Nors „normalus“ ūgis ir svoris yra gana sąlyginė sąvoka, priklausanti nuo daugybės faktorių, tėvai dažnai nerimauja dėl savo kūdikio rodiklių, ypač jei jie atrodo mažesni nei vidutiniai. Svarbiausia yra ne tik absoliutūs skaičiai, bet ir tai, kaip kūdikis auga bėgant laikui, koks jo ūgio ir svorio santykis. Lietuviai, pagal vidutinį ūgį, patenka į aukščiausiųjų trejetuką Europoje, juos lenkia tik Balkanų šalių gyventojai ir olandai. Tačiau kiekvienas naujagimis yra individualus, o jo vystymasis vertinamas kompleksiškai.
Naujagimio apibrėžimas ir vertinimas pagal gestacinį amžių
Naujagimis - tai žmogaus vaikas nuo gimimo iki 29 dienos po gimimo. Jo būklė ir vystymasis vertinami pagal vadinamąjį gestacinį amžių, kuris skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių normalių mėnesinių dienos iki vaiko gimimo. Pagal gestacinį amžių naujagimiai skirstomi į:
- ** neišnešiotus** (mažiau kaip 259 dienos);
- ** išnešiotus** (gimę 259-293 dienas);
- ** pernešiotus** (gimę po daugiau kaip 294 dienų).
Neišnešiotas naujagimis laikomas gebančiu išgyventi, jei gimė nuo 22 nėštumo savaitės ir jo kūno masė siekia 500 g.
Gimimo svoris ir jo klasifikacija
Pagal gimimo kūno masę naujagimiai skirstomi į:
- normalios gimimo masės (daugiau kaip 2500 g);
- mažos (mažiau kaip 2500 g);
- labai mažos (mažiau kaip 1500 g);
- itin mažos gimimo kūno masės (mažiau kaip 1000 g).
Sveikas išnešiotas naujagimis paprastai sveria nuo 2500 iki 4200 g, nors kai kurie gali sverti ir daugiau. Svorį lemia daugybė veiksnių: ne tik stambus tėvų sudėjimas ar aukštas ūgis, bet ir lytis (berniukai dažnai lenkia mergaites svoriu), bei gimdymų seka (antras ar trečias vaikas dažnai gimsta sunkesnis nei pirmagimis).
Naujagimio ūgis ir jo matavimo ypatumai
Normalus naujagimio ūgis yra apie 48-56 cm. Nors aukščiausiais pasaulyje laikomi Balkanų šalių gyventojai, o žemiausiais - portugalai, lietuviai patenka į aukščiausiųjų penketuką Europoje. Kūdikių ūgio matavimas gali būti ne visai tikslus, ypač jei vaikas judrus. Jei kūdikis dar negali tvirtai stovėti, jį matuojant svarbu paguldyti ant grindų taip, kad remtųsi viršugalviu į sieną. Vaikas, kuris jau gerai stovi, turėtų atsistoti prie sienos, ištiesinti kelius, nugarą, galvą laikyti tiesiai. Dėl ūgio matavimo netikslumų, svarbiausia yra stebėti bendrą augimo tendenciją.
Procentilių metodas ir fizinės raidos vertinimas
To paties gestacinio amžiaus naujagimių fizinė raida gali labai skirtis. Ji vertinama procentilių metodu. Pagal tai naujagimiai skirstomi į:
- hipotrofiški (kūno masė tam tikrą nėštumo savaitę yra mažesnė nei 10 procentilių);
- eutrofiški (tarp 10 ir 90 procentilių);
- paratrofiški (daugiau kaip 90 procentilių).
Šie rodikliai padeda įvertinti, ar naujagimio augimas atitinka jo amžių ir kitus parametrus.
Naujagimio išvaizdos ir fiziologijos ypatumai
Sveikas išnešiotas naujagimis turi poodžio riebalų sankaupų skruostų, nosies, sprando (kaklas atrodo trumpas), dilbių srityse. Dėl riebalinės raukšlės pečių srityje naujagimio kaklas atrodo trumpas. Oda yra rausva, švelni. Gimdymo metu dėl spaudimo naujagimio kūne gali atsirasti gimdymo dėmių, kurios dalinai išnyksta greitai, kitos gali būti pastebimos iki kelerių metų, paryškėja verkiant ar karščiuojant.
