Nemokamų atostogų įtaka "Sodros" įmokoms ir socialinėms garantijoms

Kasmet tūkstančiai darbuotojų pasinaudoja galimybe išeiti nemokamų atostogų. Nors tai gali atrodyti kaip patogus sprendimas, svarbu suprasti šio pasirinkimo pasekmes socialinio draudimo srityje. Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių. Svarbu atkreipti dėmesį į "Sodros" įmokų tarifus, jų kaupimą ir galimas pasekmes ateityje.

Kada reikia pranešti "Sodrai" apie nemokamas atostogas?

Nuo šiol, remiantis naujais reikalavimais, 12-SD pranešimą apie nemokamas atostogas, pravaikštas ir kitus nedraudiminius laikotarpius „Sodrai“ reikia pateikti kitą darbo dieną po to, kai darbuotojas yra išleidžiamas nemokamų atostogų. Taip pat, per vieną darbo dieną, kai darbuotojas grįžta iš pravaikštų, reikia pateikti atitinkamą pranešimą. Šie pakeitimai užtikrina operatyvesnį informacijos apie darbuotojų statusą perdavimą ir leidžia "Sodrai" tiksliau administruoti socialinio draudimo sistemą.

Nemokamų atostogų įtaka socialiniam draudimui

Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei vieną kalendorinį mėnesį, tai reiškia, kad už darbuotoją nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Tokiu atveju, šias įmokas reikia susimokėti savarankiškai. Tačiau svarbu suprasti, kad situacijų, kada atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra ir daugiau, todėl į tai svarbu atkreipti dėmesį, kad būtų išvengta nemalonių pasekmių.

Dėl nutrūkusio VSD įmokų mokėjimo nekaupiamas stažas, kuris yra būtinas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms bei senatvės pensijai gauti. Vėliau, prireikus registruotis Lietuvos darbo biržoje, nedarbo išmoka būtų mažesnė arba jos iš viso nebūtų galima skirti, jei žmogus nebus sukaupęs teisės aktuose numatyto nedarbo draudimo stažo - 12 mėnesių per paskutinius 30 mėnesių. Tai pabrėžia nuolatinio socialinio draudimo svarbą, net ir trumpalaikių pertraukų metu.

Savarankiškas PSD įmokų susimokėjimas

Pagal galiojančius teisės aktus, išėjus 30 ar daugiau dienų trunkančių nemokamų atostogų (ilgiau nei visam kalendoriniam mėnesiui) ir per tą laikotarpį neturint jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais ar savarankiška veikla, nuo kurių būtų skaičiuojamos PSD įmokos, taip pat nepatenkant į valstybės lėšomis draudžiamų žmonių kategoriją, atsiranda prievolė privalomuoju sveikatos draudimu draustis savarankiškai.

Svarbu žinoti, kad tuo laikotarpiu draustumas privalomuoju sveikatos draudimu nenutrūksta, todėl jo garantuojamomis medicininėmis paslaugomis naudotis galima įprastai. Tai reiškia, kad net ir būnant nemokamose atostogose, sveikatos apsaugos paslaugos išlieka prieinamos.

Primename: PSD įmokos tarifas yra 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). Šiuo metu tai sudaro 34,2 euro. Tokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti už kiekvieną visą nemokamų atostogų mėnesį. Už kalendorinius metus įmokas savarankiškai susimokėti galima ne vėliau nei iki kitų metų gegužės 1 dienos. Laiku nesumokėtos PSD įmokos gali būti išieškomos įstatymuose numatyta tvarka.

Nemokamų atostogų metu savarankiškai draustis nereikia tais atvejais, kai žmogus yra draudžiamas valstybės lėšomis - yra neįgalus, gauna pensiją, turi sukaupęs būtinąjį stažą pensijai ir pan. Šios išimtys užtikrina, kad tam tikros socialinės grupės nebūtų papildomai apmokestinamos.

