Nelaimingas atsitikimas: Vaiko ir motinos istorija bei prevencijos svarba

Nelaimingi atsitikimai, ypač tie, kurie susiję su vaikais, visuomet sukelia didelį susirūpinimą ir diskusijas. Policijos departamento suvestinėje pateiktas 2017 m. gimęs mažametis, vasario 12 d. apie 2.40 val. pristatytas iš savo namų Raseiniuose į Kauno ligoninę, patyrė kaukolės kaulų lūžius. Jo mama, gimusi 1987 m., paaiškino, kad sūnus paslydęs nukrito ir susižalojo vasario 11 d. apie 18 val. Ši istorija, nors ir skamba kaip tipinis nelaimingas atsitikimas, kelia daugybę klausimų ir pabrėžia būtinybę suprasti nelaimingų atsitikimų priežastis bei prevencijos priemones.

Įvykio aplinkybės ir tyrimas

Kadangi mama išvyko greitosios automobiliu kartu su sūnumi į Kauną, ji iki šiol neapklausta, kaip ir mažametis, dėl konstatuotų kaukolės kaulų lūžių gydomas Neurochirurgijos skyriuje. Pranešdami apie šį savo pacientą policijai, medikai pasidalijo ir jo mamos versija apie nelaimės aplinkybes, kurią ji vėliau patvirtino telefonu Šiaulių policijos pareigūnams. Nepaisant mamos pateiktos informacijos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė kol kas negali atsakyti į klausimą, ant ko arba iš kokio aukščio reikėjo nukristi, kad patirtum tokią traumą. Tai rodo, kad net ir atrodantys paprasti įvykiai gali turėti sudėtingas aplinkybes, kurias reikia kruopščiai tirti.

Nelaimingo atsitikimo samprata ir prevencija

Nelaimingas atsitikimas apibrėžiamas kaip bet koks atsitiktinis įvykis, kylantis dėl veiksnių, dėl kurių jis daugiau ar mažiau yra nuspėjamas, todėl gali būti išvengiamas. Tai gali būti traumos (lūžiai, patempimai, nudegimai), apsinuodijimai, gyvūnų įkandimai, vabzdžių įgėlimai ar tam tikros infekcinės ligos. Rinkdamiesi draudimą, galite pažymėti, kur norite, kad apsauga galiotų - tik Lietuvoje arba Lietuvoje ir užsienyje. Taip, dauguma draudikų siūlo nelaimingų atsitikimų draudimą vaikams. Pirmiausia kreipkitės į gydymo įstaigą ir pasirūpinkite medicininiais dokumentais, patvirtinančiais sužalojimą ar sveikatos sutrikimą. Ši draudimo rūšis reikalinga, kad išvengtumėte netikėtų išlaidų, kurias patirtumėte, jei kaimynams, praeiviams ir kitiems tretiesiems asmenims tektų atlyginti nuostolius, padarytus dėl netyčinių Jūsų ar Jūsų šeimos narių, naminių gyvūnų veiksmų.

Skirtingose amžiaus grupėse vyrauja skirtingo pobūdžio nelaimingi atsitikimai, tačiau, apibendrinant statistikos duomenis, nelaimingi įvykiai dažniausiai įvyksta namuose (ypač virtuvėje ir svetainėje), o dažniausiai pasitaiko kritimai, apsinuodijimas vaistais ar cheminėmis medžiagomis bei nudegimai / nuplikinimai karštais skysčiais. Didžiausia rizika įvykti nelaimingam atsitikimui nustatyta tarp 0-4 metų vaikų. Pastebėta, kad nelaimingi atsitikimai dažnesni berniukams, be to, yra nustatyta koreliacija tarp nelaimingų atsitikimų dažnio ir tėvų išsilavinimo laipsnio. Nelaimingi įvykiai dažnesni vasarą ir savaitgaliais, po pietų ir vakarais, pakitus įprastinei rutinai bei skubant. Kartais nelaimingi atsitikimai baigiasi mirtimi. 2013-2017 metų Lietuvos statistikos duomenimis, dėl išorinių atsitiktinių sužeidimų mirė 161, dėl transporto nelaimių - 76, nuskendo - 45 vaikai. Nuo 2015 metų rugsėjo 1 dienos sukurta traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinė sistema (TNAS IS), kurios funkcija kaupti ir apdoroti duomenis apie vaikų patiriamas traumas ir nelaimingus atsitikimus. Remiantis TNAS IS duomenimis, 2015 metais Lietuvoje 0-4 metų vaikai dažniausiai patyrė netyčinius galvos ir kūno sužalojimus, nudegimus, nuplikinimus, apsinuodijimus, 5-9 ir 10-17 metų vaikų grupėje dažniausi buvo galvos ir kūno sužalojimai.

