Parazitinės kirmėlės, dar kitaip vadinamos spalinėmis (Enterobius vermicularis), yra viena dažniausių helmintozės formų Lietuvoje, ypač tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų ir pradinukų. Nors jos dažniausiai siejamos su vaikų sveikata, spalinės gali užkrėsti ir suaugusiuosius, įskaitant nėščiąsias. Nėštumo metu organizmas patiria daugybę pokyčių, todėl klausimai dėl parazitų invazijos ir jos gydymo tampa itin aktualūs. Šiame straipsnyje gilinsimės į spalinio užkrato specifiką, jo perdavimo kelius, simptomus, diagnostiką, o ypatingą dėmesį skirsime nėščiųjų situacijai, gydymo pasirinkimams ir galimoms rizikoms.
Kaip Užsikrečiama Spalininėmis?
Į žmogaus organizmą parazitai patenka keliais būdais. Spalininėmis galima užsikrėsti ir per bendrą patalynę, rankšluosčius, nes jos perduodamos žmogus žmogui. Vaikai sudaro didžiausią rizikos grupę užsikrėsti parazitais, mat šie neretai pamiršta nusiplauti rankas ne tik prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko, bet ir paglosčius katiną ar šunį. Gyvūnai gali patys nesirgti, bet parazitų kiaušinėlių parnešti iš lauko ant savo kailio, o nuo rankų šie gali patekti ant žaislų, o su jais bežaidžiant ir į burną.
Taip pat nemažą riziką turi keliautojai po kraštus, kuriuose higienos lygis nėra aukštas. Suvalgytas sušis su užkrėsta žuviimi, nepilnai iškeptos mėsos kepsnys ar sultys iš neplautų vaisių gali tapti užkrato parazitais šaltiniu. Vykstantiems į keliones visada rekomenduojama turėti dezinfekcinių servetėlių ar dezinfekcinį rankų skystį tais atvejais, kai nebus galimybės rankų nusiplauti su muilu ir vandeniu. Rizikos grupei galima priskirti ir tuos, kurie augina katiną ar šunį, ypač jei augintinis dalį laiko būna namie, o dalį - lauke. Pvz., toksoplazmomis gali užkrėsti katės.
Spalinė (Enterobius vermicularis) yra apvalioji kirmėlė, sąlyčio helmintas. Užsikrečiama per burną, kai praryjama subrendusių kiaušinių. Dvilikapirštėje žarnoje lervos atsipalaiduoja iš kiaušinio apvalkalo ir po 1-2 mėnesių apatinėje plonojoje ir viršutinėje storojoje žarnoje iš jų išsivysto subrendę patinėliai, kurie, prisitvirtinę prie žarnos gleivinės, gyvena 2-3 mėnesius. Apvaisintų patelių gimdoje subręsta 5-17 tūkstančių kiaušinių ir, kai jos nesugeba fiksuotis prie žarnos gleivinės, dėl peristaltikos šliaužia žemyn. Dalis jų pasišalina tuštinantis, o kitos, atsipalaidavus sfinkteriui (dažniausiai miegant), išlenda pro išeinamąją angą ir tarp odos bei gleivinės padėję keletą tūkstančių kiaušinėlių žūsta. Iš kiaušinių išangės srities raukšlėse per 4-6 valandas susiformuoja lervos.
Invazijos šaltinis - užsikrėtęs žmogus, kurio apatinėje plonosios žarnos ir viršutinėje storosios žarnos dalyje parazituoja spalinės. Užsikrečiama buitinio sąlyčio būdu per nešvarias rankas, rūbus, žaislus. Per nešvarias rankas (čiulpiant pirštus), parazito kiaušiniai vėl gali patekti į burną (autoinvazija). Nedidelė dalis spalinių pašalinamos su išmatomis, tačiau spalinių patelės miegant gali iššliaužti pro išeinamąją angą. Patekusios ant odos, jos sudeda net iki keliolikos tūkstančių kiaušinėlių.
