Mokyklos suolas dažnai asocijuojasi su privaloma programa, kuri ne visada sužadina jaunų žmonių vaizduotę. Tačiau, siekiant skatinti meilę literatūrai ir plėsti akiratį, atsiranda iniciatyvų, kurios siūlo alternatyvų kelią - „Privalomą neprivalomų knygų sąrašą“. Šis sąrašas, nors ir nepakeičia oficialios mokyklinės literatūros programos, gali tapti vertinga papildoma priemone, skirta paskatinti vyresniųjų klasių mokinius atrasti skaitymo džiaugsmą savarankiškai.
Naujoviškas Požiūris į Skaitymo Skatinimą
Vos pradėjus dirbti lietuvių kalbos mokytoju, kilo mintis sudaryti knygų sąrašą, kuris iš tiesų sudomintų mokinius. Šis sąrašas pavadintas „Privalomu neprivalomų knygų sąrašu“. Šis paradoksalus pavadinimas paaiškinamas paprastai: tai - knygos, kurios nėra įtrauktos į privalomą 11-12 klasių kursą, tačiau kurias skaityti privaloma visiems, kas mokosi pas mane. Kitaip tariant, knygos neprivalomos pagal oficialią programą, bet jų skaitymas tampa privalomu papildomu, savarankišku užsiėmimu.
Toks požiūris į literatūros ugdymą yra novatoriškas. Mokyklose dažnai pastebima tendencija, kad metams bėgant papildomos literatūros sąrašai išnyksta, o vyresniųjų klasių mokinių skaitymas tampa tik asmeninio apsisprendimo reikalu. Net 97% vienuoliktokų papildomo skaitymo užduotį laikė naujove. Tai atskleidžia, kad skaitymas, net ir lietuvių kalbos ir literatūros pamokose, dažnai suvokiamas ne kaip natūralus ugdymo procesas, o kaip kažkas papildomo, neįprasto.
Vertinimo Sistema ir Jos Poveikis
Užduoties vertinimas yra paprastas ir patrauklus: viena perskaityta knyga - vienas dešimtukas. Be to, dešimtukų skaičius nėra ribojamas. Kiek knygų perskaitai, tiek dešimtukų gauni. Neatlikta užduotis (per mėnesį papildoma knyga neperskaityta) taip pat vertinama - vienetu. Tokia sistema siunčia aiškią žinutę: visiems mokiniams skaityti nuo šiol yra privaloma. Svarbu pabrėžti, kad mokiniai gali rinktis bet kurią dominančią knygą, tad mokytojas turi pateikti daugybę argumentų, kodėl ši užduotis yra svarbi ir naudinga.
Ši sistema skatina mokinius ne tik skaityti, bet ir aktyviai ieškoti jiems patinkančių kūrinių. Tai svarbu, nes, pasak mokinių, „dauguma mano bendraamžių skaito labai mažai, o kai kurie išvis neskaito.“ Pagrindinė priežastis - neįdomumas. Privalomos literatūros kūriniai dažnai yra sudėtingesni ir reikalaujantys tam tikro „skaitytojo lygio“. Septyniolikmečiui, kuris paskutinę knygą perskaitė prieš penkerius metus, siūlyti skaityti „Sename dvare“ gali būti neefektyvu. Toks mokinys pirmiausia turi pamilti knygą, pradėti nuo jam įkandamų, intriguojančių kūrinių, pavyzdžiui, „Musių valdovo“ ar „Rugiuose prie bedugnės“, o tik tada pereiti prie sudėtingesnių tekstų.
Kodėl Mokyklinė Programa Dažnai Atstumia Nuo Literatūros?
Daugelis vyresniųjų klasių mokinių mano, kad privalomi programiniai kūriniai jiems yra pakankami. Tačiau, garbės žodis, tai klaidingas įsitikinimas. Jei ir perskaito, šie kūriniai dažnai dar labiau atstumia juos nuo grožinės literatūros, kartais net visam gyvenimui. Apie kokį visuomenės, kuri jau mokykloje išmokoma neskaityti, raštingumą galime kalbėti? Šiuolaikinė mokyklinė programa, deja, neretai yra neadekvačiai prigrūsta begalės kūrinių, kurių neįmanoma išsamiai aptarti per pamokas. Tai lemia, kad kiekvienas užsiėmimas, skirtas papildomai literatūrai, tampa aukso vertės.
