Mamos nevalgiems ir miegoti nenorintiems mažiesiems dažnai kartoja: nevalgysi/nemiegosi - neaugsi. Tai moksliškai pagrįsta tiesa, nes miego metu vyksta daugelis svarbių organizmo procesų, įskaitant augimo hormono išsiskyrimą, informacijos įsisavinimą ir bendrą fizinį bei protinį atsigavimą. Tačiau būna atvejų, kai miegas „neateina” dėl objektyvių priežasčių, kurias svarbu suprasti ir spręsti. Vaikų nemiga tampa vis labiau plintančiu reiškiniu ir gali turėti daug įvairių priežasčių, darančių įtaką ne tik vaiko elgesiui ir nuovargiui dienos metu, bet ir jo ilgalaikei raidai bei psichikos sveikatai.
Fiziologinės ir aplinkosauginės priežastys
Kūdikio miegą gali trikdyti įvairios fiziologinės priežastys. Viena akivaizdžiausių - alkis. Naujagimio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo, todėl jam reikia dažnai valgyti, o tai lemia ir dažnesnius prabudimus. Nepakankamai reguliari mityba gali ženkliai sumažinti cukraus kiekį kraujyje, dėl ko kūdikis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų. Naujagimius rekomenduojama maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, maždaug kas 2-3 valandas.
Kitos dažnos fiziologinės priežastys apima pilvo dieglius, kai besikaupiančios dujos žarnyne, sutrikęs virškinimas, vidurių užkietėjimas ar jautrus žarnynas tikrai apie save primins. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dantukų dygimą - skausmas gali sutrikdyti ramų miegą. Tėvai turėtų patikrinti, ar kūdikiui nėra per šalta ar per karšta - palieskite spranduką ir patikrinkite, ar jis nevėsus, nešlapias. Optimali kambario temperatūra miegui yra apie 18,5 °C - 21 °C. Gali būti, kad kūdikėliui nepatogu gulėti, o pats patogiai įsitaisyti dar nesugeba.
Aplinkos veiksniai taip pat turi didelės įtakos. Per daug įspūdžių dienos metu - nauji žmonės, nauja aplinka, naujas maistas ar net oro permainos - gali išmušti mažylį iš ritmo ir sukelti sumaištį. Pavargęs vaikas taip pat prasčiau miega, pavyzdžiui, jeigu namai pilni draugų ar giminių. Tėveliai klysta manydami, kad jei vaikas ilgai neis į lovytę, tai visą naktį puikiai išmiegos. Mažyliai pervargsta nuo naujų vaizdų ir žmonių. Ypač dažnai tai atsitinka miegant kitoje aplinkoje. Kortizolio poveikis taip pat svarbus - tai stimuliuojantis hormonas, neigiamai veikiantis nusiraminimo bei užmigimo procesą. Natūrali saulės šviesa, o ypač „mėlyna“ šviesa, skleidžiama televizoriaus, kompiuterio, telefonų ir kitų ekranų, yra vieni pagrindinių kortizolį gaminančių veiksnių. Todėl geriausia vaiką migdyti natūralioje tamsoje, vengiant ekranų prieš miegą.
Psichologinės priežastys ir emocinė būklė
Yra ir psichologinės blogo miego priežastys. Galbūt kūdikis jaučia mamos nerimą. Juk jis mamą jaučia kaip pats save, o nerimas gali kankinti visus. Be to, rami mama visai kitaip reaguoja į prabudusį naktį mažylį. Vaikui labai sunku užmigti, o tėvams jo migdymas primena košmarą.
Kai kurie tėvai mano, kad jeigu kūdikis bus pervargęs, tuomet jis greičiau užmigs ir ramiau bei ilgiau miegos, tačiau yra kaip tik atvirkščiai. Per vargusiam kūdikiui sunku užmigti ir sunku išlikti užmigusiam ilgą laiką. Todėl svarbu stebėti ir tinkamai reguliuoti vaiko būdravimo laiką. Mažyliai iki 3 mėnesių būdrauja ne daugiau nei 45 - 90 minučių, 3-6 mėnesių kūdikis - 2-2,5 valandos, 9 mėnesių kūdikis - 3 valandos.
Miego sutrikimai ir jų specifika
Gana dažnai mažus vaikus kamuoja, rodos, tik suaugusiems būdinga bėda - nemiga. Vaikui labai sunku užmigti, o tėvams jo migdymas primena košmarą. Rečiau, bet nemiga „kimba” ir prie mokyklinukų dėl mokykloje patirtų stiprių emocijų (ne visada teigiamų), nerimo, baimės. Sunku užmigti ir vaikams, turintiems hiperaktyvumo sindromą.
