Įvadas
Vaikų laikysenos sutrikimai yra aktuali tema gydytojams ir tėvams. Remiantis įvairiais autorių duomenimis, netaisyklinga laikysena diagnozuojama nuo 12% iki 80% vaikų (Saniukas, 2004). Kiekviena laikysena pradeda formuotis vaikystėje ir susiformuoja augimo pabaigoje, nors ji turi tendenciją kisti visą gyvenimą. Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių taisyklingos laikysenos formavimo veiksnių. Dėl nejudrumo suglemba raumenys, nusilpsta kraujotaka ir kvėpavimo sistema. Judėjimo stoka, technikos paisanga, socialiniai ir genetiniai veiksniai lemia tai, kad ne visi vaikai auga ir vystosi tinkamai. Ypač didelį neigiamą poveikį vaikų organizmui daro sėslus gyvenimo būdas, daug laiko praleidžiant prie televizoriaus ar kompiuterio (Tutkuvienė, 2000). Dėl neteisingų pozų, ypač sėdimų, yra didelė rizika laikysenos sutrikimams, o vėliau ir stuburo deformacijoms atsirasti.
Stuburo anatomija ir fiziologija
Stuburas (lot. columna vertebralis) yra žmogaus kūno ašis, sudaryta iš trijų nevienodai judrių segmentų: kaklo, krūtinės ir juosmens, taip pat iš dviejų visiškai nejudrių - kryžkaulio ir stuburgalio (Hesas ir kt., 1997). Suaugusio žmogaus stuburas turi keturis linkius sagitalinėje plokštumoje: kaklinę lordozę, krūtinės kifozę, juosmeninę lordozę ir kryžkaulinę kifozę (Šiurkus ir kt., 2004). Slanksteliai išsidėstę vienas virš kito. Tarp jų yra kremzlinės plokštelės, kurios vadinamos tarpslanksteliniais diskais. Šios plokštelės veikia kaip amortizatoriai, sugeria smūgius ir paskirsto krūvį, taip apsaugodamos stuburą (Šienė ir kt., 2003). Minėti fiziologiniai linkiai susiformuoja jau 5-6 metų vaikams, o galutinai sutvirtėja 17-20 metų jaunuoliams. Stuburas labai greitai auga du kartus gyvenime: iki 4-6 metų ir 11-14 metų periodu (mergaitėms) bei iki 6-8 ir 13-16 metų (berniukams). Merginų stuburas nustoja augti ilgyn iki 18 metų, o vaikinų - po 20 metų. Ant vaikų stuburo slankstelių viršutinio paviršiaus yra kremzlinės plokštelės, kurios vaikui esant 12-15 metų virsta kauliniais apvadėliais, vadinamais slankstelio viršutine epifize.
Stuburo slanksteliai kaulai sudaryti iš akyto audinio. Tarpslanksteliniai diskai sujungia judinamuosius vienetus ir riboja jų judesius, kai stuburą veikia didelės išorinės jėgos. Jų metu tarpslanksteliniai diskai tolygiai paskirsto statinį krūvį, sumažina smūgius ir padidina stuburo lankstumą. Raumenys ir juos supantys minkštieji audiniai taip pat atlieka svarbią funkciją stuburo stabilizavime. Priekinis išilginis raišytis varžo stuburo tiesimą, riboja juosmeninę ir kaklinę stuburo lordozę. Užpakalinis išilgintasis palaiko stuburo stabilumą, varžo stuburo lenkimą. Šoniniai raiščiai yra skirti šoniniams lenkimams. Stuburo judesiams daug įtakos turi šonkauliai, ribojantys krūtinės stuburo dalies judesius, ir dubuo, kuris padidina liemens judesius. Stuburui būdingos keturios judesių ašys. Viso stuburo judesys apie skersinę ašį, t. y. lenkimas ir tiesimas, sudaro 170-250 laipsnių. 75% viso stuburo lenkimo sudaro lenkimas juosmeninėje dalyje, o 70% juosmens dalies lenkimo sudaro kryžkaulinėje stuburo jungtyje vykstanti lenkimas. Laisviausias tiesimo judesys yra kaklo dalyje, o mažiausia amplitudė pasiekiama juosmeninėje dalyje. Šoninio lenkimo judesio amplitudė yra apie 110 laipsnių. Šoninis lenkimas yra didžiausias krūtinės ir kaklo dalyje, o juosmens dalyje yra mažiausias. Lenkimo metu padidėja stuburo kifozė ir suplokštėja lordozės, o tiesimo metu didėja lordozės ir suplokštėja kifozė. Tačiau net ir maksimaliai ištiesus nugarą, kifozė visiškai neišsilygina. Krūtinės stuburo dalis yra pati ilgiausia ir mažiausiai paslanki, o krūtinės linkis atgal mažai kinta. Krūtinės stuburo dalies judesius riboja krūtinės ląsta ir siauri tarpslanksteliniai diskai. Krūtinės ląstą sudaro tarpusavyje jungtimis sujungti krūtinės stuburo dalies slanksteliai, šonkauliai ir krūtinkaulis. Krūtinės dalies slankstelių sąnariniai paviršiai beveik vertikalūs frontaliojoje plokštumoje ir šiek tiek pakrypę pirmyn/atgal, o keterinės ataugos pakrypusios žemyn. Šie kaulai turi ir kitą svarbią, su kvėpavimu susijusią, judėjimo funkciją. Kartu su krūtinkauliu visi šonkauliai sąnariai yra derinami. Šie su jų kaklais, visi šonkauliai pakelia krūtinkaulį ir atitolina jį nuo stuburo. Labai padidėja krūtinės ląstos strėlinis matmuo ir tūris. Tokie veiksmai sudaro sąlygas įkvėpti. Priešingas judesys sumažina krūtinės ląstos apimtį ir sudaro sąlygas iškvėpti.