Europoje atliktos apklausos, kuriose vertintos tėvų nelaimingų atsitikimų prevencijos ir pirmosios pagalbos suteikimo žinios, parodė, kad tėvai per mažai žino apie veiksmų taktiką įvykus nelaimingam atsitikimui, taip pat paaiškėjo, kad tėvai savo žinias linkę pervertinti. Daugelyje Europos šalių pirmosios pagalbos mokymai privalomi tik lankant vairavimo kursus, todėl suaugusiųjų žinios apie pirmąją pagalbą yra per menkos. Tačiau svarbi ne tik pirmoji pagalba, bet ir nelaimingų atsitikimų prevencija. 2008 metais Pasaulio sveikatos organizacija išleido ataskaitą apie vaikų sužalojimų prevenciją. Kiekvienas metodas turėtų būti įgyvendinamas atsižvelgiant į šalies galimybes.

Apsinuodijimas vaikams

Netyčinis apsinuodijimas - tai nuodingų medžiagų ar dujų patekimas į organizmą neturint tikslo apsvaigti. Literatūros duomenimis, dėl judrumo, noro tyrinėti ir negalint tinkamai įvertinti savo veiksmų padarinių dažniausiai apsinuodija 0-4 metų vaikai. 2003-2010 metais Lietuvoje atlikto tyrimo bei TNAS IS 2015 metų duomenimis, nustatyta, kad dažniausiai apsinuodija 1-2 metų vaikai. Dažniausiai apsinuodijama medikamentais (benzodiazepinais, neuroleptikais), cheminėmis medžiagomis, smalkėmis, rečiau - grybais, alkoholiu. Dauguma apsinuodijimo atvejų įvyksta dėl suaugusiųjų aplaidumo - namuose laikomos nuodingos medžiagos, vaistai, buitinės chemijos priemonės paliekamos vaikams lengvai pasiekiamoje vietoje. Nustatyti apsinuodijimo rizikos veiksniai: vaiko amžius >13 mėnesių, vaikas yra antras ar trečias šeimoje, mama yra jaunesnė nei 20 metų, mamai nustatyta perinatalinė depresija ar ji vartoja alkoholį, vaikas gyvena nepilnoje šeimoje. Apsinuodijimo smalkėmis atvejų padaugėja šaltuoju metų laiku, dažniausiai dėl namuose įrengtų dujinių katilų ar netinkamos kaminų priežiūros.