Miegą gali trikdyti ir nakties košmarai. Tai besikartojanti būklė, kai vaikas staiga tarsi prabunda, bet neišsibudina, šaukia, klykia, garsiai kalba, atrodo sutrikęs ir nesiorientuoja aplinkoje. Nakties košmarų paprastai atsiranda mažyliams nuo 18 mėnesių iki penktųjų gyvenimo metų. Šie košmarai nėra susiję su sapnais, išgyvenimais, jų priežastis nėra žinoma. Paprastai pasveikstama savaime.
Maždaug 5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų būdingas kitas sutrikimas - lunatizmas. Tai būklė, kai vaikas nevisiškai išsibudinęs atlieka pusiau tikslingus judesius, vaikšto, bet ryte nieko neprisimena.
Gana dažna blogo miego priežastis - išvešėję tonzilės ir adenoidai. Dėl šios priežasties sutrinka kvėpavimas, gali ištikti vadinamosios miego apnėjos - miegant sustoja kvėpavimas. Pašalinus tonziles ir adenoidus, sutrikimas paprastai praeina.
Vaiką gali varginti ir „sprogstančios galvos sindromas”: mažylis prabunda nuo labai stipraus ir gąsdinančio triukšmo, kurio iš tiesų nėra. Nors taip pat praeina savaime, bet, kad būtų ramiau, esant bet kokiems miego sutrikimams vertėtų kreiptis į gydytoją.
Taip pat verta paminėti užmigimo asociacinius sutrikimus. Užmigimas sutrinka, kai nesudaromos ar pakeičiamos užmigimo asociacijos. Jei vaikas neturi nuolatinių sąsajų su miegu, jis greitai prabunda. Sūpavimas ar kitos priemonės darosi varginamos. Sunkiausiai užmiega 6 mėn. vaikai.
Kitas sutrikimas - miego asociacijos sutrikimai, kai vaikas miega su „pagalbinėm priemonėm“, tokiomis kaip maitinimas. Pripratęs prie tokių ritualų, nubudęs naktį jis reikalaus tokio paties migdymo būdo.
Kitos medicininės priežastys
Vaikų nemigos priežasčių sąrašas yra ilgas ir apima įvairias medicinines būkles. Kai kurių vaistų vartojimas gali sukelti mieguistumą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į skausmą, kurį gali sukelti įvairios ligos. Viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos gali trikdyti kvėpavimą ir miegą. Miego apnėja, kai miegant sustoja kvėpavimas, yra rimta būklė, kuriai būtinas gydytojo įvertinimas.
Neurologinės ligos, pavyzdžiui, epilepsija, taip pat gali pasireikšti miego sutrikimais. Net ir psichinės ligos, tokios kaip depresija, dažnai susijusios su miego problemomis. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams jos pasireiškia du kartus dažniau, o nemiga skundžiasi net 73 proc. vaikų su depresiniais sutrikimais. Tokiais atvejais yra labai svarbi teisinga diagnozė ir gydymas.
Mažakraujystė, kurios priežastis - geležies stygius, gali sukelti vadinamąjį neramių kojų sindromą, dėl kurio vaikas intensyviai judina kojytes ir dažnai prabunda. Pakilusi ar nukritusi žemiau normos kūno temperatūra taip pat gali sutrikdyti miegą. Skysčių stoka, ypač viduriuojant, gali sukelti mieguistumą. Apsinuodijimas ar nepageidaujamas vaistų poveikis yra kritinės būklės, reikalaujančios skubios medicininės pagalbos.
Simptomai ir pasekmės
Vaikų nemiga yra sutrikimas, kurio greitas nustatymas yra tėvų atsakomybė. Kūdikių ir vaikų miego stebėsena itin svarbi pirmaisiais gyvenimo metais, kai dar nėra visiškai išsivystę jų komunikaciniai gebėjimai. Tačiau svarbu suvokti, kad tokią problemą turintys mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai ne visada apie ją pasako. Vaikai gali neturėti pakankamai žinių, kad suprastų, jog tai nėra normalu. Jie pripranta prie paros ritmo sutrikimo, kitiems tiesiog gėda apie tai kalbėti (taip būna tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nemiga atsiranda dėl tamsos baimės, baimės užmigti vienam ir panašiai).
