Lietuvos pensijų sistema, kaip ir daugelio Europos šalių, nuolat kinta, siekiant užtikrinti senatvės pensijų mokėjimą ateityje. Šis straipsnis skirtas apžvelgti, koks darbo stažas reikalingas pensijai gauti, ypatingą dėmesį skiriant asmenims, gimusiems 1961 metais.
Pensinio Amžiaus Ilginimas ir Būtinasis Stažas
Nuo 2012 metų Lietuvoje kasmet ilginamas pensinis amžius, o nuo 2018-ųjų - būtinasis stažas senatvės pensijai gauti. Šios tendencijos tęsiasi ir ateityje, ne išimtis bus ir 2026 metai. Kiek ilgiau teks dirbti norint gauti visą ar išankstinę pensiją, ir kaip nuo stažo priklauso pensijos dydis?
Kaip Didinamas Pensinis Amžius ir Stažas
Nuo 2011 m. vyrų pensinis amžius Lietuvoje buvo 62,5 metai, o moterų - 60 metų. Kiekvienais vėlesniais metais vyrų pensinis amžius buvo ilginamas 2 mėnesiais, o moterų - 4 mėnesiais. Toks pat ilginimas numatytas ir 2026 m., kuomet vyrų ir moterų pensinis amžius pasieks 65 metus.
Į pensiją galės išeiti moterys ir vyrai, gimę 1961 m. kovo 1 d. ar anksčiau. Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus. Vis dėlto, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje pensinis amžius gali būti vėl ilginamas, nes kitaip senatvės pensijos nesiektų ir trečdalio atlyginimo.
Kaip Ilginamas Būtinasis Stažas
Jeigu nuo pensinio amžiaus priklauso tai, kada žmogus įgyja teisę į senatvės pensiją, tai būtinasis stažas lemia, kokio dydžio ji bus. Ilgą laiką būtinasis stažas ir moterims, ir vyrams buvo 30 metų. Tačiau nuo 2018 m. jis kasmet ilginamas 6 mėnesiais. Šiemet (2024 m.) būtinasis stažas yra 33 metai ir 6 mėnesiai.
Nuo 2025 m. būtinasis stažas vyrams ir moterims bus 34 metai. 2026 m. jis toliau bus ilginamas, kol galiausiai 2027 m. pasieks 35 metus.
Kaip minėta, nuo kiekvieno žmogaus sukaupto socialinio draudimo pensijų stažo priklauso, kokio dydžio pensija bus skirta. Jis svarbus skaičiuojant bendrąją pensijos dalį.
Būtinasis Stažas ir Pensijos Dydis
Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį. Paprastai kalbant, jeigu žmogus turi visą būtinąjį stažą, tuomet jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jeigu stažo yra daugiau, tuomet ir bendroji pensija didesnė.
Pavyzdžiui, 2025 metais į pensiją išeina Jonas su 34 metų stažu ir Ona su 40 metų stažu. Jono pensijos bendroji dalis bus lygi bazinei pensijai, t.y. 298,45 eur (2025 m. bazinės pensijos dydis), nes jo stažo ir būtinojo stažo santykis bus lygus 1 (34/34). Onos pensijos bendroji dalis bus atitinkamai didesnė ir sudarys 348,77 euro (40/34 * 298,45 euro).
Iki 2022 m. galiojo taisyklė, kad, jeigu žmogaus stažas viršija minimalųjį (15 m.), bet nesiekia būtinojo, tuomet jo pensijos bendroji dalis proporcingai mažinama tokiu pačiu principu, kaip didinama turint daugiau stažo. Tačiau tuometinis Seimas nusprendė, kad trumpesnį laiką dirbę gyventojai turi gauti tiek pat pinigų, kaip ir dirbę ilgesnį laiką.
Dabar įstatymas numato, kad, jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Tad, jeigu Jonas bus pradirbęs 15 metų, o Ona - 34 metus, jų bendroji pensijos dalis bus tokia pati - 298,45 euro (2025 m. bazinės pensijos dydis).
Išankstinė Pensija: Kada ir Kaip?
Su pensiniu amžiumi ir būtinuoju stažu taip pat yra susijęs išankstinės pensijos skyrimas. Pagal įstatymą išankstinė pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus sukakties.
Išankstinės Pensijos Apskaičiavimas ir Nemažinimas
Išankstinės pensijos apskaičiuotos bendroji ir individualioji dalys būna mažinamos 0,32 proc. už visus mėnesius, likusius iki senatvės pensijos amžiaus. Jeigu žmogus nori išankstinės pensijos, bet iki pensinio amžiaus jam dar liko visi 5 metai, tuomet jo išankstinė pensija bus sumažinta 19,2 proc., palyginti su ta, kurią gautų, jeigu išeitų į pensiją jau sulaukęs pensinio amžiaus.
Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, yra ne mažesnis kaip 40 metų 9 mėnesiai šiemet (2024 m.) ir 41 metai kitąmet (2025 m.).
Prieš priimant sprendimą dėl išankstinės pensijos, rekomenduojama įvertinti savo finansinę situaciją ir pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais, kad gautumėte išsamią informaciją apie galimus pensijos dydžio sumažinimus ir jų įtaką jūsų ateities pajamoms.