Spalinio Užkrato Simptomai
Patekę į žarnyną parazitai minta maistingomis medžiagomis, trukdo įsisavinti maistą, išskiriamais toksinais teršia kraują. Be to, iš žarnyno dalis parazitų rūšių gali skverbtis pro žarnų sieneles į kraujotaką ir apsigyventi kitose organizmo vietose. Pvz., siurbikės randamos kepenyse, tulžies pūslėje, askaridės - kraujagyslėse, plaučiuose, pirmuonys - kepenyse, inkstuose, net smegenyse ar akyse. Tokiais atvejais yra sutrikdoma veikla to organo, kuriame gyvena parazitai.
Simptomai gali būti patys įvairiausi: pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, svorio mažėjimas, apetitas gali dingti arba atvirkščiai - jaučiamas nuolatinis alkis, mažakraujystė, nusilpęs imunitetas, silpnumas, sutrikęs miegas. Tarp simptomų rikiuojasi ir alerginės reakcijos, bėrimai, įvairių kūno vietų niežėjimas - spalinėms būdingas išangės niežėjimas, ypač naktį. Tuo tarpu gelta būdinga siurbikėms, naktinis dantų griežimas - askaridėms, o limfmazgių padidėjimas, karščiavimas, raumenų, gerklės skausmas - toksoplazmozei.
Kiti galimi simptomai apima nemigą, bendrą padidėjusį jautrumą, kartais pilvo skausmą, dažniausiai bambos, klubinės ir aklosios žarnų srityje. Gali būti šleikštulys, pykinimas, vėmimas, padažnėjęs tuštinimasis, kartais naktimis griežimas dantimis. Po 30-50 parazitų invazijos dienų prasideda išangės srities niežulys, ypač naktį, aplink išangę gali būti nukasymų, ši sritis parausta, šlapiuoja. Būdingas meteorizmas, tenezmai, mergaitėms gali būti vulvovaginito simptomų. Spalinės, susikaupusios aklosios žarnos ataugoje, gali sukelti apendicitą. Negausi helmintų invazija gali nesukelti jokių simptomų.
Svarbu paminėti, kad simptomai nėra specifiniai, gali būti visai kitų susirgimų išraiška, todėl jei nusiskundimo priežasties nepavyksta rasti, jei jaučiamas ne vienas, o net keli iš paminėtų simptomų, tikrai verta pasitikrinti, ar organizmo neužpuolė parazitai.
Infektologė perspėja dėl parazitų: nebegalime valgyti pakelto ir į šoną patrinto obuolio
Spalinio Užkrato Diagnostika
Pagrindinis tyrimas - laboratorinis išmatų, spalinėms - išangės nuograndų, bet gali būti atliekami ir kiti papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo, echoskopijos ar rentgeno. Esminė problema - jei parazitų yra nedaug, tai vienkartinio išmatų tyrimo metu galima jų ir neaptikti. Be to, tikrai nemaža dalis žmonių nejaučia jokių simptomų, o apie žarnyno „gyventojus“ sužino tik pamatę juos išmatose.
Spalinių invaziją galima nustatyti tik tada, kai jos ima šalintis iš žarnyno. Jų galima pamatyti tuštinantis, aptikti perianalinėse raukšlėse, baltiniuose. Tokiais atvejais jokio laboratorinio patvirtinimo nereikia. Diagnozei patvirtinti ieškomi kirminų kiaušinėliai, tiriant mikroskopu natyvinį išmatų tepinėlį. Tiriamosios medžiagos nuo išangės galima paimti vatos tamponėliu, sudrėkintu vandeniu, ar lipnia skaidria plėvele. Juostelė prilipinama prie išangės odos, kai vaikas užmiega, o nuėmus ją po 2 val., ar ryte ji prilipinama prie objektinio stiklelio. Tyrimą gali tekti kartoti kelis kartus.
