2020 m. rugpjūčio 1 d. sukako 500 metų nuo vieno ryškiausių Lietuvos ir Lenkijos valdovų, didžiojo kunigaikščio ir karaliaus Žygimanto Augusto gimimo. Ši sukaktis - puiki proga prisiminti šį prieštaringai vertinamą, tačiau reikšmingą valdovą, kurio gyvenimas ir valdymas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir Lenkijos istorijoje. Seimas 2020 m. rugsėjo 15 d. pagerbė Žygimantą Augustą, pabrėždamas jo svarbą Europos istorijos kontekste ir jo indėlį į tautų tolerancijos istoriją.
Karališkos Šaknys ir Europos Politika
Žygimantas Augustas (1520-1572) gimė Krokuvoje 1520 m. rugpjūčio 1 d., būdamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir karalienės Bonos Sforca sūnus. Jo gyslomis tekėjo ne tik Jogailaičių, bet ir kitų garsių Europos giminių - Habsburgų ir Aragonų - kraujas. Šios karališkos šaknys neabejotinai formavo jo pasaulėžiūrą ir politinius siekius. Kraujo ryšiais susijęs su vienomis garsiausių Europos giminių, istorijos puslapiuose jis išliko kaip vienas žymiausių valdovų, įkūnijantis geriausias Europos regiono politines tradicijas. Valstybės reikalams jis skirdavo daug energijos, o sunkias ir sudėtingas problemas spręsdavo savaip, atidėliodamas vėlesniam laikui, numatydamas galimus pasirinktų sprendimų padarinius. Jam valdant, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) palaikė gerus santykius su Krymo chanatu ir jo globėja Turkija (nuo 1566 m.).
Valdymas ir Reformos
Žygimantas Augustas pradėjo valdyti Lietuvą 1544 m., o 1548 m., mirus tėvui, tapo ir Lenkijos karaliumi. Jo valdymo laikotarpis neapsiribojo vien tik politinėmis permainomis. Vienas svarbiausių jo valdymo darbų buvo Valakų reforma (1547-1557 m.), kurios pagrindinis tikslas buvo papildyti valstybės iždą. Ši reforma, nors ir sukėlusi tam tikrų nepasitenkinimų, buvo svarbus žingsnis valstybės finansų stabilizavimo linkme. Tačiau pats svarbiausias ir ilgalaikiškiausias jo valdymo įvykis - 1569 m. pasirašyta Liublino unija. Šis aktas sujungė Lenkijos karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę į vieną valstybę - Abiejų Tautų Respubliką. Ši sąjunga, nors ir turėjo savo priešininkų, pakeitė Vidurio Rytų Europos politinį žemėlapį ir turėjo didžiulę įtaką regiono istorijai. Paskutinis Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovas mirė Knyšine (Bialystoko vaivadija) 1572 m.
Meilės Istorija su Barbora Radvilaite: Aistra ir Prieštaravimai
Viena ryškiausių ir daugiausia diskusijų sukėlusių Žygimanto Augusto gyvenimo detalių - jo meilės istorija su Barbora Radvilaite. Anot amžininkų, išvydęs Barborą, karalius „pametė dėl jos galvą“. Barbora Radvilaitė gimė Vilniuje, garsioje ir įtakingoje Radvilų giminėje. Ji buvo Vilniaus kašteliono ir Lietuvos etmono Jurgio Radvilos bei Barboros Kolos dukra. Vaikystę ji praleido gražiame ir prabangiame tėvų dvare ant Neries kranto, apsupta Vilniaus diduomenės - garsių ir išsilavinusių žmonių. Buvo uoli katalikė, tačiau atlaidi ir tolerantiška kitoms religijoms, o tai greičiausiai lėmė daugiakonfesinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aplinka. Barborai buvo svetimas fanatizmas ir neapykanta; ji buvo energinga ir išsilavinusi mergina.
Septyniolikos metų Barbora ištekėjo už Stanislovo Goštauto, o po penkerių metų tapo našle. Gyvendama su motina Vilniuje, ji netruko atsigauti po našlystės ir laiką leisdavo linksmai, apsupta jaunų garbintojų. Nors Žygimantas Augustas tuo metu buvo vedęs Elžbietą Habsburgaitę, jis neatsispyrė Barboros žavesiui. Jis liepė suręsti slaptą galeriją iki Radvilų rūmų sodų, kurie beveik lietėsi su Žemutinės pilies sodais, ir slapčia lankė mylimąją.
Radvilų giminė, siekdama galios ir įtakos valstybėje, pasinaudojo Barboros ir Žygimanto ryšiais. Barboros brolis Mikalojus Rudasis ir pusbrolis Mikalojus Juodasis ėmėsi gudrybės - jiems staiga „parūpo“ giminės garbė ir buvo pareikalauta, kad Žygimantas liautųsi lankęs Barborą. Tačiau karalius ir jo mylimoji neatsisakė vienas kito.
Barbora ir Žygimantas slapta susituokė 1547-ųjų vasarą. Šiai santuokai nepritarė Žygimanto Augusto tėvas Žygimantas Senasis ir motina karalienė Bona Sforca. Tačiau Žygimantas Senasis po metų mirė, ir Žygimantas Augustas tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Lietuvos bajorijai naujoji karalienė buvo pristatyta 1548 m. balandžio 17 d. Lenkijoje ši žinia buvo sutikta daug blogiau. Lenkijos karalystės aukštuomenė tikėjosi, kad šalia Žygimanto Augusto karališkajame dvare matys Prancūzijos karaliaus giminaitę kunigaikštytę Aną, Anglijos karaliaus Henriko VIII dukterį Mariją ar kitą tinkamą karališkosios kilmės kandidatę, o ne abejotinos reputacijos didikę iš nekarališkos giminės. Nepaisant spaudimo, Žygimantas Augustas, nors ir laikytas sukalbamu žmogumi, parodė tvirtą charakterį ir nė neketino skirtis su mylima žmona.