Kartu su pensiniu amžiumi ilgėja ir pensijos išankstinio skyrimo laikas, nes išankstinė pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus ir turint sukaupus būtinąjį stažą.
Pensijos Persikėlus Į Lietuvą ir Socialinės Garantijos
Pensijų Sistemos Tarptautinis Aspektas
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Socialinės Garantijos Dirbantiems Pagal Individualią Veiklą
Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą, privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.
Valstybinio Socialinio Draudimo (VSD) Įmokos:
- Tarifai: 12,52% - jei asmuo nekaupia pensijai papildomai. 15,52% - jei asmuo dalyvauja pensijų kaupime ir moka papildomą 3% įmoką.
- VSD įmokos skaičiuojamos nuo 90 % individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, t. y. pajamų, atėmus leidžiamus atskaitymus, bet neatskaičius VSD ir PSD įmokų.
Privalomojo Sveikatos Draudimo (PSD)Įmokos:
- Tarifas: 6,98% (kas mėnesį mokama PSD įmoka lygi 6,98 % × MMA, t. y. 64,50 € 2024 m. sausio mėnesį, tačiau MMA keičiasi). Įmoka mokama ne vėliau kaip iki paskutinės mėnesio dienos.
- PSD įmokos taip pat skaičiuojamos nuo 90% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Jei per mėnesį gautos pajamos yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga (MMA) - asmuo privalo sumokėti PSD įmoką nuo MMA.
Dirbantys pagal individualią veiklą turi teisę gauti ligos išmoką (jei sumoka VSD įmokas). Išmoka mokama, jei asmuo dėl ligos ar traumos laikinai praranda darbingumą. Išmokos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų bazės ir laikotarpio. Norint gauti šią išmoką - reikia turėti ne mažiau kaip 3 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per pastaruosius 24 mėnesius.
Dirbantys pagal individualią veiklą taip pat gali gauti motinystės ir tėvystės išmokas, jei moka VSD įmokas. Tam reikia turėti bent 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Išmokų dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų bazės.
Dirbant pagal individualios veiklos pažymą, nedarbo išmoka nepriklauso, nes nėra mokamos su nedarbo socialiniu draudimu susijusios įmokos.
Socialiniam draudimui Lietuvoje – 100 metų. 100 metų dėl žmogaus!
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nors Lietuvoje palaipsniui ilginamas pensinis amžius ir būtinasis pensijų stažas, šie reikalavimai kai kuriose šalyse jau dabar yra gerokai didesni. Pavyzdžiui, Vokietijoje pensinis amžius didinamas iki 67 metų, o Italijoje jis siekia 67 metus tiek vyrams, tiek moterims.
Nepaisant demografinių iššūkių ir ilgesnės gyvenimo trukmės, svarbu nepamiršti ir žmonių sveikatos būklės. Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pabrėžia, kad Lietuvoje esminė problema yra trumpa sveiko gyvenimo trukmė ir didelis sergamumas, todėl kalbėti apie tolesnį pensinio amžiaus vėlinimą sudėtinga, nes būtina palikti žmonėms galimybę pailsėti po darbingo laikotarpio.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, kad sistema turėtų užtikrinti, jog žmogus, išdirbęs tam tikrą metų skaičių (pavyzdžiui, 40 metų), turėtų teisę ilsėtis ir skirti laiko sau, galėdamas išgyventi iš uždirbtų lėšų ir sumokėtų mokesčių.
2025 m. vidutinė senatvės pensija Lietuvoje, prognozuojama, pasieks apie 673 eurus, o tiems, kurie turi būtinąjį stažą - apie 721 eurą.
Asmenys, Gimusieji 1961 Metais: Konkretūs Skaičiavimai
Asmenims, gimusiems 1961 metais, pensinis amžius Lietuvoje bus 65 metai. Jei į pensiją jie išeis 2026 metais, būtinasis stažas bus 34,5 metai.
- Vyrai, gimę 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau: Pensinis amžius - 65 metai (nuo 2026 m.).
- Moterys, gimusios 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau: Pensinis amžius - 65 metai (nuo 2026 m.).
Norint tiksliai sužinoti, kada galite tikėtis išeiti į pensiją pagal gimimo datą, rekomenduojama pasinaudoti „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle.
Lietuvoje darbo stažas skaičiuojamas ne pagal per visą gyvenimą sumokėtas įmokas „Sodrai“, o pagal tai, kiek per kiekvienus metus atskirai yra sumokėta mokesčių. Per metus galima maksimaliai įgyti 1 metų stažą.
Asmenys, turintys 14 metų stažą ir visai jo neturintys, gaus vienodą šalpos pensiją, kuri 2025 metais sieks 248 eurus. Tai pabrėžia, kad net ir sąžiningai dirbęs žmogus gali susidurti su finansiniais sunkumais senatvėje, jei nebus sukaupęs pakankamo stažo.
Šiandien Lietuvoje vidutinė senatvės pensija siekia apie 605 EUR (2024 m.), o tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