Dalis nuodingų medžiagų turi priešnuodžius, todėl būtina išsiaiškinti, kokia medžiaga vaikas galėjo apsinuodyti, kokia dozę jo išgėrė ir kada. Prariagusiam nuodingų medžiagų vaikui, jeigu jis yra sąmoningas, duodama gerti vandens (5 ml/kg), skrandis neplaunamas ir neprovokuojamas vėmimas, jei vaikas išgėrė rūgšties ar šarmo, prarijo aštrių medžiagų arba jei tiksliai nežinoma, kokia medžiaga apsinuodijo. Aktyvinta anglis skiriama per 60 min. po apsinuodijimo (dozė iki 1 metų vaikams - 1 g/kg, 1-12 metų vaikams - 25-50 g, paaugliams ir suaugusiems - 25-100 g), išskyrus tuos atvejus, kai apsinuodijama šarmais ar rūgštimis. Jei nuodai yra įkvepiami, tuomet būtina vėdinti patalpas arba išnešti apsinuodijusį vaiką į gryną orą. Įtarus apsinuodijimą, būtina kuo skubiau skambinti pagalbos numeriu 112 arba kreiptis į apsinuodijimų informacijos biurą, kuris informaciją telefonu teikia visą parą. Jei vaikas nesąmoningas ir nekvėpuoja, pradedamas pradinis vaiko gaivinimas, kviečiama pagalba.

Nuodai ir antidotai:

Eismo įvykiai ir vaikų saugumas

Įvairūs sužalojimai, patirti įvykus eismo įvykiui, yra dažniausia vaikų mirties priežastis. Remiantis literatūros duomenimis, dauguma mirčių užregistruojama 7-14 metų vaikų grupėje. Vaikai patenka į didesnės rizikos grupę patirti eismo įvykį dėl mažesnio dėmesingumo, didesnio judrumo ir smalsumo, vaikai mažiau matomi nei suaugusieji, o patekę į eismo įvykį dažniau patiria galvos ar kaklo sužalojimus. Pastebėta, kad jaunesnių nei 15 metų berniukų mirtingumas yra apie 24 proc. didesnis nei to paties amžiaus mergaičių, nes berniukai elgiasi impulsyviau, yra aktyvesni ir labiau linkę rizikuoti. Transporto priemonei, važiuojančiai 50 km/val. greičiu, kliudžius žmogų, smūgio jėga ir patiriami sužalojimai prilygsta iškritimui iš 3 aukšto. Važiuojant 80 km/val. greičiu, kūno sužalojimai prilygsta iškritimui iš 8 aukšto, 100 km/val. greičiu - iš 12-13 aukšto. Jei žmogus, sveriantis 90 kg, važiuoja automobiliu neprisisegęs saugos diržo, smūgio metu kūnas trenkiasi į priekinį stiklą 3,5 t jėga. TNAS IS 2015 metų duomenimis, Lietuvoje vaikai iki 5 metų per transporto įvykius nukentėdavo retai, dažniausiai nukentėdavo 15-17 metų berniukai.

Įvykus eismo įvykiui, pirmiausia reikia užtikrinti savo saugumą, įsitikinti, kad eismas sustojo, stengtis išvengti papildomų aukų. Kviečiama greitoji medicinos pagalba. Įvertinti, ar nukentėjęs vaikas reaguoja, yra sąmoningas. Jei ne, tuomet įvertinti, ar vaikas kvėpuoja. Kūną judinti kuo mažiau, vengti sukamųjų judesių. Jei vaikas nesąmoningas, tačiau kvėpuoja, tuomet užtikrinama, kad kvėpavimo takai išliktų atviri, sužeistasis kalbinamas, užtikrinama kūno šiluma, vaikas paguldomas į stabilią šoninę padėtį ir laukiama atvykstančios pagalbos. Jei vaikas nesąmoningas ir nekvėpuoja, vaikas guldomas ant nugaros ir pradedamas pradinis vaiko gaivinimas. Gaivinama tol, kol vaikas pradeda savarankiškai kvėpuoti arba kol atvyksta greitosios medicinos pagalba. Jei vaikas yra transporto priemonės viduje ir yra nesąmoningas, bandyti jį ištraukti galima tik tuomet, jei kyla tiesioginis pavojus jo gyvybei (pvz., gaisras, sprogimas). Įtarus kaulų lūžį ir laukiant greitosios medicinos pagalbos, stabdomas kraujavimas, tačiau galūnės imobilizuoti nereikia. Imobilizuojama tais atvejais, jei patys ketiname vaiką vežti į ligoninę.

