Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų pojūčių. Nors daugelis šių pokyčių yra džiugūs, kai kurie gali sukelti diskomfortą ir nerimą. Vieni dažniausių ir nemaloniausių nėštumo palydovų yra galvos svaigimas ir pykinimas. Šie simptomai gali reikšmingai paveikti būsimos mamos savijautą, tačiau svarbu suprasti jų priežastis ir žinoti, kaip sau padėti.
Kada prasideda nėštumo simptomai?
Nors gali atrodyti keista, pirmoji nėštumo savaitė yra skaičiuojama nuo paskutinių mėnesinių datos. Jūsų paskutinis menstruacinis laikotarpis laikomas 1 nėštumo savaite, net jei faktiškai dar nesate nėščia. Nėštumo trukmės apskaičiavimo data remiasi pirmąja paskutinių menstruacijų diena. Dėl šios priežasties pirmosios 40 savaičių, kai jums gali nebūti jokių pastebimų simptomų, taip pat įskaičiuojamos į bendrą 40 savaičių nėštumo laikotarpį.
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti skirtingu laiku. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas yra unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas.
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu: dažnas palydovas
Med. dr. V. teigia, kad nėščiųjų pykinimas ir vėmimas yra bene pats dažniausias nėščiųjų nusiskundimas pirmojo nėštumo trimestro metu. Apie keturioms penktadaliams moterų pykinimas bei vėmimas silpnėja ir išnyksta iki 12-14 nėštumo savaitės, tačiau 20 % moterų jis tęsiasi ir per ketvirtą bei penktą nėštumo mėnesį. Nors dažnai šis simptomas vadinamas „ryto pykinimu“, jis gali pasireikšti bet kuriuo paros metu ar net naktį. Pykinimo ir vėmimo intensyvumas gali būti įvairus: nuo nedidelio šleikštulio tik rytais iki tokių priepuolių, kurie kartojasi daugelį kartų per dieną ir naktį.
Kodėl kyla pykinimas nėštumo metu?
Nors tiksli pykinimo ir vėmimo priežastis nėštumo metu nėra iki galo aiški, manoma, kad svarbų vaidmenį atlieka hormonų pokyčiai. Ypač didelę įtaką daro žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) hormono koncentracijos padidėjimas. Šis hormonas pradeda gamintis po implantacijos ir padeda palaikyti nėštumą. Taip pat pastebėta, kad moterims, kurioms pykinimas yra stipresnis, hCG lygis kraujyje būna aukštesnis.
Kornelio universiteto Niujorke mokslininkai iškėlė hipotezę, kad pykinimas nėštumo metu yra gamtos "triukas", apsaugantis negimusį kūdikį. Tyrimai parodė, kad nėščiosios, patiriančios pykinimą, dažnai negali žiūrėti į medžiagas, kurios gali kenkti vaisiui, pavyzdžiui, alkoholį, nikotiną, kavą, mėsą, kiaušinius ar žuvį. Šiuose maisto produktuose gali būti bakterijų, su kuriomis moters imuninė sistema gali sunkiai susidoroti. Ši hipotezė, kad pykinimas padidina tikimybę pagimdyti sveiką kūdikį, yra patvirtinama ir kitų tyrimų, rodančių, kad pykinimo kamuojamoms nėščiosioms persileidimo rizika yra mažesnė.
Kaip padėti sau, kai pykina?
- Dažnai ir po truputį: Valgykite reguliariai, ne rečiau kaip kas 2 valandas, mažomis porcijomis. Tai padeda išvengti skrandžio perkrovimo ir sumažinti pykinimo priepuolius.
- Ryto ritualas: Dar nepasikėlus iš lovos, sugraužkite kietą sausainį, džiūvėsėlį ar gabalėlį džiovinto sūrio. Po to dar 15 minučių nesikelkite ir negėrėte skysčių. Tai padeda stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje ir sumažinti rytinį šleikštulį.
