Vidutinis, sveikas žmogus tuštinasi nuo trijų kartų per dieną iki trijų kartų per savaitę. Tai būtina kūno funkcija, padedanti pašalinti nesuvirškintą maistą ir kitus atliekų produktus. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kad jūsų išmatų spalva gali slėpti daugiau nei atrodo - štai ką tai gali parodyti apie jūsų sveikatą. Sveikatos specialistai pataria prieš nuleidžiant vandenį visada apžiūrėti savo išmatas, o pastebėjus pokyčius nedelsti.
Žalių išmatų paslaptys
Žalios išmatos gali atsirasti suvalgius žalių ar mėlynų maisto produktų, tokių kaip brokoliai ar mėlynės. Tačiau tai taip pat gali būti bakterinės infekcijos požymis, dėl kurio galite jaustis blogai ir taip pat pasireikšti viduriavimas. Vaistai, tokie kaip antibiotikai, kontraceptikai ir geležies papildai, taip pat gali sukelti žalias išmatas.
Naujagimių ir mažų vaikų atveju tamsiai žalios išmatos yra dažnas reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais. Taip pat, gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja, gali atsirasti gleivių.
Žali intarpai, žalsvokos gleivės gali atsirasti, kai maistas greičiau slenka žarnynu. Žali intarpai yra tulžis, kuri slenkant žarnynu įgauna įvairaus atspalvio rudą spalvą. Jos intensyvumas priklauso nuo to, koks buvo valgomas maistas ir kiek jis pareikalavo tulžies išsiskyrimo.
Geltonos išmatos: nuo maisto iki ligų
Geltoni maisto produktai, pavyzdžiui, ciberžolė, gali suteikti išmatoms geltoną atspalvį. Tačiau geltonos išmatos taip pat gali būti celiakijos arba Krono ligos požymis. Jeigu valgote maisto produktus, kuriuose yra baltymų, tokių kaip kviečiai, miežiai ir rugiai, jūsų žarnynas gali neveikti tinkamai.
Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu. Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą.
Geltonos spalvos intensyvumas priklauso ir nuo tulžies išsiskyrimo, ir nuo valgomų daržovių. Pavyzdžiui, vaiko, suvalgiusio morkų, abrikosų ar persikų tyrelės stiklainiuką išmatos gali įgauti suvalgytų minėtų daržovių ir vaisių spalvos geltoną atspalvį. Tokios išmatos bus 1-2 kartus, tol kol suvalgyti produktai pasišalins iš žarnyno.
Suvartojus labai daug riebaus maisto, išmatos gali tapti šviesesnės geltonos spalvos, ypač jei tulžies pūslė nespėja išskirti pakankamai tulžies riebalams suskaidyti.
Juodos išmatos: perspėjimas ar nekaltas sutapimas?
Juodos išmatos gali atsirasti dėl geležies, tamsiai žalių lapinių daržovių ar aktyvintos anglies papildų. Tačiau tai taip pat gali būti žarnyno vėžio požymis, rodantis išdžiūvusį ar seną kraują iš viršutinės žarnyno dalies. Jei pastebite tamsias išmatas, svarbu kreiptis į gydytoją.
Juodos išmatos gali būti tada, kai vaikui buvo duota keli gramai anglies tablečių arba mažakraujystei (anemijai) gydyti jam skirta geležies preparatų. Jokie maisto produktai išmatų juodai nedažo. Vartojant geležies preparatus išmatos būna ne juodos, o labai tamsiai žalios, kurių spalva kartais traktuojama kaip juoda. Juodos išmatos būna, kai kraujuoja skrandžio opa, o tai vaikams būna itin retai (tuo pačiu metu yra ir kitų negalavimų).
Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Mekonijus - beveik bekvapis. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą.
Juodos išmatos, ir jei vaikas pasiskundė pilvo skausmu, yra signalas kreiptis į gydytoją.
Raudonos išmatos: kraujo pėdsakai
Raudonos išmatos dažnai reiškia, kad jose yra kraujo, kuris gali atsirasti dėl per didelės įtampos tuštinimosi metu arba hemorojaus. Kraujas išmatose taip pat gali būti žarnyno vėžio požymis, ypač jei kartu pasireiškia karščiavimas, didelis silpnumas ar vėmimas.
Raudonos išmatos būna tada, kai vaikas buvo pamaitintas patiekalu, kuriame buvo burokėlių. Rausvos išmatos gali pasirodyti, kai vaikui nuo kirminų buvo skirta vermokso.
Kraujo siūliukai gleivėse rodo, kad žarnyne esama uždegimo. Kraujo taškučiai, vienas kitas lašelis gali pasirodyti, kai viduriai yra užkietėję. Išmatoms slenkant per išangę gali trūkti smulkiausia kraujagyslė (kapiliaras) ir dėl to pasirodo kraujo lašas ar taškučiai. Tai nepavojinga.
