Vaikų fizinis ir psichinis aktyvumas ikimokyklinėje įstaigoje yra neatsiejamas nuo jų visapusiškos raidos. Vaikai iš prigimties yra judrūs, o poreikis judėti reiškiasi bėgiojimu, išdykavimu, įvairiais judriais žaidimais, suaugusiųjų ir bendraamžių judesių bei veiksmų mėgdžiojimu, lenktyniavimu. Šis natūralus polinkis į judėjimą yra itin svarbus ikimokykliniame amžiuje, nes leidžia vaikui įgyti patirties, normaliai vystytis, augti sveikam, susiformuoti judėjimo ir sveikatos įpročius, kurie dažnai išlieka visam gyvenimui. Aktyviai judant gerinama vaiko širdies ir kraujagyslių sistema, plaučių veikla, daroma teigiama įtaka kaulinei sistemai, padedama koreguoti laikyseną ir išvengti jos sutrikimų, reguliuoti svorį, išvengti nutukimo, bei teigiamai veikiama emocinė jausena.
Fizinis aktyvumas (toliau - FA) turi didelės įtakos pažintinei vaiko raidai, lavina sensorinę motoriką, ypač regos, lytėjimo, rankos judesių koordinaciją, orientaciją erdvėje ir krypties suvokimą. Per judėjimą vaikai skatinami ieškoti, atrasti, pažinti, o tai suponuoja pozityvius fizinio ir psichinio brendimo pokyčius. Pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai yra ypatingai svarbūs smegenų vystymuisi. Šiame amžiuje vyksta intensyvus biologinis vaiko smegenų brendimas, sąlygojantis vaiko prigimtinių galių sklaidą, fizinę, kognityvinę, emocinę, socialinę jo raidą bei lemiantis vaiko mokymosi mokykloje ir tolesnio gyvenimo sėkmę. FA, judėjimas yra vienas svarbiausių prigimtinių vaiko poreikių, todėl būtina skatinti tiek spontanišką, tiek pedagogo tikslingai inicijuojamą veiklą. Fizinis aktyvumas skatina tokių fizinių ypatybių kaip greitumas, vikrumas, koordinacija, pusiausvyra, ištvermė, lavinimąsi. Smegenų sritys, kontroliuojančios rankų ir akių koordinaciją, dėmesio sutelkimą ir koncentraciją, ikimokykliniame amžiuje vystosi ypač sparčiai. Fizinė veikla tiesiogiai veikia smegenų veiklą.
Šiuolaikinių Vaikų Aktyvumo Iššūkiai
Šiandieniniai vaikai, vadinami alfa karta, nuo mažens auga su išmaniaisiais žaislais ir naujausiomis informacinėmis technologijomis (IT). Kai kurie autoriai šią kartą net vadina technologijų karta, kuri naudoja kompiuterius ir kitas IT dar neišmokusi kalbėti. Pastaraisiais metais pastebimos ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos blogėjimo tendencijos, kurios dažnai siejamos su nepakankamu FA. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2014 metais daugiau nei 41 milijonas vaikų iki penkerių metų amžiaus turėjo antsvorį. Visame pasaulyje labai padidėjo vaikų ir paauglių svoris, o daugelyje Europos šalių 20 proc. vaikų turi antsvorį.
Nors PSO rekomenduoja kiekvieną dieną judėti ne mažiau kaip 1 valandą, tyrimai rodo, kad vaikai juda vis mažiau. Šis mažėjantis aktyvumas pastebimas jau ikimokykliniame amžiuje: vaikai per dieną laisvo pobūdžio lauko žaidimuose juda vidutiniškai tik 34 minutes. Ugdymo įstaigose vaikai aktyviai juda vidutiniškai nuo 7 iki 13 minučių per 7 valandų darbo dieną. Stebėjimo metu nustatyta, kad vaikų aktyvi veikla ugdymo įstaigoje sudaro vos apie 10 proc. viso jų laiko. Ikimokykliniame amžiuje suformuoti vaikų judėjimo įgūdžiai ir įpročiai, sveikatai palanki elgsena turi didelę įtaką vaikų elgsenai ir būnant vyresnio amžiaus. 2016 m. Lietuvoje atliktas pirmasis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas parodė, kad tik vienas iš 10 mokyklinio amžiaus vaikų kasdien ne pamokų metu sportavo 60 minučių ir ilgiau, atitinkant PSO rekomendacijas.