Naujagimio galva, palyginti su kūnu, yra neproporcingai didelė, dažnai pailga dėl spaudimo gimdymo metu. Ji gali būti plika arba apaugusi švelniais plaukeliais. Viršugalvyje ir pakaušio srityje yra vietos be kaulo - tai didysis ir mažasis momenėliai. Kaklo raumenys silpni, todėl galvytės jis nenulaiko, todėl pirmuosius tris mėnesius ją būtina prilaikyti.
Nosytė, kartais kakta ar smakras gali būti nusėti mažyčiais baltais taškeliais - tai užsikimšusios riebalinių liaukų angos, kurios savaime išnyksta per kelias savaites. Plaštakos ir pėdos dažnai būna vėsios, net melsvokos dėl silpnesnės kraujotakos, tamsesnės negu kūnas, tačiau tai nereiškia, kad mažyliui šalta.
Visų naujagimių akys mėlynos arba pilkos, nes rainelės pigmentinės ląstelės dar nepakankamai išsivysčiusios. Tikroji akių spalva išryškėja nuo trečio mėnesio. Naujagimis dar aiškiai nemato, bet užsimerkia nuo ryškios šviesos, į objektus žvilgsnio nesutelkia.
Kvėpavimas ir širdies veikla
Naujagimis kvėpuoja 35-45 kartus per minutę, jo širdis plaka 120-140 kartų per minutę. Šie rodikliai yra dažnesni nei suaugusio žmogaus.
Naujagimio elgsena ir refleksai
Naujagimis dažniausiai miega apie 20 valandų per parą, pabunda dėl alkio, skausmo, šalčio ar kitų nemalonių pojūčių. Ramiai gulinčio naujagimio rankos ir kojos sulenktos (vadinamoji fleksinė poza), plaštakos sugniaužtos. Išvystant naujagimį gali drebėti galūnės, smakras - tai reakcija į vėsesnį orą.
Naujagimiui būdingi tam tikri refleksai:
- ieškojimo: palietus lūpų kampą, suka galvą ir žiojasi.
- čiulpimo: palietus gomurį, čiulpia.
- Moro: stresinis refleksas išsigandus garso ar staigaus judesio (išskėčia rankas, paskui apglėbia save).
- toninis kaklo: galvą pasukus į vieną pusę, ranka toje pusėje išsitiesia, priešingoje - lieka sulenkta (fechtuotojo poza).
- griebimo: palietus delną, pirštai susigniaužia į kumštį.
- Babinskio: pabraukus padą, išsiskleidžia pirštukai.
- žingsniavimo: laikant už pažastų ir atrėmus padus į stalą, naujagimis žingsniuoja.
Šie refleksai yra svarbūs jo vystymosi rodikliai ir paprastai išnyksta ar transformuojasi per pirmuosius gyvenimo mėnesius.
Naujagimio mityba ir tuštinimasis
Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo ir vėliau maitinamas išskirtinai motinos pienu. Pirmosiomis valandomis po gimimo iš krūties teka gelsvas priešpienis, kuris yra labai kaloringas. Išnešioto naujagimio skrandžio talpa pirmą parą siekia vos 20-30 ml, o pirmosios savaitės pabaigoje - 40-60 ml. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila pieną. Žindant patartina daryti pertraukas ir leisti atsirūgti.
Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives - mekonijų. Vėliau tuštinasi košės pavidalo išmatomis 4-7 kartus per parą. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau nei mišiniais. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali svyruoti, nuo karto per savaitę iki po kiekvieno maitinimo.
Fiziologinė gelta
80-90 % naujagimių pirmąją ar antrąją gyvenimo savaitę oda ir gleivinės šiek tiek pagelsta - tai vadinamoji fiziologinė gelta. Ji paprastai nepavojinga ir praeina savaime.
Fiziologinis svorio kritimas
Pirmomis paromis po gimimo naujagimio kūno masė sumažėja apie 10 % (fiziologinio svorio kritimas). Per 2 savaites kūno masė turėtų pasiekti gimimo masę.
Virkštelės ir bambos gijimas
Virkštelės liekana nukrinta po 5-7 dienų, bamba užgyja po 12-14 dienų.
Kitos fiziologinės naujagimio reakcijos
3-7 dieną 2/3 naujagimių dėl motinos estrogenų poveikio paburksta krūtys, mergaitėms iš makšties gali skirtis baltos gleivės.