Gydytojas paaiškina, kas yra hemorojus (dar kitaip žinomas kaip hemorojus) | Priežastys, simptomai, gydymas ir prevencija
Baltos, šviesios išmatos: tulžies ar kepenų sutrikimo signalas
Balta išmatų spalva dažnai atsiranda dėl vaistų, pavyzdžiui, nuo viduriavimo, kurie jas pašviesina. Šviesios išmatos taip pat gali būti tulžies trūkumo požymis. Jei nekeitėte vaistų, vertėtų kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti kepenų ligos požymis.
Norint suprasti, kodėl išmatos tampa šviesios, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl jos įprastai yra rudos. Sveiko žmogaus išmatų spalvą lemia medžiaga, vadinama sterkobilinu. Procesas atrodo taip: kepenys filtruoja kraują, pašalina bilirubiną ir išskiria jį į tulžį. Tulžis kaupiama tulžies pūslėje ir valgymo metu išleidžiama į plonąją žarną, kad padėtų virškinti riebalus. Šviesios ar molio spalvos išmatos (mediciniškai vadinamos acholiškomis) atsiranda tada, kai tulžis nepatenka į žarnyną.
Išmatų spalvos pokyčius gali lemti įvairūs veiksniai:
- Kartais kaltininkas slepiasi namų vaistinėlėje.
- Tai viena dažniausių ir rimčiausių priežasčių. Tulžies latakai yra tarsi vamzdeliai, kuriais tulžis teka iš kepenų ir tulžies pūslės į žarnyną. Jei šie latakai užblokuojami, tulžis lieka kepenyse, o išmatos praranda spalvą.
- Jei kepenys pažeistos, jos negali tinkamai gaminti ar išskirti tulžies, net jei latakai yra atviri.
Išmatų spalva retai būna vienintelis simptomas. Jei priežastis yra kepenų ar tulžies pūslės sutrikimas, organizmas paprastai siunčia ir kitus signalus, kuriuos būtina stebėti. Tai klasikinis derinys: šviesios išmatos ir tamsus, alaus ar stiprios arbatos spalvos šlapimas. Bilirubino perteklius kraujyje nusėda audiniuose, todėl oda ir akių obuoliai įgauna gelsvą atspalvį. Riebios išmatos (steatorėja): Kadangi tulžis reikalinga riebalų skaidymui, jos trūkstant riebalai lieka nesuvirškinti.
Labai šviesios, beveik baltos išmatos rodo, kad yra sutrikęs tulžies išsiskyrimas. Tuo pačiu metu būna ir kitų negalavimo požymių. Kai vaikas tuštinasi ir išmatos tampa baltos, o šlapimas - patamsėjęs, bei atsiranda kitų negalavimo požymių, pvz., pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sumažėja apetitas, dera kreiptis į gydytoją.
Sidabrinės išmatos: malabsorbcijos požymis
Sidabrinės išmatos susidaro tuomet, kai susimaišo juodos deguto konsistencijos išmatos ir pilkos, riebalų turinčios, išmatos, o to priežastis yra malabsorbcija. Jei pastebite sidabrines išmatas, pasitarkite su gydytoju, kad būtų atmestos rimtos sveikatos būklės.
Kitos išmatų spalvos ir reikšmės
- Chaki ar įvairaus atspalvio žalsvos išmatos: Gali laikinai atsirasti, kai vaikas daugiau pavalgė žalių lapinių daržovių. Natūrali tulžies spalva yra žalia. Kai išmatos greitai slenka žarnynu, jos gali įgauti atitinkamą žalsvoką atspalvį.
- Maisto gabaliukai išmatose: Ne visas maistas žarnyne taip pakinta, kad nebūtų įmanoma atskirti koks buvo suvalgytas, todėl išmatose pastebima morkų, kopūstų, lapinių daržovių gabalėlių, uogų (pvz., įvairių serbentų, vynuogių, agrastų, slyvų) apvalkaliukų, ir tai natūralu. Nesuvirškinto maisto gabaliukų dažniau pasirodo, kai vaikas blogai sukramto maistą, nes žarnyne dantų nėra… Todėl mažų vaikų niekada neskubinkite valgyti, o leiskite pirmais metais išmokti maistą trinti dantenomis, o antrais - kramtyti. Kramtyti neišmoksta tie mažyliai, kurie, kad „greičiau pavalgytų“ pirmų metų pabaigoje ir antrais metais yra maitinami smulkiai sutrintu maistu. Išmatas tiriant mikroskopu beveik visuomet randama truputį nesuvirškintos narvelienos, ir tai norma.
- Gleivės: Nedaug gleivių būna beveik visuomet. Daugiau gleivių rodo uždegimą. Daugiau gleivių rodo uždegimą. Kirminai. Išmatose randami kirminai rodo, kad šeimoje nepakankamai paisoma asmens higienos, nes kirmėlėmis užsikrečiama per nešvarias rankas, kai jos nenusiplaunamos prieš valgį, paglosčius naminius gyvūnus, buvus tualete. Užsikrečiama ir per nepakankamai kruopščiai nuplautas daržoves, uogas, vaisius. Kirminai - organizmo parazitai. Jų pastebėjus dera kreiptis į gydytoją, kuris, priklausomai nuo kirminų rūšies, skiria gydymą. Kovojant su kirminais svarbiausia pašalinti galimybę jais užsikrėsti.