Tėvams turėtų kelti rūpestį, pirmiausia, šie simptomai: padidėjęs mieguistumas dieną, sumažėjęs aktyvumas dieną, nuotaikos pablogėjimas, susikaupimo problemų atsiradimas, mokymosi rezultatų suprastėjimas, susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas, nenoras užsiimti fizine veikla, nuotaikos pablogėjimas vakare.
Baimė užmigti yra vaikams ir suaugusiesiems pasireiškianti problema, psichiatrų vadinama somnifobija. Šis sutrikimas gali sukelti nuolatinį nuovargį, mieguistumą dienos metu, irzlumą ir depresiją.
Ignoruojama problema, net jeigu ji ir nėra susijusi su psichikos sutrikimais, lems jų progresavimą. Gali išsivystyti depresija, neurozė ir nerimo būsenos. Vaikams ir paaugliams reikia pakankamai miego, kad jų raida būtų tinkama. Kūdikių miego sutrikimai sukelia sunkiai valdomą verksmingumą, irzlumą ir galimą augimo sutrikimą. Nuovargis, o ypač nemiga, gali turėti didelės įtakos vaiko elgesiui. Darželinukams gali pasireikšti panašūs nemigos padariniai, be to, atsiras koncentracijos ir mokymosi problemų. Nemiga gali sukelti impulsyvumą arba lemti drovumą, todėl nevyks vaiko socialinė raida. Paauglių smegenys nuolat vystosi, todėl miego sutrikimai taip pat kels koncentracijos ir mokymosi problemų. Be to, dėl miego trūkumo svyruoja nuotaika ir tampa sunku ką nors įsiminti. Sumažėjus produktyvumui, blogėja mokymosi rezultatai.
Kaip padėti vaikui miegoti geriau?
Kai kuriais atvejais sudėtinga nustatyti vaiko nemigos priežastį arba ją sėkmingai pašalinti. Be to, kartais nepakanka vien tik panaikinti priežasčių, nes problema jau giliai įsišaknijo mažojo paciento psichikoje.
Visgi yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų. Svarbiausias ir veiksmingiausias metodas - tai ritualai. Sūpavimas ant rankų, bučinukas ar pasaka prieš miegą sukuria saugumo jausmą ir padeda vaikui nusiraminti. Griežtas grafikas yra būtinas sunkiai užmiegantiems vaikams - visada migdykite tuo pačiu metu. Ramūs vakarai yra būtini - prieš miegą neleiskite žiūrėti televizoriaus, žaisti judrių žaidimų, dūkti. Išeikite su mažyliu pasivaikščioti, sugalvokite ramių užsiėmimų.
Kitas svarbus aspektas - higienos ir aplinkos kūrimas. Užtikrinkite, kad kambaryje būtų tamsu, tylu ir vėsu. Vaikui tinkama miegui apranga - besivartydami vaikai dažnai nusikloja ir nubunda dėl šalčio. Mažesniems vaikams geriausiai tinka miegmaišiai, vyresni vaikai turėtų miegoti su pižama. Prieš miegą neleiskite vaikui prisivalgyti.
Vaikams, ypač mokyklinio amžiaus, padidinti fizinį aktyvumą dieną (ypač gryname ore) - organizmo aprūpinimas deguonimi padeda siekti sveiko miego. Taip pat svarbu šalinti stresą - padėti mokintis, mažinti su mokymusi susijusį spaudimą, riboti papildomas pareigas.
Verta išbandyti ir vadinamąjį „tranzitinį objektą“ - mėgstamiausią žaislą, su kuriuo vaikas nesiskiria, nes tai tarsi mamos pakaitalas, ryšys su mama.
Kai kuriais atvejais būtini vaistai, tačiau reikėtų turėti mintyje, kad vaikams negalima duoti jokių migdomųjų ar raminamųjų (įskaitant žolinius ir homeopatinius vaistus), prieš tai nepasitarus su gydytoju. Tokie preparatai visada turi didesnį ar mažesnį poveikį centrinei nervų sistemai, todėl prieš juos duodant reikalinga gydytojo konsultacija.
Jei vaikas sunkiai užmiega, svarbu atidžiai stebėti jo elgesį ir nustatyti galimas priežastis. Jei problema nepraeina arba kelia susirūpinimą, visada verta kreiptis į specialistą - vaikų neurologą, psichologą ar somnologą.
Nors vaikų nemiga gali būti varginanti ir kelianti nerimą tėvams, suprasdami jos priežastis ir taikydami tinkamus sprendimus, galime padėti savo mažyliams džiaugtis ramiais vakarais ir saldžiais sapnais.