Vaikystė yra ne tik žmogaus, bet ir visuomenės edukacinės, dvasinės kultūros raidos produktas. Kadangi prigimties pakeisti negalima, visą dėmesį derėtų skirti aplinkai, sudarančiai sąlygas vaiko ugdymuisi. Vaikų FA raiška ir sklaida gali būti plėtojama, kai integraliai ugdomos žinios, gebėjimai, vertybinės orientacijos, naudojant vaiko motyvaciją aktyvinančias strategijas, sociokultūrinių veiksnių įtakos kontekste ir kuriant palankią FA aplinką ugdymo įstaigoje bei šeimoje esamomis sąlygomis.
Dinamiškos Ugdymo(si) Aplinkos Samprata
Vidaus ir lauko ikimokyklinio ugdymo įstaigos aplinka yra svarbus vaikų FA skatinantis veiksnys. Aplinkos infrastruktūra turi didelę reikšmę vaiko judėjimo motyvacijai, traumų prevencijai, judėjimo kokybei, sveikatai ir kt. Tačiau visada lauke vaikai turi daugiau galimybių intensyviau judėti nei patalpoje. Lietuvos klimatinės sąlygos, tokios kaip krituliai, stiprūs vėjai, šaltas oras, dažnai riboja ikimokyklinio amžiaus vaikų, ypač silpnesnės sveikatos ir mažiau užsigrūdinusių, judėjimo lauke galimybes. Todėl tenka ieškoti efektyvesnių vaikų judėjimo būdų, pritaikant ikimokyklinio ugdymo įstaigos vidaus ir lauko aplinką FA.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (2005) aplinka apibrėžiama kaip gamtoje funkcionuojanti sistema, kurią sudaro susiję gamtiniai ir žmogaus sukurti komponentai bei juos vienijančios natūralios ir antropogeninės sistemos. Mokslinėje literatūroje skiriama įvairi ugdymo(si) aplinka, kuri nusakoma sampratomis: mokymo(si) aplinka, edukacinė aplinka, psichologinė ugdymo(si) aplinka, fizinė ugdymo(si) aplinka ir daug kitų. Nors visos sampratos apibūdina ugdymo(si) aplinką skirtingu požiūriu, tačiau jas vienija bendra prasmė - aplinkos teigiamas poveikis vaiko augimui, vystymuisi ir brandai, skatinant, žadinant, įgalinant vaiko veikseną.
Žodis „dinamiškas“ žodynuose aiškinamas dviem prasmėmis: kintantis ir judrus (galintis judėti). Taigi dinamišką aplinką galima suvokti kaip nuolat besikeičiančią, prisitaikančią prie kintamų aplinkos veiksnių ir sąlygų. Kita vertus, dinamišką aplinką galima suvokti ir tokią, kuri pati skatina ir įgalina ugdytinį judėjimui. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė leido apibrėžti dinaminės ugdymo(si) aplinkos sampratą: dinaminė ugdymo(si) aplinka - erdvė, kurioje sinergiškai sąveikaujant architektūros ir edukacijos dimensijoms aktyvinama vaikų veikla ir skatinamas jų FA, stiprinantis vaikų sveikatą ir kryptingai veikiantis asmenybės brandą.
Architektūros dimensiją apima tokie elementai: objekto funkcija ir koncepcija (interjeras, eksterjeras, landšaftas), architektūrinė meninė ir medžiaginė raiška, planiniai ir erdviniai sprendimai, vizualiniai ir funkciniai ryšiai, kontekstualumas, konstrukciniai sprendimai ir kt. Edukacinę dimensiją sudaro tokie elementai: ugdymo tikslas, jo turinys, mokymo(si) metodai, formos, priemonės, ugdytojo ir ugdytinio santykiai, psichologinė atmosfera ir kt.