Dėl šios priežasties dalis gydytojų laikosi nuomonės, kad visiems vaikams ir suaugusiems, kurie priklauso rizikos grupėms, reikia gerti vaistus nuo žarnyno kirmėlių profilaktiškai 1-2 kartus per metus.
Spalinio Užkrato Gydymas ir Profilaktika
Galima rinktis vieną iš šių medikamentų: Mebendazolio vienkartinė 100 mg dozė, ją pakartojant po 14 dienų ir 1 mėnesio po gydymo, arba pirantelio vienkartinė dozė 10mg/kg, ją pakartojant po 14 ir 28 dienų. Labai svarbu neužsikrėsti kartotinai. Taip pat rekomenduojama dehelmentizacija visiems šeimos nariams.
Anot vaistininkų, tiek gydymui, tiek profilaktikai naudojami tie patys vaistai: populiariausias nereceptinis - pirantelis, receptiniai levamizolis, mebendazolas, o pirmuonims gydyti - receptiniai metranidazolis, tinidazolis, antibiotikai ir kt. Gydytojas parenka vaistus priklausomai nuo paciento amžiaus ir parazitų rūšies. Pirantelio negalima duoti vaikams iki 2 metų, nors išskirtiniais atvejais gydytojas gali padaryti išimtį pakoregavęs dozę. Kirmėlių profilaktikai užtenka vienkartinio vartojimo - mebendazolio atveju kartais skiriamas ir 3 dienų kursas.
Viena vaistininkė prisiminė atvejį, kai vėlyvą sekmadienio vakarą šeima, pamačiusi vaiko išmatose kirmėles, labai išsigando. Tėtis iškart išvažiavo pirkti vaistų į budinčią vaistinę, bet kaip tyčia ten nereceptinių vaistų nebuvo, o vaistininkė receptinių nepardavė. Šeima išgyveno streso kupiną naktį ir 7 ryto jau buvo poliklinikoje, kur primygtinai prašė skubios gydytojo konsultacijos. Tačiau dažniausiai susirgimas vystosi lėtai ir yra išgydomas vaistais, todėl nereikėtų labai jaudintis.
Sergantiesiems būtina laikytis asmens higienos normų, miegoti su kelnaitėmis, kurias rytais būtina išskalbti ir išlyginti. Kiekvieną rytą tarpvietę, išangę, sėdmenis, lytinius organus, rankas plauti šiltu vandeniu su muilu, išvalyti panages, nagus kirpti trumpai.
Jeigu enterobioze susirgo vienas kuris nors šeimos narys, rekomenduojama išsitirti bei gydytis ir kitiems šeimos nariams. Spalininėmis galima nesunkiai užsikrėsti pakartotinai, todėl, jei šeimoje kas nors užsikrečia, rekomenduojama ir kitiems šeimos nariams profilaktiškai išgerti vaistų nuo kirmėlių, taip pat duoti vaistų ir augintiniui - galbūt jis yra užkrato šaltinis.
Lietuvoje nei vaikams, nei suaugusiems nėra rekomendacijos profilaktiškai ir periodiškai vartoti antihelmintinius vaistus.
Spalinės Nėštumo Metu: Rizikos ir Sprendimai
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis, kai moters organizmas yra jautresnis įvairiems veiksniams, o vaistų vartojimas reikalauja didelio atsargumo. Kyla klausimas, ar spalinės gali pakenkti besilaukiančiai moteriai ir vaisiui, ir kokios gydymo galimybės egzistuoja.
Apsikrėtus toksoplazmomis, imuninė sistema sugeba apsaugoti organizmą nuo ligos vystymosi. Kai kurie parazitai, pvz., spalinės, gali būti lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui.
Diskusijos forumuose ir moterų patirtys rodo, kad spalinio užkratas nėštumo metu gali sukelti nemažai nerimo. Kai kurios moterys dalijasi patirtimi, jog joms buvo paskirti vaistai, skirti net kūdikiams, ir tikimasi, kad jie neturėtų pakenkti. Tačiau tuo pačiu išreiškiamas susirūpinimas dėl chemijos poveikio, nes informaciniuose lapeliuose dažnai rašoma, kad nėščiosioms nepatartina vartoti tam tikrų vaistų, nebent gydytojui leidus.
