Hedi Lamarr, gimimo vardu Hedviga Eva Marija Kizler, gimė 1914 m. lapkričio 9 d. Vienoje, Austrijoje, ir mirė 2000 m. sausio 19 d. Ji buvo ne tik žavinga Holivudo kino žvaigždė, bet ir talentinga išradėja, kurios darbai turėjo didelės įtakos šiuolaikinėms technologijoms. Jos gyvenimo kelias - tai įspūdinga istorija apie grožį, talentą, nuotykius, pasipriešinimą ir netikėtus atradimus.
Ankstyvoji karjera ir pabėgimas iš Europos
Hedi Lamarr gimė pasiturinčioje žydų kilmės šeimoje. Jos tėvas, Emilis Kizleris, buvo banko direktorius, o motina, Gertrūda, - pianistė. Nuo vaikystės Hedi demonstravo aistrą vaidybai ir teatrui. Studijavusi aktorystę Vienoje, ji greitai gavo pirmuosius vaidmenis, tačiau jos karjera Europoje įgavo netikėtą posūkį, kai ji atliko pagrindinį vaidmenį 1933 m. Gustavo Machačio filme „Ekstazė“. Šis filmas, kuriame buvo rodomos ne tik Hedi scenos, bet ir jos nuogos scenos, sukėlė didelį atgarsį ir prieštaringas reakcijas.

Būdama vos 18 metų, Hedi ištekėjo už turtingo Austrijos šaudmenų gamintojo Fritzo Mandlio. Nors iš pradžių ji žavėjosi jo charizma ir turtais, santuoka greitai tapo nepakenčiama. Mandlis buvo itin kontroliuojantis, neleido jai tęsti aktorės karjeros ir griežtai neigiamai vertino jos vaidmenį filme „Ekstazė“. Be to, jo verslo ryšiai su Italijos fašistų lyderiu Musoliniu ir Vokietijos nacių režimu Hedi kėlė didelį nerimą. 1937 m., nebegalėdama pakęsti tokio gyvenimo, Hedi Lamarr nusprendė pabėgti nuo vyro ir palikti Europą. Pasak jos pačios, ji persirengė tarnaitės drabužiais ir pabėgo į Paryžių, nors kituose šaltiniuose minima, kad ji įkalbėjo savo tarnaitę jai padėti.
Holivudo žvaigždės statusas
Atvykusi į Londoną, Hedi Lamarr susipažino su „Metro-Goldwyn-Mayer“ (MGM) studijos vadovu Luisu B. Majeriu. Jis pasiūlė jai sutartį Holivude, ir netrukus ji tapo viena ryškiausių to meto kino žvaigždžių. Majeris patarė jai pasikeisti vardą į Hedi Lamarr, norėdamas atsiriboti nuo jos ankstesnės „ekstazės damos“ reputacijos. Pavardę ji pasirinko savo žmonos siūlymu, pagerbdama nebyliojo kino žvaigždę Barbarą La Mar.
Hedi Lamarr debiutavo Holivude 1938 m. filme „Alžyras“, kuris sukėlė „nacionalinę sensaciją“. Vėliau sekė kiti sėkmingi filmai, tokie kaip „Tropikų dama“ (1939 m.), „Bumo miestas“ (1940 m.), „H. M. Pulamas, Esk.“ (1941 m.) ir „Baltasis krovinys“ (1942 m.). Jos didžiausią sėkmę atnešė Delilos vaidmuo 1949 m. Cecil B. DeMille filme „Samsonas ir Delila“. Nors Hedi Lamarr buvo žinoma dėl savo nepaprasto grožio ir žavesio, ji dažnai jautėsi nusivylusi vaidmenų, kurie reikalavo tik jos išvaizdos, bet ne aktorinių gebėjimų.
"Great Inventors: Hedy Lamarr" by Adventure Academy
Netikėtas išradimas: dažnių keitimo technologija
Nors Holivudo šlovė buvo jos kasdienybė, Hedi Lamarr laisvalaikiu domėjosi išradimais ir technologijomis. Antrojo pasaulinio karo metais, susirūpinusi dėl nacių grėsmės, ji su draugu, kompozitoriumi Džordžu Anteliu, sumanė idėją, kaip apsaugoti radijo bangomis valdomas torpedas nuo priešo trukdžių. Jie sugalvojo principą, pagrįstą dažnių keitimu, kuris leistų torpedai nuolat keisti siųstuvų dažnį, taip apsunkinant jos perėmimą ir nukreipimą.
Šią idėją jie įgyvendino, bendradarbiaudami su inžinieriais, ir 1942 m. gavo JAV patentą Nr. 2292387. Nors JAV karinis jūrų laivynas šios technologijos karo metu nepanaudojo, ji tapo pagrindu šiuolaikinėms bevielio ryšio technologijoms, tokioms kaip „Bluetooth“ ir „Wi-Fi“. Tik praėjus daugeliui metų, 1997 m., Hedi Lamarr ir Džordžas Antelis buvo įvertinti už savo išradimą, gavę „Electronic Frontier Foundation Pioneer“ apdovanojimą.
Vėlesni metai ir palikimas
Hedi Lamarr karjera kine pradėjo smukti po 1950-ųjų. Ji vaidino dar keletą filmų, tačiau jos šlovė blėso. Vėlesniais gyvenimo metais ji vis labiau atsiribojo nuo visuomenės. Ji mirė 2000 m. sausio 19 d., sulaukusi 85 metų.
Nepaisant jos vėlesnio atsiskyrimo, Hedi Lamarr palikimas yra neįkainojamas. Ji buvo ne tik viena gražiausių XX amžiaus moterų, bet ir novatorė, kurios išradingumas padėjo pagrindus šiuolaikinei komunikacijos technologijai. Jos gyvenimo istorija primena, kad grožis ir intelektas gali eiti koja kojon, o talentas ir aistra gali peržengti bet kokias ribas.

1914 m. lapkričio 9 d. gimusi Hedviga Eva Marija Kizler, vėliau tapusi žinoma kaip Hedi Lamarr, paliko ryškų pėdsaką tiek kino istorijoje, tiek technologijų pasaulyje. Jos, kaip aktorės, karjera prasidėjo Europoje, tačiau didžiausią šlovę jai atnešė Holivudas. Filmuose, tokiuose kaip „Alžyras“, „Samsonas ir Delila“ ir daugelis kitų, ji žavėjo žiūrovus savo grožiu ir vaidyba. Tačiau už ekrano ribų Hedi Lamarr buvo daugiau nei tik graži moteris. Ji buvo smalsi ir protinga asmenybė, domėjusis mokslo ir technikos naujovėmis. Jos svarbiausias indėlis, be kino, yra išradimas, susijęs su dažnių keitimo technologija, kurią ji sukūrė kartu su Džordžu Anteliu Antrojo pasaulinio karo metais. Nors šis išradimas nebuvo plačiai naudojamas karo metu, jis tapo svarbiu pagrindu šiuolaikinėms belaidžio ryšio technologijoms, tokioms kaip „Wi-Fi“ ir „Bluetooth“. Hedi Lamarr gyvenimas - tai įrodymas, kad moteris gali būti sėkminga tiek pramogų pasaulyje, tiek mokslo ir technikos srityse, ir kad grožis bei intelektas gali puikiai derėti.
tags: #susan #ee #biografija #gimimo #diena