Laikysenos sutrikimai: kifozė ir skoliozė
Laikysena yra žmogaus kūno dalių padėtis vienos kitų atžvilgiu. Ji formuojasi nuo pat gimimo ir priklauso nuo daugelio veiksnių: genetinio polinkio, kaulų, raumenų, sąnarių būklės, nervų sistemos reguliacijos, aplinkos sąlygų ir fizinio aktyvumo. Laikysena gali būti taisyklinga ir netaisyklinga.
Kifozinė laikysena
Kifozinė laikysena (lot. kyphosis) yra stuburo išlinkimas atgal, ypač krūtinės srityje. Tai gali būti laikina ar nuolatinė būklė. Kifozinė laikysena yra dažniausia ortopedijos praktikoje pasitaikanti forma, atsirandanti mokykliniame amžiuje. Vienų mokslininkų nuomone, ji dažniau pasitaiko mergaitėms (Garoflid ir kt., 2000), kitų - berniukams (Poussa ir kt., 2005). Kifozinės laikysenos priežastys yra įvairios: silpnas vaiko raumenynas, netinkama mityba, netaisyklinga asimetrinė poza, miegojimas susirietus minkštoje, įgaubtoje lovoje, nepakankamas judėjimas, pervargimas, taip pat tam tikros ligos. Padidėjusi krūtinės kifozė labai susijusi su raumenų stiprumu. Mokslininkai nustatė, kad mokyklinio amžiaus laikotarpiu raumenys nebūna pakankamai stiprūs ir nepajėgia fiksuoti stuburo slankstelių, ir tai turi įtakos kifozinei laikyse-nai atsirasti (Lewis ir kt., 2005). Vaikų augimo spartos metu jų raumenų jėga gali būti nepakankama (Saniukas, 2004). Dešiniarankiai paprastai visada turi stipresnius dešinės pusės raumenis, o tai gali būti asimetrinės, taip pat ir kifozinės, laikysenos priežastimi. Tai buvo pastebėta tarp 10,8-13,8 metų vaikų, kai kifozės kampas buvo didesnis arba lygus 45 laipsniams (Nissinen ir kt., 1995). Kifozinės laikysenos priežastimi dar gali būti kvėpavimo funkcijos sutrikimas, bendras silpnumas, per didelis svoris. Padidėjusi kifozė dažnai lydima padidėjusios kaklo ir juosmens lordozės bei dubens kampo pasvirimo. Tarpslanksteliniai diskai priekyje labiau susispaudžia nei užpakalyje. Dauguma atvejų krūtinės kifozės padidėjimas yra neskausmingas ir nepasižymi stuburo paslankumo sutrikimais (Garoflid ir kt., 2000). Tačiau laiku negydomas didelio laipsnio stuburo iškrypimas laikui bėgant gali progresuoti, sutrikdyti širdies veiklą, sukelti kvėpavimo problemas.
Skoliozė
Skoliozė (gr. skoliosis - kreivas) yra stuburo iškrypimas į šoną, dažniausiai kartu su sukimosi elementu (rotacija). Skirtingai nuo kifozinės laikysenos, sergant skolioze, rentgenogramoje matomi stuburo pakitimai, todėl skoliozės progresavimo prevencijoje labai svarbu yra ankstyva jos diagnostika. Ankstyva diagnostika ir savalaikis, adekvatus gydymas gali stabilizuoti ar pristabdyti stuburo deformacijos progresavimą. Vaikams, paaugliams, kuriems diagnozuojama kifozinė laikysena ar skoliozė, dažniausiai gydoma konservatyviuoju būdu, kurio pagrindą sudaro judesio korekcija.