- Kraujas: Kraujo siūliukai gleivėse rodo, kad žarnyne esama uždegimo. Kraujo taškučiai, vienas kitas lašelis gali pasirodyti, kai viduriai yra užkietėję. Išmatoms slenkant per išangę gali trūkti smulkiausia kraujagyslė (kapiliaras) ir dėl to pasirodo kraujo lašas ar taškučiai. Tai nepavojinga. Juodos išmatos ne visuomet yra kraujavimo iš skrandžio požymis. Jas pastebėjus, būtina kreiptis į gydytoją, ypač jei vaikas pasiskundė pilvo skausmu.
- Išmatų kvapas: Kai žarnyno veikla normali, išmatų kvapas būna įprastas. Išmatas sudaro ne tik suvirškintas maistas, bet ir galybė žarnyno bakterijų. Kai pasikeičia bakterijų sudėtis, išmatų kvapas irgi pasikeičia - dvokia puvimu. Išmatų kvapas gali pasikeisti, kai vaikui trūka gerųjų žarnyno bakterijų, pavyzdžiui, viduriuojant arba vartojant antibiotikus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors internete gausu informacijos, savarankiškai diagnozuoti ligos priežasties neįmanoma, o delsimas gali komplikuoti gydymą. Kreiptis į gydytoją dera, kai:
- Pastebimas viduriavimas, nes kuo mažesnis vaikas, tuo viduriavimas jam yra pavojingesnis.
- Maitinimą reguliuojant nepavyksta išvengti vidurių užkietėjimo ir kai viduriams užkietėjus, vaikutis netenka apetito, skauda pilvą, jį pučia.
- Išmatose aptinkama daug gleivių, o jose - kraujo siūliukų, pakinta išmatų kvapas (jos dvokia), pasikeičia vaiko elgesys, pakyla temperatūra.
- Išmatose aptinkama kirmėlių.
- Išmatos tampa baltos, o šlapimas - patamsėjęs, bei atsiranda kitų negalavimo požymių, pvz., pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sumažėja apetitas.
- Išmatos juodos, ir vaikas pasiskundė pilvo skausmu.
Ką reiškia išmatų spalva kūdikiams?
Pirmas 4-6 savaites žindomas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti. Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajausite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi). Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina). Tokiu atveju reikėtų nekaitalioti krutų vieno žindymo metu.
Kai vaikas maitinamas neteisingai - vienarūšiais produktais, pvz., tik miltiniais patiekalais, gauna mažai arba iš viso negauna vaisių, daržovių - jam gali užkietėti viduriai. Teigti, kad kūdikis ar vaikas viduriuoja, galima tik tada, kai jo asmeniškas tuštinimasis padažnėjo daugiau nei 2 kartus, lyginat su jam įprastu tuštinimosi dažniu, ir išmatų aiškiai pagausėjo, jos tapo vandeningesnėmis. Išmatos „gazuotas vandenėlis“ pasitaiko tuomet, kai jos pasišalina kartu su dujomis. Manyti, kad užkietėjo viduriai, galima tik tada, kai vaiko tuštinimasis suretėjo, lyginant su jam įprastu tuštinimosi dažniu, pakito išmatų konsistencija: jos tapo kieta dešra - „stulpu“, atsirado „akmenukų“, „spiriukų“, o pats tuštinimosi procesas reikalauja daug vaiko pastangų arba be pagalbos jis negali pasituštinti. Tuo pačiu metu atsiranda ir kitų negalavimo požymių - aiškiai sumažėja apetitas, pučia pilvą, jį skauda (skausmo pobūdžio maži vaikai nemoka nusakyti).
Kai vaikas guli ligoninėje dėl virškinimo bėdų, gydytojai prašo mamų neišmesti sauskelnių, į kurias vaikutis pasituštino, nes iš išmatų gali nuspręsti apie ligos eigą. Deja, sauskelnės nėra geras pagalbininkas įvertinti išmatoms, nes į sauskelnes kai kurios išmatų priemaišos susigeria. Pažiūrėję išmatas gydytojai mato, kokių jose yra priemaišų, pvz., gleivių, kraujo, nesuvirškinto maisto likučių, ir jei jos šviežios, koks jų kvapas. Pagal priemaišas įtariama viena ar kita liga arba ji atmetama.
Kai vaikas tuštinasi 1-3 kartus per parą, praryti neaštrūs, smulkūs daiktai išmatose pasirodo per 8-24 val. nuo jų prarijimo momento. Kelionė virškinamuoju traktu paprastai trunka nuo 8 iki 24 valandų.