Kiti nedraudiminiai laikotarpiai

Negaunant darbo užmokesčio ir nuo jo nemokant teisės aktuose numatytų valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nedraudiminiai laikotarpiai gali susidaryti ir dėl kitų priežasčių. Dažniausiai priežastys, dėl kurių atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra šios (tais atvejais, kai šių laikotarpių metu žmogui nėra mokamas darbo užmokestis):

• Nemokamos atostogos;
• Atostogos kvalifikacijai tobulinti;
• Kūrybinės atostogos;
• Mokymosi atostogos;
• Nušalinimo nuo darbo (pareigų) laikotarpiai;
• Pravaikštos;
• Karo prievolininko sveikatos patikrinimo, karo tarnybos arba mokomųjų karinių pratybų laikotarpiai;
• Vaiko priežiūra iki trejų metų, faktiškai vaiką auginantiems seneliui, senelei arba kitiems giminaičiams.

Retais atvejais nedraudiminis laikotarpis gali atsirasti laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kai negalima išduoti nedarbingumo pažymėjimo, o išduodama medicininė pažyma 094/a, neatvykus administracijos leidimu, kai už tai nemokamas darbo užmokestis ar kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties laikotarpiais bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.

„Sodros" duomenimis, kiekvienais metais ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui (bet ne ilgiau nei 1 metus) nemokamų atostogų išeina daugiau nei 15 tūkst. žmonių, o ilgesnį nei vieno mėnesio (bet ne ilgiau nei 1 metų) nedraudiminių laikotarpių dėl visų priežasčių turi net virš 31,5 tūkst. Atkreipiame dėmesį, kad minėtais atvejais atsiradusias savarankiškai mokėtinas PSD įmokas reikia susimokėti ne kiekvieną mėnesį, o iki kitų metų gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus. Sužinoti, ar neturite PSD įsiskolinimo, suskaičiavus mokėtinas įmokas už praėjusius metus, taip pat galėsite „Sodros" interneto svetainėje, adresu www.sodra.lt/pasitikrink. Draustumą privalomuoju sveikatos draudimu galima pasitikrinti ir Valstybinės ligonių kasos sistemoje.

Nemokamų atostogų kaupimas ir įtaka kasmetinių atostogų trukmei

Nors nemokamos atostogos nėra tiesiogiai susijusios su kasmetinių atostogų kaupimu, jos gali turėti netiesioginės įtakos. Lietuvos Respublikos darbo kodekse nemokamos atostogos priskirtos tikslinių atostogų kategorijai. Jos skirtos tam tikriems darbuotojo tikslams įgyvendinti - santuokai sudaryti, vaikui prižiūrėti, ligoniui slaugyti ir pan. Jos niekaip nesiejamos su darbdavio finansine padėtimi, technologiniais procesais ar kitais interesais.

Darbo kodekso 170 straipsnyje apibrėžti darbo laikotarpiai, kurie įskaičiuojami į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Darbo kodekse nustatytos trukmės nemokamos atostogos (iki keturiolikos kalendorinių dienų - visiems darbuotojams, iki trisdešimties kalendorinių dienų - neįgaliesiems arba asmenims, slaugantiems neįgalųjį) įskaičiuojamos į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Šie laikotarpiai taip pat įskaičiuojami į nepertraukiamąjį darbo stažą.

Tačiau, jeigu darbuotojas pasinaudojo ilgesnėmis nemokamomis atostogomis nei nustatyta Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje, arba darbuotojo prašymu jam buvo suteiktos nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių, nei nustatyta minėtame straipsnyje, viršijančios nustatytą trukmę nemokamų atostogų dienos neįskaičiuojamos į darbo stažą tų darbo metų kasmetinėms atostogoms gauti. Vadinasi, už tuos darbo metus darbuotojo mokamos kasmetinės atostogos bus trumpesnės.

Nemokamų atostogų suteikimo tvarka ir darbuotojo teisės

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 184 str. 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kada darbuotojas gali prašyti nemokamų atostogų. Šių atostogų trukmė taip pat apibrėžta:

• Darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki 14 kalendorinių dienų.
• Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų - iki 30 kalendorinių dienų.
• Moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui arba motinai (jei atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, naudojasi tėvas) - bendra nemokamų atostogų trukmė negali viršyti trijų mėnesių.
• Neįgaliajam - iki 30 kalendorinių dienų per metus.
• Darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku.
• Darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga.
• Santuokai sudaryti - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos.
• Mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos.