Barbora Radvilaitė buvo karūnuota Krokuvoje tik po poros metų - 1550 m. gruodžio 8 d. Karaliene ji išbuvo neilgai - vos penkerius metus. Ji mirė Krokuvoje 1551 m. Jos mirtis sukėlė įvairiausių sąmokslo teorijų: vieni teigė, kad ją nunuodijo anyta karalienė Bona Sforca, kiti - kad į kapus ją nuvarė prancūziška liga. 1551 m. gegužės 25 d. karstas su Barboros palaikais pajudėjo iš Krokuvos į Vilnių.
Vėliau, paisydamas politinių tikslų, Žygimantas Augustas vedė pirmosios žmonos seserį Kotryną Habsburgaitę. Tačiau vaikų su ja nesusilaukė, ir abu gyveno atskirai. Svarbu paminėti, kad Barbora Radvilaitė nepagimdė Žygimantui Augustui taip trokštamo palikuonio, o tai turėjo didelių pasekmių dinastijos tęstinumui.
Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas
Vilniaus Miesto Raida ir Kultūrinis Paveldas
Žygimantas Augustas paliko ryškų pėdsaką ne tik Lietuvos ir Lenkijos politinėje istorijoje, bet ir Vilniaus miesto raidai. Dar jo tėvui valdant, tapęs Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu, Žygimantas Augustas Vilniuje įkūrė ir išplėtė savo rezidenciją, sudarydamas sąlygas miesto gerovei vystytis. Jo dvaro dėka į Vilnių iš skirtingų Europos valstybių suvažiavo įvairių, tuo metu pažangių sričių amatininkai ir intelektualai. Steigėsi pirmosios spaustuvės, stiklių dirbtuvės, buvo statomi renesanso architektūros šedevrai. Ypač išsiplėtė amatininkų gyvenamas dabartinis Vilniaus miesto Stiklo kvartalas, jungiantis Vokiečių, Stiklių, M. Antokolskio, Gaono, Žydų, Rotušės, Dominikonų, Švarco gatves.
Kartu su Žygimantu į Vilnių gyventi persikėlė ir jo asmeninis sekretorius bei juriskonsultas Petras Roizijus (isp. Pedro Ruiz de Moros). Gyvendamas Vilniuje, Petras lotyniškai parašė ir išleido penkis teisės, poezijos ir religijos veikalus.
Dabartiniais laikais Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės atminimas yra įamžinamas įvairiais būdais. 2018 m. gruodžio 7 d. Vilniuje, skvere tarp pašto ir Muzijos mokyklos, buvo atidengtas paminklas jiems. Jo autoriai - ukrainiečiai skulptoriai Olesius Sydoriukas ir Borisas Krylovas, o paminklas pastatytas verslininko dr. Prano Kiznio iniciatyva ir lėšomis. 2020 m. Lietuvos paštas išleido pašto ženklą, skirtą šiai karališkajai porai. Tai antras bendras Lietuvos ir Lenkijos pašto projektas. Pašto ženklui pasirinktas motyvas iš Jano Mateikos paveikslo „Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilų dvare Vilniuje“.
Taip pat kuriamos iniciatyvos, skatinančios pažinti šią istorinę porą ir jos istoriją. Dizainerė Julija Janus kartu su žingsniamačio aplikacijos #Walk15 įkūrėja Vlada Musvydaite sukūrė Barboros Radvilaitės romantinį maršrutą Vilniuje. Šis 6 km ilgio maršrutas supažindina su išlikusiomis paveldo, istorinėmis ir pramoginėmis Vilniaus vietomis, kuriose randama šios garsios poros pėdsakų. Be to, Vilniaus Stiklo kvartale atsirado unikalus poros portretas, tapytas menininkės Miglės Kosinskaitės, kurios prototipu pasirinktas Vaidotas Valiukevičius, žinomas grupės „The Roop“ atlikėjas.
Tolerancija ir Politinis Įžvalgumas
Žygimantas Augustas įėjo į lenkų ir lietuvių tolerancijos istoriją. Likdamas ištikimu katalikybei, jis tuo pačiu metu pripažino tarpreliginį diskursą ir rūpinosi, kad būtų gerbiamos stačiatikybės bei protestantizmo išpažinėjų teisės. Toks požiūris buvo itin svarbus daugiakonfesinėje valstybėje, kurioje skirtingos religinės grupės gyveno greta. Jo valdymo laikotarpiu LDK palaikė gerus santykius su Krymo chanatu ir Turkija, o vėliau ir su Švedija, rodydamas politinį įžvalgumą ir gebėjimą derėtis su skirtingomis jėgomis.
Svarbūs Faktai apie Žygimantą Augustą
- Gimė: 1520 m. rugpjūčio 1 d.
- Pradėjo valdyti Lietuvą: 1544 m.
- Tapo Lenkijos karaliumi: 1548 m.
- Slaptos vedybos su Barbora Radvilaite: 1547 m. vasarą
- Barboros Radvilaitės karūnacija: 1550 m. gruodžio 8 d.
- Barboros Radvilaitės mirtis: 1551 m.
- Valakų reforma: 1547-1557 m.
- Pasirašė Liublino uniją: 1569 m.
- Mirė: 1572 m.