Kraujavimo stabdymas - ant žaizdos dedamas sterilus tvarstis ar švarus audinys, tvarstis tvirtai prispaudžiamas, apvyniojamas bintu. Jei įmanoma, galūnė pakeliama aukščiau širdies lygio. Nepavykus sustabdyti kraujavimo, dedamas turniketas.

Kritimas ir jo pasekmės

2014 metais Lietuvoje atlikto tyrimo, kuriame stebėtas 6-7 metų vaikų sužalojimų paplitimas namuose, duomenimis, net 52,7 proc. visų sužalojimų įvyko dėl kritimų. TNAS IS duomenimis, 2015 metais nukritimai buvo dažniausia vaikų susižalojimo priežastis. Berniukai susižalojo 2 kartus dažniau nei mergaitės, o krintant patiriamų sužalojimų pikas stebėtas 10-14 gyvenimo metais. Dažniausiai pargriūvama užkliuvus, važinėjant riedlente, dvigubai rečiau - iškritus iš lovos, nukritus nuo žaidimų aikštelių įrenginių, laiptų. Vaikai iki 4 metų dažniausiai patiria galvos sužalojimus, 5-14 metų dažniau susižaloja pečių lanką ir rankas, o 15-17 metų - klubus ir kojas.

Pirmoji pagalba priklauso nuo sužeidimo sunkumo. Esant poreikiui, sutvarkoma žaizda, stabdomas kraujavimas. Jei įtariamas galvos sutrenkimas, būtina kreiptis į priėmimo skubiosios pagalbos skyrių. Iškritus iš aukščio, kuo skubiau kviečiama greitoji medicinos pagalba, vaikas kuo mažiau judinamas, stabdomas kraujavimas, jei vaikas…

Kiti nelaimingi atsitikimai ir prevencijos būdai

Užspringimas: Tai mechaninė kvėpavimo takų obstrukcija dėl maisto ar kito objekto įkvėpimo ar nurijimo. Dažniau springsta kūdikiai ir maži vaikai, nes jų kvėpavimo takai siauresni ir tyrinėdami aplinką jie mėgsta viską dėti į burną. Didesnė rizika užspringti vaikams iki 3 metų susijusi su krūminių dantų neišdygimu, dėl ko maisto produktai nėra tinkamai sukramtomi. Nors vaikai dažniausiai užspringsta maistu, tačiau pasitaiko ir springimo smulkiomis detalėmis, karoliukais, sagomis, monetomis ir kt. Pirmieji simptomai, leidžiantys įtarti springimą, yra kosulys, švokštimas, negalėjimas įkvėpti, būklei užsitęsus išsivysto cianozė, vaikas praranda sąmonę.

Užspringus vaikas pradeda kosėti. Reikia įvertinti kosulio efektyvumą. Jei vaikas kosėja efektyviai (garsiai kosėja, verkia, atsako į klausimus, gali įkvėpti prieš kosulį, yra sąmoningas), būtina skatinti kosulį, stebėti, ar būklė neblogėja, kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei vaikas nustoja kosėti arba kosulys nuo pat pradžių nėra efektyvus (negali kalbėti, kvėpuoti, kosulys tylus, ryškėja cianozė), tačiau vaikas sąmoningas, kviečiama greitoji medicinos pagalba ir suduodami 5 staigūs smūgiai tarp menčių ir 5 krūtinės spustelėjimai vaikams iki 1 metų arba 5 pilvo spustelėjimai vyresniems nei 1 metų vaikams. Jei vaikas nesąmoningas, atveriami kvėpavimo takai, atliekami 5 įpūtimai ir pradedamas pradinis vaiko gaivinimas.