Kiekvienu atveju nemokamos atostogos suteikiamos tik darbuotojo prašymu. Darbuotojui paprašius nemokamų atostogų Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje nustatytais atvejais, darbdavys privalo jas suteikti. Gali būti deramasi dėl atostogų pradžios ar pabaigos datų. Todėl darbdaviui ypač svarbu įsitikinti, ar darbuotojo ketinimas pasinaudoti nemokamomis atostogomis pagrįstas. Darbuotojas, prašydamas nemokamų atostogų, turi pateikti aplinkybes patvirtinančius dokumentus.

Paprastai darbuotojo asmens byloje saugomos vaikų gimimo liudijimų kopijos. Darbuotojai, auginantys neįgalių vaikų iki 18 metų amžiaus, darbdaviui turi pateikti vaiko neįgalumą patvirtinančius dokumentus. Vyras, prašydamas nemokamų atostogų per moters nėštumo ir gimdymo atostogas, turėtų pateikti pažymos apie išduotą nėštumo ir gimdymo pažymėjimą kopiją. Darbuotojas, vienas slaugantis neįgalų asmenį, gali prašyti darbdavio 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų per metus. Kad pagrįstų teisę šalių suderintu laiku naudotis nemokamomis atostogomis, darbuotojas turi pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą dėl nuolatinės slaugos būtinumo. Darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį, taip pat gali naudotis nemokamomis atostogomis, jeigu pasibaigė nedarbingumo pažymėjimo išdavimo terminas ir neišduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a). Tačiau ir šiuo atveju darbuotojas turėtų pateikti gydymo įstaigos rekomendaciją. 3 dienų nemokamos atostogos šeimos nario laidotuvėms suteikiamos darbuotojams, pateikusiems prašymą ir šeimos nario mirties liudijimo kopiją. Jeigu darbuotojo ir mirusio asmens pavardės skirtingos, patartina turėti dokumentus, įrodančius giminystės ryšius.

Dar kartą pažymėtina, kad visi Darbo kodekse išvardyti atvejai, kai darbuotojo prašymu darbdavys turi suteikti nemokamas atostogas, yra susiję su darbuotojo arba jo šeimos narių sveikatos būkle arba kitomis specifinėmis aplinkybėmis. Todėl darbdavys neturi teisės siūlyti darbuotojui ar juo labiau jį versti atostauti nemokamai. Beje, Darbo kodekso 184 str. 2 dalyje įteisinta nuostata, kad sudarydamos kolektyvinę sutartį darbo santykių šalys gali susitarti, jog nemokamos atostogos galėtų būti suteikiamos ir dėl kitų priežasčių. Konkrečios priežastys, galima nemokamų atostogų trukmė, jų suteikimo tvarka, reikalaujami pateikti darbdaviui dokumentai ir kiti dalykai aptariami kolektyvinėje sutartyje. Svarbu, kad sutartyje nustatyta tvarka nepablogintų sąlygų, kurias darbuotojams garantuoja Darbo kodeksas.

Jeigu darbuotojas nesugrįžtų į darbą pasibaigus nemokamoms atostogoms, toks nesugrįžimas galėtų būti traktuojamas kaip pravaikšta ir atitinkamai suteiktų teisę darbdaviui taikyti griežčiausią sankciją - atleidimą iš darbo. DK nemokamos atostogos yra priskiriamos prie tikslinių, o tai reiškia, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojo teisę po šių atostogų, kad ir kokios trukmės jos būtų, sugrįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs.

Darbuotojas, teikdamas prašymą dėl nemokamų atostogų, turi nepamiršti vieno svarbaus aspekto - kad nemokamų atostogų metu jis nėra apdraustas socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad darbuotojas turėtų pats atidžiai įsivertinti, kiek nemokamų atostogų jam reikia, nes nuo to gali priklausyti kitos svarbios socialinės garantijos - net ir tokios, kaip galimybė gauti valstybines sveikatos priežiūros paslaugas. Jeigu darbuotojas nemokamų atostogų metu susirgtų, ligos išmoka nebūtų mokama, o darbdaviui taip pat nepriklauso apmokėti dvi pirmąsias nedarbingumo dienas. Tiesa, pasibaigus nemokamoms atostogomis, o nedarbingumui vis dar tęsiantis - „Sodra“ mokės ligos išmoką nuo nemokamų atostogų pabaigos. Svarbu paminėti ir tai, kad be atskiro darbuotojo prašymo nemokamos atostogos nebūtų pratęsiamos ligos laikotarpiu.