Viena iš forumo dalyvių pasidalino savo patirtimi: „Sveikos, iš kažkur pasigavau kirmėlių. Buvau pas gydytoją, paskyrė vaistus Vermox. Aprašyme parašyta, kad nerekomenduojama gerti nėščiosioms, o mes kai tik bandėm pastoti. Reikia laukti dar 10 dienų, kad sužinočiau, ar laukiuosi. O mintis, kad manyje gyvena parazitai, siurpą kelia. Naktimis neužmiegu. Paranoja.“ Gydytojas ją nuramino, kad esant tokiam nėštumo laikui (kol dar neįvykusi implantacija), galima vartoti šiuos vaistus.
Kita vertus, yra ir labai atsargių nuomonių. Viena moteris pasakojo apie savo situaciją, kai ji ir visa šeima išgėrė vaistus nuo kirmėlių (pirantelį), o po kelių dienų sužinojo, kad laukiasi. Gydytoja, pamačiusi jos veido išraišką, suprato, kad kažkas ne taip. Šie vaistai priklauso C grupei ir yra pavojingi vaisiaus vystymuisi nėštumo pradžioje, ypač 3-8 savaitėmis, nes gali sustabdyti vaisiaus vystymąsi. Moksliniai tyrimai, atlikti Amerikoje ir Vokietijoje, nurodo, kad pirmame trimestre griežtai draudžiama naudoti pirantelį, nes gali įvykti persileidimas arba stiprūs vaiko apsigimimai. Tokiais atvejais moterys susiduria su sunkiais sprendimais: laukti ir stebėti vaisiaus vystymąsi, atlikti genetinius tyrimus, ar nutraukti nėštumą.
Svarbu suprasti, kad spalinio užkratas pats savaime nėra tiesioginė grėsmė vaisiaus vystymuisi, tačiau vaistai, naudojami jo gydymui, gali kelti riziką. Todėl nėščiosioms, įtarus spalinio užkratą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Gydytojas, įvertinęs nėštumo stadiją, moters būklę ir galimas rizikas, parinks saugiausią gydymo strategiją. Kai kuriais atvejais gali būti taikomi ir nefarmakologiniai metodai, pvz., griežta higiena, ar specifiniai, nėštumo metu saugūs vaistai.
Visgi, pagrindinis patarimas šiuo atveju - vengti savigydos ir nedelsiant konsultuotis su gydytoju. Jei jaučiamas pilvo skausmas, ypač jei jis nepraeina ir yra lydimas kitų nerimą keliančių simptomų, o tuo pačiu metu moteris yra nėščia ir yra savaitgalis, kuomet gydytojas nedirba, vienintelis patarimas - važiuoti į ligoninę, kur bus atlikti reikiami tyrimai ir suteikta kvalifikuota pagalba.
Jei vaikas turi spalinių, jo apetitas dažniausiai nepablogėja. Dažniausiai spalininėmis serga vaikai, lankantys darželius ir pradines mokyklas, pakartotinai užsikrėsti spalinių kiaušinėliais galima ir nuo savų, ir nuo kolektyvo draugų, ir šeimoje kasdien.
Jeigu jūs arba gydytojas įtaria, kad vaikas užsikrėtęs spalinėmis, verta atlikti tyrimus, nes taisyklingai atlikti tyrimai - 3 dienų perianalinių raukšlių nuograndos dažnai parodo ten esančius spalinių kiaušinėlius. Jeigu vaikas nuolat turės spalinių, tai šios kirmėlės gali sutrikdyti įprastą jo raidą, o kartais - ir paskatinti apendicitą. Spalinėmis užsikrėtę vaikai turi būti gydomi. Tam vaistinėse parduodami specialūs antihelmintiniai preparatai tablečių ar suspensijų pavidalu.