Norite, kad jūsų paaugliai sunkiai mokytųsi? Liaukitės jiems TAI sakyti (99,9 % tėvų taip sako!)
Mokinių Atsiliepimai ir Patirtys
Mokinių atsiliepimai apie „Privalomą neprivalomų knygų sąrašą“ yra labai pozityvūs. Vienas mokinys, kuris nebuvo „užsidegęs knygų fanatikas“, pripažino, kad perskaitęs Džordžo Orvelo „1984-uosius“, jo rutina pasikeitė. „Tai yra neprivalomas kūrinys, kuris paskatino mane paimti knygą į rankas kiekvieną dieną.“ Kitas mokinys išreiškė nuostabą, kad „joks kitas lietuvių kalbos mokytojas nebuvo davęs tokios užduoties.“ Jis tai pavadino „kažkokia naujove, atnešta į pasenusią mokymosi sistemą.“
Mokiniai vertina tai, kad mokytojas rodo iniciatyvą ir rūpinasi tuo, ką dėsto. „Vien tik mokytojo pastangos sukurti knygų (ir filmų) sąrašą nustebino. Ypač šita užduotis naudinga tiems, kurie nėra linkę skaityti privalomų knygų arba tiesiog mėgsta modernesnius, laisvesnio pobūdžio kūrinius.“ Tokia iniciatyva patraukli ir tiems, kurie nori laisvalaikį praleisti turiningiau ir už tai gauti gerų pažymių. Tėvai taip pat džiaugiasi, kai vaikas „pagaliau paima knygą į rankas.“
Raštingumo, Kritinio Mąstymo ir Kultūrinio Akiračio Ugdymas
Vilija Salienė atkreipia dėmesį, kad mokinys, norėdamas suvokti kalbos prasmę, turi būti raštingas, ir čia nepakanka formalaus raštingumo. Raštingumui labai svarbus skaitymo mokymas. Skaitydamas mokinys suvokia teksto, sakinių, žodžių prasmę, randa ryšį tarp žodžio ir asmeninės patirties, sieja jau turimas žinias su naujomis, mokosi mąstyti. Geros knygos sugrąžina tikėjimą literatūra, ugdo skaitymo įprotį, raštingumą, rašymo stilių, gebėjimą reikšti savo mintis, kritinį mąstymą, plečia kultūrinį akiratį, formuoja individualų skaitančiojo santykį su pasauliu.
Neabejotina, kad daug skaitantis mokinys geriau pasiruošęs ir Valstybiniam brandos egzaminui. Jo gebėjimas analizuoti, interpretuoti ir argumentuoti bus žymiai aukštesnis.
„Privalomas Neprivalomų Knygų Sąrašas“: Knygų Skirstymas Pagal Lygius
Siekiant užtikrinti, kad knygų pasirinkimas būtų prieinamas visiems, sąrašas suskirstytas į tris lygius pagal skaitytojų pajėgumą. Tai leidžia mažiau skaitantiems mokiniams pradėti nuo lengvesnių kūrinių ir palaipsniui pereiti prie sudėtingesnių.
I Lygis (Pradedantiesiems Skaitytojams)
Šiam lygiui priskiriamos knygos, kurios yra lengvai skaitomos, su aiškia siužeto linija ir patraukliais personažais. Tokie kūriniai padeda formuoti pagrindinį skaitymo įprotį ir sudomina literatūra.
- Jane Austen, „Protas ir jausmai“ - Knyga nagrinėja sudėtingus meilės, visuomenės spaudimo ir asmeninių vertybių klausimus. Ji leidžia suprasti, kokia yra stiprios ir silpnos moters meilė, ir kokia yra vyro meilė.
- George Orwell, „1984“ - Distopinis romanas, nagrinėjantis totalitarizmo, cenzūros ir individo laisvės tematiką. Tai knyga, verčianti susimąstyti apie valdžios galią ir jos poveikį žmogui.
- J. D. Salinger, „Rugiuose prie bedugės“ - Klasikinis jaunimo romanas, pasakojantis apie paauglio maištą prieš suaugusiųjų pasaulio veidmainystę ir ieškojimąs savęs.
- Ray Bradbury, „Musių valdovas“ - Įtaigus alegorinis romanas apie civilizacijos žlugimą ir žmogaus prigimties tamsiąją pusę.
- Harper Lee, „Nežudyk gandrasodžio“ - Jautri istorija apie rasizmą, teisingumą ir vaikystės nekaltumo praradimą Amerikos Pietuose.