Individualios veiklos ir motinystės išmokos

Darbas su individualios veiklos pažyma užtikrina tas pačias garantijas (išskyrus darbo netekimo) kaip ir darbuotojams pagal darbo sutartį. Žinoma, tokiu atveju išmokų (ligos, motinystės, pensijos..) dydis priklauso nuo to - kokio dydžio įmokos bus padarytos.

Kas apskritai laikoma individualia veikla? Individuali veikla - tai savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla (išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat išskyrus finansinių priemonių sandorius), kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Pajamos iš sandorių turi būti apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, jeigu gyventojo sudaromi sandoriai atitinka visus individualios veiklos požymius: veiklos savarankiškumo, tęstinumo ir tokios veiklos tikslo - pajamų ar kitokios ekonominės naudos siekio buvimą.

Kam priklauso motinystės išmoka? Gydytojas išdavė elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turite ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą. Reikalaujamo stažo neįgijote dėl to, kad prieš tai turėjote vaiko priežiūros atostogas, t. y. darbdavys buvo suteikęs prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogas. Tokiu atveju, motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai.

Teisę į motinystės išmoką įgijote nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nesate draudžiama motinystės socialiniu draudimu, tačiau turite reikalaujamą motinystės socialinio draudimo stažą, o neapdrausta motinystės socialiniu draudimu tapote per 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos, t. y.: buvote atleista iš darbo, tarnybos; nutraukėte individualios veiklos vykdymą, nutraukėte sportinę, atlikėjo ar kitą savarankišką veiklą; pasibaigė draudimas pagal autorinę sutartį; sustabdėte savo individualios įmonės, mažosios bendrijos arba ūkinės bendrijos veiklą ir apie tai informavote mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ar įgijote likviduojamo ar bankrutuojančio asmens statusą; ar nėštumo ir gimdymo atostogos prasideda prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.

Kaip individualios veiklos pajamos įtraukiamos į motinystės išmokas? Norint, kad pajamos iš individualios veiklos būtų įtrauktos į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas - būtina kiekvieną mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas Sodrai ir pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį. Tai aktualu tiek tais atvejais, kai individuali veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, tiek kai ji vykdoma kaip papildoma veikla kartu su darbo santykiais. Esmė tokia, kad vykdant IDV draudžiama pensijų, ligos bei motinystės socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu. Jeigu žmogus dalyvauja kaupimo sistemoje, papildomai skaičiuojamos 3 proc. įmokos pensijų kaupimo bendrovei nuo tos pačios bazės kaip ir įprastinės įmokos Sodrai. Be to, aktualu žinoti, kad galima pasinaudoti individualios veiklos įmokų skaičiuokle.

Kodėl tai svarbu? Motinystės išmokos skaičiuojamos pagal vidutines asmens draudžiamąsias pajamas, kurios apskaičiuojamos pagal sumokėtas VSD įmokas per 12 mėnesių iki mėnesio, kuris eina prieš išmokos gavimo mėnesį. Taigi, jei asmuo moka įmokas kas mėnesį ir laiku pateikia SAV pranešimus - jo pajamos yra įskaičiuojamos į išmokų apskaičiavimą bei užtikrina didesnę paramą vaiko priežiūros metu.