Nudegimas, nuplikinimas: Vaikai iki 1 metų nudega ar nusiplikina karštais skysčiais iki 10 kartų dažniau nei mokyklinio amžiaus vaikai. Dažniausia nusiplikinimo priežastis - karšti gėrimai (arbata, kava, sriuba), vanduo, maistas, kuriuos kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai užsipila ant savęs patraukę nuo stalo. Retesniais atvejais įvyksta kontaktiniai nudegimai, kurių dažniausios priežastys - lygintuvai, plaukų tiesinimo priemonės ir orkaitės ar viryklės. Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje atliktame retrospektyviajame tyrime nustatyta, kad vaikų, patiriančių nudegimus, amžiaus vidurkis yra 3,74 metų, tačiau pikas stebimas 9-12 mėnesių, kai vaikas tampa judresnis. Berniukai nusiplikina šiek tiek dažniau nei mergaitės (santykis 3:2). Jaunesni nei 5 metų vaikai dažniau nusiplikina veidą, rankas ir krūtinę, o vyresni - liemenį, kojas ir rankas. Svarbu nepamiršti ir saulės sukeliamų nudegimų, nes vaikų oda plonesnė, jautresnė, todėl lengviau ir greičiau pažeidžiama nei suaugusiųjų oda.

Jei vaikas nusiplikino ar nusidegino, pirmiausia reikia nutraukti žalojantį veiksnį. Kviečiama greitoji medicinos pagalba, o nudegusi vieta vėsinama kambario temperatūros vandeniu (apie 20 °C) mažiausiai 15-20 min., skiriami vaistai nuo skausmo. Nudegusių odos plotų negalima tepti aliejumi ar riebalais, nes taip tik padidinsime nudegimo laipsnį. Jei prie odos prilipo drabužiai, nesistengti jų nuplėšti. Profesionali medicinos pagalba turėtų būti suteikta visiems nudegusiems ar nusiplikiusiems naujagimiams, kūdikiams ir mažiems vaikams, jei nudegimo sritis yra didesnė nei 2 eurų monetos skersmuo ir jei nudegimas yra ant veido, rankų ar genitalijų.

Skendimas: Skendimas - procesas, kurio metu dėl pilno ar dalinio kūno panardinimo į skystį sutrikdomas kvėpavimas. Vaikai skęsta tyliai! Neteisinga manyti, kad skęstantis vaikas kviesis pagalbos, garsiai rėks. Dažniausiai net mažas vandens kiekis, patekęs į kvėpavimo takus, sukelia gerklų spazmą, todėl asmuo negali įkvėpti. Tuo pačiu iš kvėpavimo takų negali išeiti oras - skęstantysis negali iškvėpti ir taip kviestis pagalbos. Skęstantis vaikas chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, teškena vandenį, žiopčioja, kosti. Suaugusieji taip gali išsilaikyti kiek ilgiau - iki minutės, o vaikai - tik iki 20 sekundžių. Tai greitas ir tylus procesas. Vaikai įgimtą gebėjimą plūduriuoti vandenyje praranda po gimimo praėjus keliems mėnesiams. Kūdikiai ir maži vaikai gali paskęsti ne tik maudydamiesi ežere, upėje ar jūroje. Jie gali paskęsti ir artimoje namų aplinkoje: vonioje, šulinyje, baseine, fontane, tvenkinyje, įvairiose vandens talpyklose. Akylai saugokite mažamečius vaikus prie vandens telkinio. Nepalikite jų prie vandens be priežiūros nė akimirkai. Nepatikėkite jų priežiūros vyresniems nepilnamečiams jų broliams ar seserims. Nepatariama lankytis paplūdimiuose, kuriuose yra labai daug žmonių, nes tada lengva pamesti vaiką iš akių ir kurį laiką prarasti galimybę jį stebėti. Mažų vaikų skendimo atveju visuomet reikia kreiptis į gydymo įstaigą, net jei nėra sąmonės, kvėpavimo ar pulso sutrikimų. Jei skendusiam asmeniui sutrikęs kvėpavimas, reikia pirmiau išvalyti nosiaryklę (jei yra svetimkūnių). Hipotermijos atveju dėkite šiltus kompresus ant nukentėjusiojo krūtinės, kaklo, galvos, kirkšnių. Jei yra galimybė - šildykite jį +20 °C vandens vonioje, o po 10-30 min. Visada patikrinkite vandens temperatūrą prieš dėdami vaiką į vonią.