II Lygis (Vidutiniškai Skaitantiems)
Šiame lygyje pateikiami kūriniai, kurie reikalauja šiek tiek daugiau pastangų, turi sudėtingesnę struktūrą ar gilesnes temas.
- Kurt Vonnegut, „Skerdykla Nr. 5“ - Anti-karinis romanas, jungiantis mokslinę fantastiką, satyrą ir autobiografinius elementus. Tai knyga apie karo beprasmiškumą ir laiko suvokimą.
- Patrick Süskind, „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“ - Istorinis romanas, pasakojantis apie genijų, gimusį su nepaprastu uoslės talentu, bet neturintį savo kvapo. Knyga tyrinėja aistros, manipuliacijos ir grožio paieškas.
- Svetlana Alexievich, „Černobylio malda. Žmonių balsai“ - Dokumentinės prozos šedevras, atskleidžiantis Černobylio katastrofos liudininkų ir aukų istorijas. Tai liudijimas apie žmogaus kančią ir atsparumą.
- Justinas Marcinkevičius, „Mindaugas. Mažvydas. Katedra“ - Lietuvių literatūros klasika, dramos, nagrinėjančios tautos istoriją, asmenybės ir valstybės santykį.
III Lygis (Pažengusiems Skaitytojams)
Šiam lygiui priskiriami sudėtingesni, gilesni ir reikalaujantys didesnio skaitytojo pasirengimo kūriniai.
- Fiodoras Dostojevskis, „Nusikaltimas ir bausmė“ - Psichologinis romanas, giluminai tyrinėjantis žmogaus sąžinę, kaltę, atgailą ir moralinius pasirinkimus.
- Gabriel García Márquez, „Šimtas metų vienatvės“ - Magiškojo realizmo šedevras, pasakojantis apie Buendijų šeimos kartų istoriją ir Lotynų Amerikos likimą.
- Albert Camus, „Sizifo mitas“ - Filosofinis esė, nagrinėjantis absurdo idėją ir žmogaus kovą su beprasmiškumu.
- Hermann Hesse, „Stepių vilkas“ - Kūrinys apie vidinį žmogaus konfliktą tarp dvasinio ir instinktyvaus gyvenimo.
- William Golding, „Lord of the Flies“ - Alegorinis romanas, tyrinėjantis žmogaus prigimties tamsiąją pusę, kai civilizacijos griuvėsiai atskleidžia žiaurius instinktus.
Mokyklinių Programų Koregavimo Būtinybė
Sąraše esančios knygos yra labai geros, tačiau kai kurios iš jų (dėl turinio ar formos ypatumų) gali būti pernelyg sudėtingos mažiau skaitantiems mokiniams. Mokyklinė programa yra programa, kurią būtina išklausyti. Tačiau ji taip neadekvačiai prigrūsta begalės kūrinių, kad pamokų metu išsamiai net neįmanoma visų jų aptarti. Todėl būtina koreguoti programą, įtraukiant daugiau užsienio literatūros kūrinių, knygų, kurios sudomintų net ir mažiau skaitančius arba visai neskaitančius mokinius, knygų, kurios būtų jiems artimos, suprantamos, įtrauktų.
11-12 klasių programoje yra 36 autoriai, iš kurių tik 4 užsienio. Tai kelia klausimą: ar lietuvių autorių kūriniai pranoksta Dostojevskio, Orvelo ir kitų pasaulinio lygio rašytojų darbus? Deja, iki jų lietuvių prozininkams labai toli. Galbūt jau metas tai pripažinti?
Svarstydami, ko norime labiau: ar turėti skaitančią, raštingų žmonių visuomenę, ar ir toliau per prievartą grūsti vaikams autorius, kuriems jie nėra pasirengę, vien dėl to, kad tai - lietuvių autoriai? Kai žmogus pamatys, kad skaitymas gali jam būti artima veikla, ilgainiui jis pats atras aukštesnių skaitymo įgūdžių reikalaujančių lietuvių rašytojų kūrinius. Tačiau tada jų, tikėtina, nebeatmes. Pavyzdžiui, Mariaus Katiliškio „Miškais ateina ruduo“ - vienas geriausių mūsų romanų, bet ar jį gali deramai įvertinti dvyliktokai? Ar jie tikrai jam pasirengę?
