Vaikų globos namų uždarymas Lietuvoje žymi svarbų dešimtmetį trukusios socialinės politikos pertvarkos etapą. Šis procesas, prasidėjęs 2014 m., buvo orientuotas į institucinės globos mažinimą ir vaikų perkėlimą į šeimai artimesnę aplinką. 2014 m., kai Lietuvoje veikė 95 dideli vaikų globos namai, kuriuose glaudėsi daugiau nei 3500 vaikų, buvo priimtas sprendimas kryptingai atsisakyti šio modelio. Šiandien, po dešimtmečio intensyvių pokyčių, galime drąsiai konstatuoti, kad institucinė globa dideliuose globos namuose Lietuvoje baigėsi.
Deinstitucionalizacija: esminis socialinės politikos pokytis
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia, kad vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija yra vienas esminių socialinės politikos pokyčių Lietuvoje. „Pradėjus pertvarką 2014 metais, dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3500 vaikų, o šiandien norime drąsiai paskelbti apie tokių namų uždarymą“, - teigia ministrė. Šios pertvarkos pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose. Tam buvo skiriamas didesnis dėmesys kompleksinių paslaugų šeimai teikimui, vaikų dienos centrų stiprinimui ir šeimų socialinės priežiūros gerinimui.
Ministrės teigimu, siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises, paslaugos turi būti teikiamos ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizę, bet ir šeimoms, kuriose auga likę be tėvų globos vaikai. Lietuvoje nuo 2018 m. pradėjo veikti globos centrai, kurių šiuo metu yra 66. Taip pat buvo įsteigtas profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai. Aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, o dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 177 šeimininiai namai, kuriuose auga 1032 vaikai. „Tokie pokyčiai ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda ir prie bendruomenės stiprinimo bei atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo. Tolimesnis mūsų tikslas skamba taip: „Kiekvienas vaikas vertas augti šeimoje“, - sako I. Ruginienė.
Vaikų gerovė šeimoje: skaičiai ir tendencijos
Per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. Jei 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6700 vaikų, o 2014 m., pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3500 vaikų, tai šiuo metu kiek daugiau nei 1000 vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje.
Didžioji dalis - apie 6000 tėvų globos netekusių vaikų - gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius globotojus, nuolatinius globotojus ar šeimynose. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymi, kad paskutiniųjų vaikų globos namų uždarymas Lietuvoje yra reikšmingas pasiekimas visoje globos sistemoje ir suteikia didesnę galimybę tėvų globos netekusiems vaikams augti šeimai artimoje aplinkoje. „Pastaraisiais metais globos srityje įgyvendinti pokyčiai leido mums vis empatiškiau rūpintis tūkstančių globojamų vaikų gerove - atrasti naujas globos formas, pritraukti atsakingai globos misijai pasirengusias šeimas, suteikti daugiau kokybiškų paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams. Tad uždaryti paskutinieji vaikų globos namai šiame pokyčių kelyje tapo esminiu lūžiu. Tikiu, jog keletas užvertų šių globos institucijų durų padės globojamiems vaikams greičiau atverti savų, tikrų namų duris - pas jų laukiančius ir juos mylinčius žmones“, - teigia I. Skuodienė.
Valstybės kryptis: orientacija į vaiko gyvenimą šeimoje
Rugilė Ladauskienė, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė, teigia, kad didžiųjų vaikų globos namų uždarymas rodo aiškią valstybės kryptį, orientuotą į vaikų gyvenimą šeimos aplinkoje. Prie to, pasak jos, bene labiausiai prisidėjo 2014 m. prasidėjusi vaikų globos institucijų pertvarka. „2014 m. buvo nuspręsta, kad vaikai negali augti didelėse institucijose. Jie turi gyventi ne įstaigose, atskirtose tvoromis nuo gyventojų ir realaus socialinio gyvenimo, o bendruomenėje, tokiuose pačiuose namuose, kaip ir gyvena visuomenė“, - teigia R. Ladauskienė.