Anot E. Adaškevičienės, sukurti vaikų FA optimalią aplinką galima vadovaujantis šiais reikalavimais: ji turi būti saugi, įvairi, patraukli, erdvi; erdvės turėtų būti sutvarkytos taip, kad čia būtų galima žaisti ir pavieniui, ir didesnėmis grupėmis; įranga, medžiagos įvairios, tvirtos ir malonios; inventorius išdėliotas žemai; priemonės keičiamos atsižvelgiant į kintamus vaikų interesus, pomėgius ir amžių; būtina vieta vaiko asmeniniams daiktams pasidėti; naudotinos minkštos, švelnios priemonės (kilimai, pagalvės, paklotai); siekiant sumažinti triukšmą, siūloma naudoti triukšmą sugeriančias medžiagas.
Kaip ugdyti savarankiškumą ikimokyklinio ugdymo klasėse
Architektūriniai Pavyzdžiai, Skatinantys Fizinį Aktyvumą
Labai svarbu atkreipti dėmesį į judėjimo aplinką lauke. Tyrimai nustatė, kad net apželdinant kiemą, nudažant žaidimų aikštelės žymėjimus, sutaisant sulūžusias ar nudažant senas priemones, teigiamai veikiamas ikimokyklinukų FA. Vaikai, kuriems buvo suteikta galimybė veikti įvairios topografijos (gamtinėje) aplinkoje, buvo aktyvesni šokinėdami, bėgdami, kopdami ir kt. Buvo nustatyta, kad pagerėjo vaikų, kurie aktyviai žaidė vienerius metus gamtoje, pusiausvyra, judrumas, bendra motorinė būklė. Tyrimai įrodė, kad žaidimai gamtoje skatina vaikų kūrybiškumą, pažinimą, socialumą, mažina stresą. Mokslininkai nustatė, kad vaikai daugiau žaidžia ant žolės ar žaidimų aikštelėje bei atviroje erdvėje.
Siekiant geriau suprasti, kaip architektūriniai sprendimai gali skatinti fizinį aktyvumą, buvo analizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų objektai, kurie savo architektūriniais sprendiniais (interjeru ir (ar) eksterjeru ir (ar) landšaftu) įprasmina dinaminės ugdymo(si) aplinkos koncepciją.
1. Vaikų darželis „Sakura“ Čibos mieste, Japonijoje
Šis darželis, skirtas 60 vaikų, išsiskiria pastato konstrukcija, sukurta „laiptų“ principu, pritaikant gamtinį sklypo reljefą. Toks architektūrinis sprendinys skatina vaikų judėjimą įveikiant kliūtis - interjere dominuojančius laiptus, kurie reikalauja nuolat kopti pakopomis, kas yra aktyvesnis judėjimas nei paprastas bėgiojimas ar žaidimas. Siekta sukurti vientisą erdvę, išlaikant „didelių namų“ ir „vieno kambario“ koncepciją, taip išvengiant „aklų“ patalpų ir sudarant galimybes visų amžiaus grupių vaikams dalyvauti bendroje veikloje, mokytis vieni iš kitų.
2. Dai-ichi Yochien ikimokyklinio ugdymo įstaiga Kumamoto mieste, Japonijoje
Ši įstaiga siūlo vaikams unikalią patirtį - galimybę žaisti didelėje baloje, kuri susidaro vidiniame kiemelyje esančioje specialioje įdauboje lyjant lietui. Tai skatina vaikų patyrimo džiaugsmą, grūdinimą, savarankiškumą ir leidžia pabūti nerūpestingiems, nepaisant oro sąlygų. Dienomis, kai nelyja, vidaus kiemelis tampa badmintono ar tinklinio aikštele, o žiemą - ledo čiuožykla.