Užspringimas, pasismaugimas, uždusimas: Vaikai per pirmuosius 3 savo gyvenimo metus turi didelę riziką užspringti, pasismaugti ar uždusti. Šis pavojus kyla valgymo ar žaidimų metu, kai vaikai bando pažinti pasaulį per burną, ten kišdami nevalgomus daiktus. Dažniausiai užspringstama maistu arba monetomis. Pasismaugimai dažnai įvyksta tuomet, kai drabužių virvelės ar juostelės, esančios aplink kaklą, pakliūva ir įstringa tarp baldų, žaidimų aikštelių įrangos ar kitų objektų. Neretai pasismaugiama įsipainiojus į žaliuzių virveles ar prisispaudus žaidimų dėžės dangčiu. Vaikas taip pat gali įstrigti ir pasismaugti nesaugiose lovelėse. Užspringimai ir uždusimai labiausiai gąsdina dėl to, nes įvyksta netikėtai ir veiksmų reikia imtis greitai. Vaikui 6 minutes trunkantis deguonies stygius gali sukelti smegenų pažeidimą. Vaiko čiulptukas turėtų būti pakankamai didelis, kad būtų sunku jį visą įsidėti į burną. Nenaudokite vaikiškų lovų, kurių tarpai tarp skersinių yra didesni nei 6 cm. Niekada nestatykite lovelių prie langų. Nepalikite vaikų lovytėse be priežiūros, jei virš jų yra pakabinamų žaislų. Jei užspringęs vaikas kosti, leiskite svetimkūnį iškosėti jam pačiam. Jei kūdikis pats neiškosti svetimkūnio, ima dusti, reikėtų jį paguldyti ant savo rankos, galva žemyn, kniūbsčią. Galvą prilaikykite už apatinio žandikaulio - taip kvėpavimo takai bus atviri. Kai vaikas yra tokioje pozoje, stuktelėkite jam tarp menčių penkis kartus. Tuomet apverskite vaiką veidu aukštyn ir pažiūrėkite, ar burnoje nėra svetimkūnio. Jei yra - jį išimkite, jei ne - paguldykite vaiką ant rankos veidu aukštyn, staigiu judesiu penkis kartus pirštais staigiai paspauskite krūtinę ir patikrinkite, ar nėra svetimkūnio. Užspringus vyresniam vaikui ir jam esant sąmoningam, jis apglėbiamas iš nugaros, viena ranka sugniaužiamas į kumštį, kitos rankos delnas dedamas ant jo. Kumštis dedamas po duobute po krūtinkauliu ir ta vieta spaudžiama kumščiu ir delnu vienu metu.