Prieš dvidešimt metų, vaikų globos ekspertės teigimu, buvo svarstoma, kur suteikti prieglobstį vaikui, siekiant užtikrinti bazinius jo poreikius. Taip vaikams namais tapdavo internatai, kitaip vadinami vaikų namais, pavyzdžiui, Alytuje ar Marijampolėje viename pastate gyvendavo gerokai daugiau nei 100 vaikų. „Dar visai neseniai, prieš dešimtmetį, Lietuvoje veikė penkeri kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo apie 100 kūdikių - tai ypač skaudi mūsų šalies praeitis. Tačiau pamažu tiek valdžios atstovai, tiek visuomenė suprato, kad vaikams svarbiausia vieta yra šeima, kur jie gali saugiai augti, vystytis taip, kaip užkoduota žmogaus prigimtyje - atliepiant fizinius, socialinius, emocinius, ugdymosi ir kitus vaiko poreikius“, - teigia R. Ladauskienė.
Nuo 2008 m., pagal specialią programą, prasidėjo globėjų rengimas, kuris įsibėgėjo 2014 m. Po ketverių metų, 2018 m. nusprendus uždaryti kūdikių globos namus, veiklą pradėjo budintys globotojai, galintys priimti vaikus laikinai, šeimoje ištikus krizei. Tuo pat metu išsiplėtė ir paslaugos krizę patyrusiai šeimai - įsteigti krizių centrai šeimai, kur teikiama intensyvi pagalba, prasidėjo atvejo vadybos veikla, centralizuota vaikų teisių apsauga.
Šeiminiai namai ir kitos globos formos
Šiuo metu Lietuvoje likusios tik kelios vaikų globos institucijos didžiuosiuose miestuose, kur gyvena 76 vaikai su negalia ir jiems reikalingos specialios sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugos bei veikia būtina įranga. Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėn. pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus.
„Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos“, - teigia R. Ladauskienė.
Gruodžio mėn. duomenimis, Lietuvoje yra 3314 fizinių vaiko globėjų (rūpintojų), 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 d. veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą. Nors susidomėjimas ir apsisprendimas globoti Lietuvoje auga, tačiau nuolat trūksta globėjų, budinčių ar nuolatinių globotojų.
"Ekspertai pataria": Noriu tapti laikinuoju globėju. Ką būtina žinoti?
Vaikų globos savaitė: dėmesys ir paraginimas
Spaudos konferencijoje, vykusioje Prezidentūros kieme liepos 2 dieną, akcentuota, kad per pastaruosius dešimt metų, kai šalyje prasidėjo globos reforma, požiūris į globą nuosekliai keitėsi - mažėjo institucinės globos įstaigų, vis daugiau vaikų patenka į šeimas ar šeiminius namus. Konferencijoje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, LR Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius, Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Socialinių teisių ir įtraukties direktorato direktorė Katarina Ivanković Knežević, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, globos ekspertė ir projekto „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė.
2014 metais, globos sistemos pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų gyveno instituciniuose vaikų globos namuose, veikė penki kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo per 100 kūdikių. Lietuvoje buvo 10,5 tūkst. globojamų vaikų, jie sudarė 2 proc. visų šalies vaikų. Pertvarka siekta uždaryti institucinius vaikų globos namus, bendruomeninių globos namų tinklą, didinti paslaugų prieinamumą. Per dešimtmetį pavyko pasiekti išties didelių pokyčių, uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai. Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje.
„Tačiau kiekviena didelė kelionė prasideda nuo mažų žingsnių. Pradėję vaikų globos pertvarką 2014 metais, visą dešimtmetį daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiai augti savo tėvų šeimose - savivaldybėse šeimoms pradėjome teikti kompleksines paslaugas, sustiprinome jų socialinę priežiūrą“, - kalbėjo ministrė I. Ruginienė.
Siekiant stiprinti vaikų teisių apsaugą, gerinti pagalbos ir paslaugų prieinamumą, koordinavimą bei sprendimų skaidrumą, 2018 metais įvykdyta vaiko teisių apsaugos reforma. Reforma leido užtikrinti pagalbą bei paslaugas ir toms šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai. „Dar laukia daug darbų, tačiau nueitas kelias rodo, kad einame tinkama kryptimi - link visuomenės, kur kiekvienas vaikas yra matomas, girdimas ir mylimas, nes kiekvienas yra vertas augti šeimoje“, - teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė.
Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos vardu sveikinęs ir jo žodžius perdavęs Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius kalbėjo, kad Prezidentas visada pabrėžia, jog noras gyventi šeimoje - tai ne prabanga. Tai pamatinė teisė, kuri turi tapti mūsų visų bendru įsipareigojimu. „Šiandien, pažvelgę į nueitą kelią, matome, kad pokytis yra įmanomas. Tačiau mūsų kelionė dar nesibaigė. Lietuvoje dar yra daugiau nei 1000 vaikų, kurie laukia savo šeimos. Vis dar yra šeimų, kurioms reikia paramos. Todėl svarbu ne tik švęsti pasiekimus, bet ir drąsiai, su atsakomybe žiūrėti į ateitį - išsikelti naujus tikslus ir susitarti, kad jų sieksime kartu. Mūsų visuomenės ateitis kuriama ne vien politiniais sprendimais ar ekonominiais pasiekimais - ji kuriama kiekvienu žvilgsniu, kiekvienu žodžiu, ji kuriama vaiko ir suaugusiojo ryšiu. Gyvu kasdieniu buvimu šalia. Mūsų vaikams reikia mūsų. Ypač - paaugliams. O jie dažnai lieka paskutiniai, kai kalbama apie globą. Bet paaugliai taip pat trokšta artumo, jie nori būti išgirsti, jie nori turėti, į ką atsiremti. Neatstumkime jų. Juk paauglystė - tai ne problema, tai - galimybė kurti tvirtą, brandų ryšį visam gyvenimui“, - Prezidento G. Nausėdos žodžius perdavė V. Augustinavičius.
Lietuvos pasiekimus vaikų globos srityje konferencijoje įvertino Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Socialinių teisių ir įtraukties direktorato vadovė Katarina Ivanković Knežević, spaudos konferencijoje pakvietusi švęsti Lietuvos pasiekimus. „Nuo institucinės vaikų globos reformos Lietuvoje praėjo 10 metų, ir mes pastebime, kokia sėkminga buvo ši reforma. Per dešimtmetį vaikų globos įstaigų skaičius reikšmingai sumažėjo, tuo pat metu matėme, kaip stipriai išaugo globa šeimoje ir bendruomenėje. Socialinių teisių ir įtraukties direktoriato vadovės nuomone, Lietuvoje vykusi institucinės globos reforma yra viena svarbiausių, įgyvendintų po Nepriklausomybės atkūrimo. „Lietuvoje institucinėje globoje likusių vaikų skaičius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje - skaičiuojama apie 18 proc. visų alternatyvioje globoje esančių vaikų. Europos Sąjungoje vis dar turime nemažai valstybių narių, kuriose šis rodiklis viršija 40 proc.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigė, kad pastaraisiais metais globos srityje pavyko įgyvendinti išties reikšmingus pokyčius - atrasti naujas globos formas, pritraukti vis daugiau norinčių globoti šeimų, suteikti kokybiškesnių paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams, atsisveikinti su paskutiniaisiais instituciniais vaikų globos namais. „Visa tai šiandien leidžia mums empatiškai pažvelgti į tėvų globos netekusio vaiko situaciją ir palengvinti, paspartinti jo kelią iki rūpestingų, atsakingai globos misijai pasirengusių žmonių širdžių bei atvertų namų durų“, - sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, spaudos konferencijoje ypatingai pabrėžusi vaiko teisę augti saugioje aplinkoje.
Spaudos konferencijoje pristatyta ir šių metų Vaikų globos savaitės temą „Mano akims reikia tavo akių“. Savaitės renginiais norima atkreipti dėmesį į globojamų vaikų poreikius, kviečiama tapti globėjais, savanoriais. Viena iš nacionalinės vaikų globos savaitės „Mano akims reikia tavo akių“ organizatorių, globos ekspertė, iniciatyvos „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė teigė, kad šūkiu „Mano akims reikia tavo akių“ norima atkreipti dėmesį ir pasakyti, kad vaikams suaugusiųjų akių labai trūksta. „Ne tik tiems, kuriems reikia globos, bet visiems. Mūsų gyvenime šiandien didžiausia vertybė yra laikas. Mes taip nenorime juo su niekuo dalintis, kad dažnai užmirštame net ir savo vaikus, o ką kalbėti apie tėvų netekusius. Vaikams suaugusiųjų akys, ryšys, emocijos ir dėmesys - būtini. Stengiamės apie tai kalbėti žodžiais, veiksmais, gausybe renginių ir edukacinių užsiėmimų“, - kalbėjo R. Ladauskienė.