Papildomai aktualu žinoti: dirbančios pagal individualios veiklos pažymą, vykdančios individualią žemės ūkio veiklą, šeimynų dalyvės, individualių įmonių savininkės, mažųjų ar ūkinių bendrijų tikrosios narės laikomos apdraustosiomis, jeigu yra sumokėjusios motinystės socialinio draudimo įmokas už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į motinystės išmoką arba už einamąjį mėnesį, jei praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingos arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ar vaiko priežiūros išmokas ar teisė į motinytės išmoką atsirado veiklos vykdymo pradžios mėnesį. Savarankiškai dirbančioms, įgijusioms teisę gauti motinystės išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į jos laikotarpiu turėtas savarankiškos veiklos pajamas. Beje, moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama vienkartinė išmoka nėščiai moteriai pagal LR išmokų vaikams įstatymą. Dėl šios išmokos reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Kaip ir kada mokėti įmokas? VSD įmokos turi būti mokamos avansu - pavyzdžiui, jei norima, kad gegužės mėnesio pajamos būtų įtrauktos į išmokas - įmokos už gegužę turi būti sumokėtos iki gegužės 31 d. SAV pranešimas turi būti pateiktas iki kito mėnesio 15 d., pavyzdžiui, už gegužės mėnesį SAV pranešimas turi būti pateiktas iki birželio 15 d. Įmokos negali būti mokamos atbuline tvarka už praėjusius metus, nes jos nebus įskaitytos kaip pajamos iš veiklos.

Kaip pateikti SAV pranešimą? SAV pranešimą galima pateikti keliais būdais: elektroniniu būdu - prisijungus prie Sodros asmeninės paskyros draudėjui; fiziškai - atvykus į teritorinį Sodros skyrių; paštu - siunčiant popierinį pranešimą.

Ar galima dirbti pagal individualią veiklą vaiko priežiūros atostogų metu? Taip, vaiko priežiūros išmokos gavėjai gali dirbti pagal individualią veiklą ir tai neturės įtakos išmokos dydžiui. Tai reiškia, kad asmuo gali gauti tiek individualios veiklos pajamas, tiek valstybės išmoką už vaiką. Jei savarankiškai dirbantis asmuo planuoja gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas - būtina laiku mokėti VSD įmokas ir pateikti SAV pranešimus. Tik taip individualios veiklos pajamos bus įtrauktos į išmokų apskaičiavimą ir užtikrins didesnę finansinę paramą šeimai. „Savarankiškai dirbantiems asmenims (ūkininkai, šeimos, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal pažymą, individualių įmonių savininkai, MB nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai) gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų iš savarankiškos veiklos„,- teigia M. Endrijaitis.

Kiek mokesčių mokėti? Norint, kad individualios veiklos pajamos būtų įtrauktos į Sodros išmokas - būtina kas mėnesį sumokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas ir pateikti SAV pranešimą. Šios įmokos priklauso nuo deklaruotų pajamų ir minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio. VSD įmokos tarifas - 12,52% nuo 90% apmokestinamųjų pajamų (pajamos atėmus leidžiamus atskaitymus). Jei dalyvaujate papildomame pensijų kaupime - tarifas padidėja iki 15,52%. PSD įmokos tarifas - 6,98% nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). PSD įmokos mokamos kas mėnesį nuo MMA. Atkreipkite dėmesį, kad įmokų tarifai ir MMA dydis gali keistis kasmet, todėl svarbu sekti naujausią informaciją oficialiuose šaltiniuose, pvz., „Sodros“ svetainėje. Savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas moka ne nuo visų savo pajamų. Pavyzdžiui, dirbant su individualios veiklos pažyma įmokos mokamos nuo 90 proc. pajamų jau atskaičius leistinus atskaitymus, kurie įprastai siekia 30 proc. Taigi, jeigu gyventojas už metus deklaruos 10 000 eurų pajamų, atskaitys 30 proc. leistinų atskaitymų ir sumokės įmokas nuo 90 proc. likusių pajamų, jo vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį bus 525 eurai ((10 000 - 30%)x0,9/12) ir per metus, už kuriuos deklaruoja gautas pajamas, bus įgijęs 11 mėn. ir 11 d. motinystės socialinio draudimo stažą.

Ar yra kokių nors veiklos sričių ar sąlygų, kurioms ši galimybė netaikoma? „Ši sąlyga, kuri yra taikoma savarankiškai dirbantiems asmenims, nėra taikoma asmenims dirbantiems pagal darbo sutartį, taip pat asmenims, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla”,- priduria specialistas.