Naujagimio judrumas ir raida
Sveikas naujagimis, kai nemiega, aktyviai spardosi. Gulėdamas ant pilvo jis pakaitomis tiesia tai vieną, tai kitą koją ir kelia rankas prie veido. Turėdamas į ką atsispirti, jis gali šliaužti į priekį. Naujagimis negali sėdėti, tiesiai laikyti galvos (ji virsta į vieną ar kitą pusę).
Sveiką naujagimį ramina prisilietimas: jis nurimsta paimtas ant rankų, priglaustas prie krūties, išskyrus, kai yra alkanas arba jam skauda. Bet kokį nepasitenkinimą jis reiškia garsiai rėkdamas.
Apsigimimai: priežastys ir tipai
Apsigimimai - tai nukrypimai nuo normalios organizmo sandaros, paprastai atsirandantys dėl embriogenezės sutrikimo. Jie gali pasireikšti organo nebuvimu (aplazija), mažesniu organu (hipoplazija), organu neįprastoje vietoje (ektopija), organo nesuaugimu (lūpos nesuaugimas), organų suaugimu (pasagos formos inkstas, ciklopija).
Žalingi aplinkos veiksniai, tokie kaip cheminės medžiagos (alkoholis, vaistai, nuodai), fiziniai (jonizuojančioji spinduliuotė), biologiniai (virusai, bakterijos) veiksniai, gali sukelti apsigimimus. Embrionas jautriausias žalingiems veiksniams yra pirmajame nėštumo trečdalyje, kai formuojasi organai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apsigimimų dažnis įvairiose šalyse yra apie 1,27 %. Dauguma naujagimio apsigimimų, pavyzdžiui, anga tarp prieširdžių ar išniręs klubo sąnarys, embrionui yra norma ir vėliau koreguojami.
Neišnešioti ir pernešioti naujagimiai
Neišnešioti naujagimiai - gimę iki 36 nėštumo savaitės, paprastai sveria iki 2500 g. Jie dažnai būna maži, kaulėti, neaktyvūs. Jiems reikia ypatingos priežiūros, jie labiau atsparūs infekcijoms ir dažniau serga.
Pernešioti naujagimiai - gimę po 42 nėštumo savaitės. Jų oda gali būti blyški, sausa, pleiskanojanti, jie gali būti dirglūs. Kaip ir neišnešioti, jie gali dažniau sirgti.
Kūdikio pilvo diegliai (kolikos)
Kūdikio diegliai arba kolikos - tai būklė, kai kūdikis pirmųjų gyvenimo mėnesių ilgiau nei 3 valandas per parą verkia be aiškios priežasties, dažniausiai vakare. Verksmas yra garsesnis, intensyvesnis. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Pilvukas gali būti įtemptas, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo. Paprastai kūdikiai, kenčiantys nuo kolikos, yra sveiki, gerai valgo ir auga.
Tėvai gali bandyti nuraminti kūdikį: migdyti šalia monotoniškus garsus skleidžiančių prietaisų, švelniai masažuoti pilvelį, dėti šiltą daiktą. Žindančios mamos gali laikinai atsisakyti produktų, sukeliančių dujų gamybą.
Naujagimio kraujo tyrimai
Sveikiems naujagimiams kraujo tyrimai paprastai rodo leukocitozę, trombocitozę, eritrocitų skaičiaus padidėjimą. Šie rodikliai skiriasi nuo suaugusiųjų kraujo rodiklių ir yra susiję su vaisiaus vystymosi ypatumais.
Augimo ir svorio grafikai
Ūgio ir svorio grafikai, parengti pagal medicinos mokslų daktarų duomenis, padeda stebėti vaiko augimą. Svarbu įvesti tikslius duomenis (ūgis centimetrais, svoris kilogramais), o sistema automatiškai parinks reikiamus procentilinius duomenis pagal lytį. Nors šie grafikai yra naudingi, svarbiausia yra bendra vaiko savijauta, apetitas ir jo augimo tendencija. Jei kyla abejonių dėl vaiko augimo, būtina konsultuotis su gydytoju.
Gydytojai kartais pastebi, kad vaikas per kelis mėnesius paauga tik nedaug centimetrų, tačiau jei svoris auga, vaikas apetitu nesiskundžia ir yra aktyvus, tai nebūtinai yra priežastis nerimauti. Svarbiausia - stebėti bendrą vaiko raidą ir laiku kreiptis į specialistus, jei kyla kokių nors abejonių ar pastebimi neįprasti simptomai.
tags: #aks #norma #naujagimio