Po spaudos konferencijos Prezidentūros kiemelyje buvo rašomi atvirlaiškiai, ant kurių atspaustos šeiminiuose namuose augančių vaikų sukurtos frazės. Tai vaikų mėginimas prisibelsti į širdis tų, kurie galėtų jiems sukurti namus. Pristatyta ir naujais eksponatais papildyta Artūro Morozovo fotografijų paroda „Tada, kai pamačiau Tave“. Nuotraukose jautriai įamžinta globojančių šeimų kasdienybė. Vaikų globos savaitė Lietuvoje tęsis iki liepos 5 dienos. Šį vakarą, 18.30 val., Vilniaus Katedros aikštėje vyks akcija-performansas „Matau tave“. Finalinis savaitės renginys - Globojančių šeimų vasaros festivalis „Vaikai yra vaikai“ - vyks liepos 5 dieną nuo 12 iki 16 valandos Trakų rajone, Paluknio aerodrome. Didžiausias metų renginys sukvies Lietuvos vaikų globos bendruomenę. Festivalio programoje - koncertas, edukacijos, kūrybinės dirbtuvės ir daug kitų pramogų. Vaikų globos savaitės renginiai finansuojami projekto ,,Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas” Nr. 07-016-P-0001 2021-2027 metų ES investicijų programos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Dešimtmečio pertvarka: nuo "internatų" prie bendruomenės namų
Baigta 10 metų trukusi vaikų globos namų pertvarka. Uždarius beveik 100 globos namų, vaikai perkelti į šeimos aplinkai artimesnius butus ar individualius namus. Socialinės darbuotojos aprodomose patalpose Kauno rajone, Vilkijoje, dar prieš pusmetį gyveno nevyriausybinės organizacijos „Nemuno krašto vaikai“ globotiniai. Palydimoji globa - tai paslauga, teikiama 17-24 metų asmenims. Jaunesni ir tėvų globos netekę vaikai į šias patalpas Vilkijoje, kur anksčiau gyveno, užsuka kaip į dienos centrą. Tačiau Kalėdų eglę puošia ir šventes sutikti ruošiasi jau naujose vietose. „Savarankiškumo ugdymas labai stipriai pažengė, čia jie patys darosi valgyt, mes tik padedame, pamokiname, stengiamės, kad kuo daugiau jie patys darytų.“
Gruodžio pabaigoje vaikų globos namus uždarius ir Šakių bei Kupiškio rajonuose baigta 10-metį trukusi vaikų globos institucijų pertvarka. „Gal ne visi suprantam, kokie jie buvo. Tai buvo 200, 300, 400 vaikų, tai buvo šalia miesto, miškuose vadinami „internatai“, kambaryje miegodavo 20 ir daugiau vaikų, Sunkiai užmezgamas emocinis ryšys, [menkas] pasiruošimas suaugusiojo gyvenimui, savo daiktų turėjimas. Įgyvendinant pertvarką iš didelių globos namų vaikai perkelti į šeiminius namus. 177-iuose tokiuose namuose dabar gyvena apie tūkstantį tėvų globos netekusių vaikų. „Tai yra butas [arba] nuosavas namas, vaikai gyvena bendruomenėje, lanko tą pačią mokyklą, vaikšto tomis pačiomis gatvėmis, turi kaimynus, turi namų adresą, į kurį gali pasikviesti savo draugus“, - privalumus vaikams vardija I. Skuodienė. Pradėjus globojamų vaikų perkėlimą į butus ar namus, sulaukta bendruomenių nuogąstavimų. „Organizavom projektui prasidėjus apie 30 pirkimų, bet nepasisekė. Tam, kad namas atitiktų normatyvus, tai ir kvadratūra, ir kambarių skaičius, ir laiptai, įėjimas, ir kitos detalės viską apsunkino.
Iš viso Lietuvoje globojama apie 6 000 vaikų. Didžioji dalis jų - apie 5 000 - gyvena šeimose pas globėjus. „Nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, visiems reikia kito žmogaus akių, reikia šilumos, reikia dėmesio. Su meile sveikstame visi“, - tvirtina I. Skuodienė.
tags: #vaiku #globos #namu #reorganizacija