimas Satja Sai Babos mokymu, o jo idėjos gali būti interpretuojamos ir pritaikomos platesniame dvasiniame kontekste.
Dvasinio Mokytojo Paskirtis ir Mokymas
Satja Sai Baba save laikė mokytoju, kuriam priskiriami visi Dievo vardai ir pavidalai. Jis teigė, kad į šį pasaulį atėjo atkurti tikėjimo ir atgaivinti vedų mokymą. Jo mokymas apima visuotinę meilę ir visų pasaulio religijų vienybę, skatinant sekėjus išlaikyti savo religinę tapatybę. Jis akcentavo moterų, ypač motinų, vaidmenį visuomenėje, teigdamas, kad motinos kuria visuomenę ir todėl jas reikia gerbti, kaip ir tėvus.
Visame pasaulyje Satjos Sai Babos grupės renkasi giedoti badžanų (hinduistinių dvasinių giesmių), studijuoja jo mokymą, nesavanaudiškai tarnauja visuomenei (atlieka vadinamąją sevą) ir moko žmogiškųjų vertybių sekmadieninėse mokyklose. Judėjimas nėra misionieriškas, pats Sai Baba viešai pareiškė, kad sekėjai nesiektų tokių tikslų. Lietuvos Sai Babos sekėjų susirinkimuose giedamos ne tik badžanos, bet ir lietuviškos dvasinės giesmės, o meditavimas nustatytu laiku (pageidautina 3:00 - 4:00 ryto) yra svarbi praktika.
Satja Sai Babos Fondas ir Jo Veikla
1972 m. buvo įsteigtas Satja Sai Babos fondas "Satya Sai Central Trust". Fondo pagrindinis tikslas - teikti paramą, finansuojant sveikatos apsaugos, švietimo, vandens tiekimo ir panašius projektus Indijoje. Jis taip pat teikia įvairias žinias, medicinos pagalbą ir globoja bet kokią visuomenei ar jos daliai naudingą veiklą, nepriklausomai nuo jos religinio pobūdžio. Satja Sai Babos fondas turi neapmokestinamos institucijos statusą. Jo sąskaitose laikoma apie 8,9 mlrd. JAV dolerių (21 mlrd. litų).
Puttaparthyje 1950 m. buvo pastatytas Satja Sai Babos ašramas "Ramybės buveinė" (Prasanthi Nilayam). Po Satjos Sai Babos mirties, jo laidotuvės vyko jo dvasiniame centre, Indijos pietiniame Putaparčio mieste. Ceremoniją stebėjo 15 tūkst. kviestinių svečių, tarp kurių buvo artimųjų, labdaros fondo valdytojų, švietimo įstaigų atstovų, taip pat Indijos politikos lyderių, tokių kaip premjeras Manmohanas Singhas ir Kongreso partijos vadovė Sonia Gandhi. Laidotuvių apeigas atliko jo sūnėnas, o hinduistų dvasininkai giedojo šventąsias giesmes. Prieš laidotuvių ceremoniją į susirinkusius žmones kreipėsi įvairių tikėjimų dvasininkai, tarp jų ir krikščionių kunigas bei musulmonų imamas.
Kontroversijos ir Kritika
Nepaisant didelio sekėjų skaičiaus ir labdaringos veiklos, Satja Sai Babos asmenybė ir veikla sulaukė ir kritikos. Yra žmonių, tvirtinančių patyrę seksualinę prievartą arba girdėję kitų asmenų liudijimus apie tai. Taip pat abejojama jo sugebėjimu apreikšti brangius juvelyrikos dirbinius. 1993 m. buvo pasikėsinta į Satja Sai Babos gyvybę. BBC 2004 m. atliko tyrimą, nagrinėjantį jo kontroversišką asmenybę.
Satja Sai Baba teigė esąs Širdžio Sai Babos, legendinio 1918 m. mirusio guru, persikūnijimas. Jis taip pat yra teigęs, kad persikūnys kaip Prema Sai Baba Karnatakos valstijoje. Po jo mirties jo fondas neturi oficialaus paveldėtojo.
Satjos Sai Babos Mokymo Poveikis ir Vertinimas
Satjos Sai Babos mokymas, nors ir kildinamas iš hinduizmo, siekia universalių vertybių, tokių kaip meilė, tiesa ir darna. Jo gebėjimas pritraukti milijonus sekėjų iš įvairių kultūrų ir religinių aplinkų rodo jo mokymo patrauklumą ir gebėjimą atliepti dvasinius ieškojimus. Santykiai su krikščionių kunigais, kaip rodo knygos apie šiuos susitikimus, liudija apie galimybę dialogui ir bendradarbiavimui tarp skirtingų tikėjimų, kai siekiama bendrų dvasinių tikslų ir žmogiškųjų vertybių puoselėjimo.
Nors kritika ir kontroversijos lydi Satjos Sai Babos asmenybę, jo įtaka pasaulio dvasiniam kraštovaizdžiui yra neginčijama. Jo fondų veikla, skirta švietimo, sveikatos apsaugos ir vandens tiekimo projektams, rodo jo siekį praktiškai prisidėti prie pasaulio gerovės. Tačiau svarbu nepamiršti ir apie kritišką vertinimą, analizuojant jo mokymą ir asmenybę iš įvairių perspektyvų, siekiant visapusiško supratimo. Jo idėjos apie religijų vienybę ir universalų meilės principą išlieka svarbiu diskusijų objektu dvasiniame pasaulyje.
tags: #apie #sai #baba #krikscioniu #kunigai