- Tinkami gėrimai: Gerti reikia daug, bet mažais kiekiais. Tinka vanduo, sultys, limonadas, gazuoti imbiero ar mėtų skonio gėrimai (pvz., Schweppes), vaistažolių arbatos (pvz., ramunėlių, mėtų). Ypač rekomenduojamas gazuotas vanduo ar selteris, ne citrusinių vaisių sultys.
- Vėsus maistas: Vėsus maistas mažiau dirgina organizmą kvapais.
- Imbieras: Imbiero preparatai (pvz., 250 mg imbiero šaknies miltelių 4 kartus per dieną) ar imbiero arbata gali padėti slopinti skrandžio motoriką ir aktyvinti žarnyno veiklą.
- Akupresūra: Spausti akupunktūrinį tašką P6 (Nei Guan), esantį dilbio vidiniame paviršiuje, linijoje, jungiančioje didžiojo piršto pagrindą su alkūnės sąnario viduriu, per 1/6 nuotolio dalį nuo delno iki alkūnės linkio, gali padėti palengvinti pykinimą.
- Venkite provokuojančių veiksnių: Stenkitės vengti virtuvės ir maisto gaminimo, kavos, nevėdintų ar drėgnų patalpų, tabako kvapų. Taip pat venkite stiprių, dirginančių kvapų.
- Polivitaminai: Nėščiosioms skirti polivitaminai, ypač jei jie pradėti vartoti dar prieš pastojimą, gali padėti.
Geriausias būdas padėti nuo rytinio pykinimo pirmąjį trimestrą
Galvos svaigimas nėštumo metu: priežastys ir sprendimai
Galvos svaigimas nėštumo metu gali pasireikšti įvairiai: nuo lengvo nestabilumo pojūčio staigiai atsistojus iki stipraus sukimosi pojūčio (vertigo). Nors dažnai tai nėra rimtas simptomas, svarbu suprasti jo priežastis ir žinoti, kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kodėl svaigsta galva nėštumo metu?
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, kurie gali paveikti kraujospūdį ir kraujagyslių tonusą. Tai gali lemti galvos svaigimą, ypač staigiai pakeitus kūno padėtį.
- Kraujospūdžio svyravimai: Ankstyvose nėštumo stadijose kraujospūdis gali šiek tiek nukristi, o tai gali sukelti galvos svaigimą. Vėliau nėštumo metu, ypač jei yra aukštas kraujospūdis, jis taip pat gali būti susijęs su galvos svaigimu.
- Dehidratacija: Nepakankamas skysčių vartojimas gali sukelti dehidrataciją, kuri pasireiškia galvos svaigimu.
- Anemija: Geležies trūkumas ir dėl to atsirandanti mažakraujystė gali sukelti nuovargį ir galvos svaigimą.
- Žemas gliukozės kiekis: Kai gliukozės kiekis kraujyje nukrenta per žemai, gali svaigti galva.
- Vestibulinių sutrikimų: Nors tai nėra tiesiogiai susiję su nėštumu, sutrikimai vidinėje ausyje ar pusiausvyros nervuose gali sukelti galvos svaigimą.
Kada kreiptis į gydytoją dėl galvos svaigimo?
Nors lengvas galvos svaigimas dažnai yra laikinas ir praeina savaime, svarbu kreiptis į gydytoją, jei:
- Galvos svaigimas yra staigus ir stiprus, apsunkina stovėjimą ar vaikščiojimą.
- Galvos svaigimą lydi stiprus galvos skausmas, rankų ar kojų silpnumas, sunkumas kalbėti, regos sutrikimai.
- Galvos svaigimas pasireiškia kartu su pykinimu, vėmimu, klausos sutrikimais ar spengimu ausyse.
- Galvos svaigimas yra nuolatinis ir vargina ilgą laiką.