Judesio korekcijos ir stuburo stabilizavimo pratimai
Vaikai, paaugliai, kuriems diagnozuojama kifozinė laikysena ar skoliozė, dažniausiai gydomi konservatyviuoju būdu, kurio pagrindą sudaro judesio korekcija. Judesio korekcija apima specialius pratimus, skirtus stiprinti raumenis, gerinti stuburo paslankumą ir stabilumą.
Stuburo stabilizavimas
Stuburo stabilizavimas, kitaip tariant liemens stabilumas, lemia raumenų sinergistų ir antagonistų suderinta veikla ir pakankamas raumenų pajėgumas (Norris CM., Spinal stabilization). Vykdant judesio korekciją, didelis dėmesys skiriamas būtent stuburo stabilizavimo pratimams. Šių pratimų tikslas - sustiprinti giluminius nugaros raumenis, kurie atsakingi už stuburo stabilumą ir laikysenos palaikymą.
Raumenų jėgos ištvermė ir stuburo paslankumas
Tyrimai, kurių tikslas nustatyti dinaminės ir izometrinės raumenų jėgos ištvermės bei stuburo paslankumo kitimus, taikant judesio korekciją sergantiems skolioze ir kifozine laikysenos asmenims, atskleidžia šių rodiklių reikšmingumą. Atlikta statistinė duomenų analizė leidžia įvertinti pokyčius. Vaikams, paaugliams, kuriems diagnozuojama kifozinė laikysena ar skoliozė, judesio korekcijos ir stuburo stabilizavimo pratybos yra labai svarbios.
Skauda nugarą? Galbūt turite stuburo išvaržą?
Tyrimo metodika ir rezultatai
Remiantis pateikta informacija, tyrimai ir judesio korekcijos eksperimentas vykdyti VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės Vaikų konsultacinėje poliklinikoje nuo 2009 m. gegužės iki 2009 m. spalio mėnesiais. Tiriamųjų imtį sudarė nuo trylikos iki septyniolikos metų amžiaus paaugliai. Buvo tiriami visi paaugliai (sergantys skolioze ir turintys kifozinę laikyseną), kurie tuo metu lankėsi konsultacinėje poliklinikoje. Visi tiriamieji turėjo laikysenos sutrikimų. Kontrolinėje grupėje buvo paaugliai, turintys kifozinę laikyseną, o eksperimentinėje grupėje - paaugliai, sergantys skolioze.
Kontrolinei ir eksperimentinei paauglių grupėms 22 užsiėmimų metu taikyta judesio korekcijos, t. y. stuburo stabilizavimo pratimų programa. Testavimo metu nustatyti aštuoni tyrimo objekto priklausomi kintamieji: raumenų jėgos ištvermė, stuburo paslankumas, skausmo indeksas. Buvo atlikta matematinė statistinė analizė, kurios metu apskaičiuoti imties dydis (n), aritmetinis vidurkis (x), standartinis nuokrypis (s) ir aritmetinio vidurkio reprezentacinė paklaida (Sx). Lyginant vidurkius taikytas Studento kriterijaus t testas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad judesio korekcijos programa turėjo teigiamą poveikį abiejų grupių tiriamiesiems. Nors konkrečių skaitmeninių rezultatų pateikta nebuvo, bendra išvada buvo ta, kad judesio korekcija padeda gerinti raumenų jėgos ištvermę ir stuburo paslankumą, o tai yra esminiai veiksniai koreguojant laikysenos sutrikimus. Paaugliai, sergantys skolioze, parodė didesnį paslankumo pagerėjimą po judesio korekcijos nei tie, kurie turėjo tik kifozinę laikyseną.
Mokslinė ir praktinė reikšmė
Šis tyrimas ir jo rezultatai turi didelę mokslinę ir praktinę reikšmę. Jis patvirtina judesio korekcijos ir stuburo stabilizavimo pratimų efektyvumą gydant vaikų ir paauglių laikysenos sutrikimus. Tai gali padėti gydytojams, kineziterapeutams ir tėvams geriau suprasti ir taikyti tinkamas korekcines priemones, siekiant užkirsti kelią stuburo deformacijų progresavimui ir pagerinti vaikų gyvenimo kokybę.
tags: #adomaitiene #2003 #vaiku #pusiausvyros #testas