3. „Guardian Early Learning“ - „Barangaroo“ vaikų ankstyvojo ugdymo ir priežiūros centras Sidnėjuje, Australijoje
Šiame centre interjere sukurta gamtinės aplinkos imitacija, skatinanti vaikus ieškoti, atrasti ir judėti. Įstaigoje suformuotas nelygus - reljefinis grindų paviršius su kalvelėmis, žolės imitacijos danga, medinėmis lentomis, „upelio“ imitacijomis, smėlio sankaupomis, tilteliais, laipteliais. Vyrauja lenktos linijos, primenančios natūralią gamtą. Vaikams sudaroma galimybė judėti tokiu paviršiumi, kuris egzistuoja natūraliomis sąlygomis gamtoje, mokantis atlikti įvairius judesius, juos koordinuoti, išlaikyti pusiausvyrą, įvertinti kliūties sudėtingumą.
4. Vaikų darželis „Children’s House in Riedlepark“ Friedrichshafen mieste, Vokietijoje
Šis darželis atspindi pasaulyje populiarėjančią tendenciją naudoti natūralias gamtines spalvas ir interjero detalėmis atspindėti gamtos formas. Pastato fasadą puošia veja apželdinta rampa, kuria galima iš antro aukšto nusileisti tiesiai į greta esantį parką ir lauko žaidimų aikšteles. Pastato viduje vietoj įprastos uždaros aktų salės dominuojančia erdve tampa pirmo aukšto fojė su plačiais laiptais, kurių pakopos pritaikytos kaip sėdėjimo suolai, čiuožimo rampa, pakylos. Po laiptais įrengtos nišos slėpynėms ir žaidimams. Pagrindiniu interjero akcentu tampa „kokonas“ - organinių lenktų formų balkonas, atskira patalpa.
5. Vaikų darželis „Lotte“ Tartu mieste, Estijoje
Pastato pirmo aukšto plano architektūrinė idėja yra trys tarpusavyje besikertantys stačiakampiai, sudarantys šešiakampę žvaigždę. Grupės įrengtos stačiakampių galuose, o tarpuose tarp jų susiformavo vidinės uždaros, jaukios lauko erdvės. Pastato centre įrengta didelė salė, esanti žemiau nei pirmo aukšto grindų lygis, kurią juosia vingiuojantis koridorius - mini balkonas ir žaidimų zona. Centrinė salė ir vidaus erdvės pritaikytos aktyviai vaikų fizinei veiklai, įrengtos čiuožyklos ir sporto sienelės, pakankamai vietos žaisti kamuoliais, šokti, lakstyti.
6. Vaikų lopšelis-darželis „KM“ Idzumio mieste, Japonijoje
Šis pastatas suprojektuotas taip, kad vaikai galėtų kuo daugiau judėti. Tam buvo specialiai įrengtos plačios rampos, kuriomis galima užlipti iš vidinio kiemo į antrą aukštą, o nuo laiptų aplink pastatą patekti iki vidinio kiemo. Rampos ir vidinis kiemelis apželdinti natūralia veja, kad urbanizuotoje pramoninėje teritorijoje vaikai kuo labiau jaustų gamtą.
7. „Forfatterhuset Kindergarten“ vaikų darželis Kopenhagoje, Danijoje
Šis darželis statytas istoriniame rajone, siekiant sukurti architektūrinę darną su aplinkiniais raudonų plytų pastatais. Visi darželio fasadai užapvalintais kampais, „apgaubti“ vertikaliais elementais, kurie pereina į apsauginę tvorą ar stogo turėklus, sudarant sąlygas saugiam vaikų judėjimui. Darželio kieme suformuotas žemės reljefas su kalvelėmis, apželdintas veja.
Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip apgalvoti architektūriniai sprendimai, atsižvelgiant į gamtos elementus ir dinamiškumo principus, gali ženkliai prisidėti prie vaikų fizinio aktyvumo skatinimo ikimokyklinėse įstaigose, tuo pačiu prisidėdami prie jų sveikosios raidos ir bendrosios gerovės.