Kokia bus išmokų suma? Vaiko priežiūros išmoka priklauso nuo pasirinkto atostogų laikotarpio ir jūsų deklaruotų pajamų vidurkio per 12 mėnesių iki išmokos gavimo mėnesio. Jei nusprendžiama prižiūrėti vaiką iki 18 mėnesių, išmoka sudaro 60 % nuo apskaičiuoto kompensuojamojo uždarbio. Jei pasirenkama vaiko priežiūra iki 24 mėnesių, tuomet pirmaisiais metais skiriama 45 % kompensuojamojo uždarbio, o antraisiais - 30 %.

Ar yra kokių nors ribojimų, kiek galima uždirbti dirbant su individualios veiklos pažyma, kad išmoka liktų visa? „Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, nėra ribojimų, kiek jie gali uždirbti iš savarankiškos veiklos išmokos gavimo metu”.

Ko būtų galima tikėtis artimiausioje ateityje - palengvinimų, griežtinimų ar kitų naujovių? „Kiek žinoma, šiuo metu nėra numatyta pakeitimų šioje srityje”.

Kaip sužinoti tikslią išmokos sumą? Kadangi išmokų skaičiavimas priklauso nuo individualios situacijos - geriausia naudoti Sodros skaičiuoklę, kuri padeda tiksliai apskaičiuoti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros pašalpas. Išmokų skaičiuoklė - geriausias pagalbininkas. Ji leidžia įvesti savo pajamas ir įmokas bei matyti, kokią išmoką galite gauti. Padeda sužinoti - ar reikia papildomai sumokėti įmokų, kad gautumėte didesnę išmoką. Parodo - kiek GPM bus išskaičiuota iš išmokos.

Dirbant savarankiškai itin svarbu tinkamai vesti buhalterinę apskaitą, nes tai padeda sklandžiai deklaruoti pajamas, apskaičiuoti mokesčius ir išvengti nesusipratimų su VMI ar Sodra. Vienas paprasčiausių būdų tvarkyti apskaitą - naudotis buhalterinės apskaitos įrankiais, tokiais kaip Sąskaita123. Ši sistema leidžia lengvai išrašyti sąskaitas faktūras, stebėti gaunamas ir išleidžiamas lėšas bei užtikrinti, kad visi finansiniai duomenys būtų tikslūs ir laiku pateikti. Naudojant tokią sistemą - galima sutaupyti laiko ir sumažinti klaidų tikimybę, nes dauguma skaičiavimų atliekami automatiškai.

Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai. 18 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (tai atitinka 77,34 proc. „į rankas“). 24 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc. „į rankas“). Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (2026 m. - 152 Eur). Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos, t.y. iki 2 vidutinių šalies algų dydžio. Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc. Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. T. y. Mama nusprendžia eiti vaiko priežiūros atostogų ir pasirenka 24 mėn. VPA variantą. Ji iškart pasinaudoja savo neperleidžiamais mėnesiais, t. y. 1 ir 2 mėn. Tėtis savo neperleidžiamais mėnesiais nusprendžia pasinaudoti mamos VPA jau einant į pabaigą, t. y. 23 ir 24 mėn. Pavyzdyje įvardintas neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių variantas yra standartinis, tačiau neprivalomas. Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t. y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą. Žinoma, praktiškai tai gali būti sunkiai įgyvendinama, nes gali būti sudėtinga su pertrūkiais vis įsilieti į darbą, darbdaviui gali kilti keblumų perskirstant užduotis ir kt. Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos (t. y. Norint gauti išmokas už vaiko priežiūros atostogas, privalote susitvarkyti reikiamus dokumentus ir pateikti prašymą „Sodrai“, t. y. Jeigu VPA metu turėsite darbinių ir jų esmę atitinkančių pajamų (pavyzdžiui, jeigu dirbsite pagal darbo sutartį ir gausite atlyginimą arba gausite ligos išmoką) išmoka nebus mažinama, bet ir tuo atveju, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka atitinkamai bus mažinama. Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, mokamas išmokos ir pajamų skirtumas, o jeigu pajamų dydis yra didesnis arba lygus išmokai, išmoka nemokama. Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. T. y. galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės. Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys. Ši išmoka vaiko priežiūrai bus mokama platesniam gavėjų ratui, t. y.

tags: #sodros #imoku #tarifas #isleidus #darbuotoja #motinystes