Gydytojas otorinolaringologas, otoneurologas dr. I. Arechvo pataria, kad jei pirmą kartą gyvenime patiriate stiprų galvos svaigimą kartu su pykinimu ar vėmimu, ypač vyresnio amžiaus pacientams, būtina nedelsiant kreiptis skubios pagalbos.
Kiti ankstyvieji nėštumo požymiai
Nėštumo testai ir ultragarsas yra vieninteliai būdai nustatyti, ar esate nėščia, tačiau yra ir kitų požymių bei simptomų, į kuriuos galite atkreipti dėmesį.
- Praleistas menstruacijų periodas: Jei jūsų menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, o šįkart jos neprasideda laiku, tai gali būti vienas pirmųjų nėštumo požymių.
- Implantacijos kraujavimas: Maždaug 10-14 dienų (4 savaitę) po pastojimo apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi gimdos gleivinėje. Tai gali sukelti lengvą, trumpalaikį kraujavimą, kuris gali būti klaidingai palaikytas lengvomis mėnesinėmis. Spalva gali būti rausva, raudona arba ruda, o kraujavimas paprastai yra trumpesnis nei įprastos mėnesinės ir jam nereikia gydymo.
- Krūtų pokyčiai: Nuo 4 iki 6 savaitės krūtys gali tapti jautresnės, patinusios ir pastebimai didesnės. Speneliai ir krūtys gali pakeisti spalvą į tamsesnę ir išaugti didesnės.
- Nuovargis: Dėl hormonų pokyčių, ypač padidėjusio progesterono kiekio, nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego.
- Nuotaikų kaita: Hormonų svyravimai gali paveikti emocinę būseną, sukeldami padidėjusį jautrumą, dirglumą, nerimą ar euforiją.
- Dažnas šlapinimasis: Dėl didesnio kraujo kiekio, kurį pumpuoja širdis, inkstai apdoroja daugiau skysčių, todėl šlapimo pūslėje atsiranda daugiau skysčių.
- Pilvo pūtimas ir vidurių užkietėjimas: Hormonų pokyčiai gali sulėtinti virškinimo sistemos veiklą, sukeldami pilvo pūtimą ir vidurių užkietėjimą.
- Jautrumas kvapams ir nepageidaujamas maistas: Padidėjęs jautrumas kvapams gali sukelti pykinimą ir netgi nepatiktį tam tikriems maisto produktams.
Sunkesnės nėštumo būklės
Nors dauguma nėštumo simptomų yra normalūs, kai kurie gali signalizuoti apie rimtesnes problemas.
- Hyperemesis gravidarum: Tai ekstremali rytinio pykinimo forma, sukelianti sunkų vėmimą ir pykinimą, dėl kurio moterys negali išlaikyti maisto ir skysčių. Tai gali sukelti dehidrataciją, svorio kritimą ir elektrolitų disbalansą. Ši būklė pasireiškia mažiau nei 3% nėščių moterų ir gali reikėti hospitalizacijos bei intraveninių skysčių ar mitybos.
- Preeklampsija: Pavojinga būklė, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Simptomai apima aukštą kraujospūdį, baltymą šlapime, rankų ir veido tinimą, sulėtėjusį vaisiaus augimą. Jei preeklampsijos nepavyksta suvaldyti, ji gali pasibaigti eklampsija (traukuliais).
Jei patiriate bet kurį iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Priežiūra ir papildai nėštumo metu
Nėštumo metu tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai.
- Folio rūgštis: Būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Rekomenduojama dozė - 400-800 mg per dieną, geriausia pradėti vartoti dar planuojant nėštumą.
- Geležis: Būtina išvengti anemijos ir palaikyti tinkamą deguonies tiekimą.
- Kalcis: Būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Svarbios vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi.
- Vitaminas D: Padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko imuninę sistemą.
- Magnis, cinkas, jodas: Taip pat svarbūs įvairioms organizmo funkcijoms palaikyti.
Svarbu prisiminti, kad papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus.
Reguliarūs vizitai pas gydytoją leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.