Naujos Knygos ir Literatūros Renginių Reikšmė
Interneto svetainėse beveik kiekvieną mėnesį viešinami naujų knygų sąrašai. Yra atskiras meniu punktas „Knygos“ ir rubrika „Naujos knygos“, kurioje reklamuojami naujai Viešojoje bibliotekoje ir filialuose gauti leidiniai. Šie sąrašai suskirstyti pagal knygų turinį į grožinę literatūrą, vaikų literatūrą ir šakinę literatūrą. Toks informacijos prieinamumas yra puikus orientyras tėvams, mokytojams, bibliotekininkams ir patiems vaikams bei paaugliams, ieškantiems gerų knygų.
Projektai, tokie kaip „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“, taip pat prisideda prie vaikų literatūros sklaidos. Šiame projekte, remiantis 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų sąrašu, vyko balsavimas už meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingiausias knygas. Rezultatai atskleidė, kad dauguma į šimtuką patekusių knygų yra lietuvių autorių kūriniai, tarp kurių dominuoja poezija ir pasakos. Tai rodo, kad lietuvių literatūra turi turtingą vaikų literatūros tradiciją, kurią svarbu išsaugoti ir perduoti jaunajai kartai.
Tautosakos ir Literatūros Ryšys Vaikų Knygose
Projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ analizė atskleidžia glaudų ryšį tarp lietuvių tautosakos ir vaikų literatūros. Net septyni tautosakos rinkiniai pateko į šimtuką. Knygos, kuriose randame suliteratūrintus liaudies kūrinius, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“, Maironio „Jūratė ir Kastytis“, o taip pat Kazio Borutos, Petro Cvirkos, Aldonos Liobytės kūriniai, yra svarbūs formuojant lietuviškąją tapatybę. Šie kūriniai, dažnai įtraukiami į mokyklines programas, padeda vaikams pažinti savo kultūrinį paveldą.
Knygos, kurių siužetas plėtojamas panaudojant tautosakos motyvus, tokios kaip Motiejaus Valančiaus apsakymai, Petro Tarasenkos apysaka „Užburti lobiai“, Vytauto Petkevičiaus apysakos-pasakos, taip pat yra vertingos. Jos atskleidžia tautosakos įtaką šiuolaikinei literatūrai ir parodo, kaip senosios istorijos gali būti interpretuojamos naujai.
Patyčių Tema Šiuolaikinėje Vaikų ir Paauglių Literatūroje
Patyčios yra aktuali ir skausminga tema, su kuria susiduria daugelis vaikų ir paauglių. Pastebima, kad pastaruoju metu pasirodė nemažai knygų, nagrinėjančių šią problemą tiek lietuvių, tiek užsienio literatūroje. Šios knygos siūlo įvairius būdus, kaip herojai kovoja su patyčiomis: keičia mokyklą, bėga į kitą miestą, keičiasi patys, kovoja, ieško sąjungininkų ar net imasi kraštutinių priemonių.
Knygos, tokios kaip „Baidyklė“, „Nevykėlio dienoraštis“, „Čia nėra didvyrių“, nagrinėja patyčių priežastis ir pasekmes, tyrinėja vaikų psichologiją, jų kovą su vienatve, nepriėmimu ir neapykanta. Jos atskleidžia, kaip svarbu kalbėti apie patyčias, ieškoti paramos ir supratimo, bei kaip suaugusieji gali padėti spręsti šias problemas. Mokytojai ir tėvai, skaitydami šias knygas kartu su vaikais, gali pradėti svarbias diskusijas apie empatiją, toleranciją ir pagarbą.
Išvada: Skaitymas Kaip Kelias Į Savęs Pažinimą Ir Pasaulio Supratimą
„Privalomas neprivalomų knygų sąrašas“ yra ne tik mokytojo iniciatyva, bet ir platesnės diskusijos apie skaitymo svarbą ir mokyklinių programų aktualumą pradžia. Suteikdami mokiniams laisvę rinktis, skatiname jų atsakomybę ir motyvaciją. Literatūra, pradedant nuo lengvai įkandamų kūrinių ir pereinant prie sudėtingesnių, tampa ne tik mokymosi priemone, bet ir keliu į savęs pažinimą, pasaulio supratimą ir kritinio mąstymo ugdymą. Svarbu, kad švietimo sistema prisitaikytų prie besikeičiančio pasaulio ir jaunų žmonių poreikių, skatindama skaitymą kaip neatsiejamą asmenybės ugdymo dalį.