Apibendrinant: prevencija - geriausia apsauga

Traumos ir nelaimingi atsitikimai yra pasaulinė visuomenės sveikatos problema, o vaikų grupėje - viena pagrindinių mirties priežasčių. Kiekvienais metais Lietuvoje nuo sužalojimų miršta apie 5000 žmonių, apie 400 vaikų ir paauglių. Daugiausia vaikų Lietuvoje miršta nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų. Iš jų net 70% sudaro buitinės traumos. Amžius iki 4 metų yra itin intensyvaus vystymosi laikas. Naujagimiais laikomi kūdikiai iki 1 mėnesio amžiaus. Tikimybė, kad naujagimis pats susižalos, yra gana maža - sužalojimai daugiausiai įvyksta dėl netinkamos tėvų ar kitų suaugusiųjų priežiūros. Kūdikystės periodu (nuo 1 mėn iki 1 m.) intensyviai vystosi visas kūdikio organizmas. Kūdikis išmoksta apsiversti, sėdėti, vaikščioti - jis tampa mobilus. Raumenų jėga yra nedidelė. Palyginti su suaugusiu žmogumi, mažo vaiko galva yra didesnė ir sunkesnė nei likęs kūnas, o kaklo raumenys ir raiščiai, yra silpnesni, dėl to yra lengviau pažeidžiami. Stuburas kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje vystosi sparčiai, tačiau biomechaninės savybės tampa panašios į suaugusiojo tik 8-9 metų amžiaus. Dėl šios priežasties ankstyvoje vaikystėje stuburo traumos dažniausios būtent kaklo srityje. Bene reikšmingiausia sužalojimų požiūriu yra oralinė pažinimo stadija, trunkanti iki maždaug 18 mėnesių amžiaus. Šiuo laikotarpiu vaikas yra linkęs viską dėti į burną ir taip pažinti daiktus. Nukritimai yra normalios vaiko raidos dalis, kol jie mokosi vaikščioti, lipti, bėgti, šokinėti ir tyrinėja fizinę aplinką. Daugelis lengvų nukritimų baigiasi lengvai - nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, tačiau kartais prireikia specialistų pagalbos dėl sunkaus kraujavimo, lūžusių kaulų, galvos ar akių sumušimų, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar turėti ilgalaikių pasekmių. Kūdikiai gali vartytis, slinktis, stumti. Vyresni vaikai gali šliaužti, sukinėtis. Augdami jie geba užlipti į įvairias vietas, kurios anksčiau nebuvo prieinamos. Vystymo stalai kelia didelę riziką, jei vaikas paliekamas be priežiūros. Vaikštynės yra vienos pagrindinių sužalojimus sukeliančių įrenginių - nors jos atrodo pritaikytos ir saugios vaikui, bet vaikas gali pasiekti didesniame aukštyje esančius objektus nei galėtų pasiekti be vaikštynės ir dėl to gali užsiversti ant savęs karštus skysčius, įvairius daiktus. Taip pat kyla rizika nukristi nuo laiptų ar apsiversti, jei grindų paviršius yra nelygus. Jei vaikas yra vaikštynėje, jam krentant didžiausias smūgis tenka galvos ir kaklo sričiai, dėl to dažniausiai patiriami stiprūs sužalojimai - kaukolės kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas į smegenis, stuburo slankstelių lūžiai, mirtis. Dar viena aktuali problema tarp vaikų iki 4 metų amžiaus - iškritimai pro langus. Šiam tikslui reikėtų naudoti tam pritaikytas groteles. Sužalojimo sunkumas priklauso nuo kritimo aukščio, paviršiaus, ant kurio krentama. Surinkti ir sudėti visus žaislus, kai baigiama žaisti. Ant grindų neturėtų būti pašalinių daiktų, išpilti skysčiai turėtų būti greitai išvalomi. Apsauginius vartelius naudoti laiptų viršuje ir apačioje. Jei vaikas nevemia ir nepasireiškia nė vienas iš minėtų simptomų, apžiūrėkite vaiką, ar nėra matomų sužalojimų. Ant sumušimų uždėkite šaltą kompresą ar į rankšluostį įvynioto ledo. Leiskite vaikui pailsėti tiek laiko, kiek jis nori. Patariama artimiausias 24 val. Jei yra sumušta galva, vaiko negalima raminti jį sūpuojant, siūlant atsigerti ar pan. Jei yra žaizda, būtina pirmiau ją apvalyti, tik tuomet dėti šaltą kompresą. Jei vaikui yra sutrenktos smegenys, jis gali išlikti sąmoningas, tačiau ilgai ir nepertraukiamai verkti, būti neramus, blogai miegoti, vemti, žindomi vaikai nenoriai ima krūtį.

tags: #aksidentas #vaiko #ir #motinos