Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas didinti socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir skatinti jų integraciją į darbo rinką, priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas. Šie pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2026 m. birželio 1 d., turėtų palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims, ypač tiems, kurie augina vaikus ar turi neįgalius šeimos narius, bei tobulinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimą. Tikimasi, kad naujosios nuostatos leis sumažinti skurdą visuose šeimos ūkio tipuose, o didžiausią teigiamą poveikį pajaus šeimos, kuriose du suaugę augina vieną ar daugiau vaikų. Prognozuojama, kad papildomai paramą gaus apie 14,8 tūkst. asmenų.
Paramos sąlygų supaprastinimas ir paskatos įsidarbinimui
Viena iš esminių pataisų yra paramos sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems. Siekiant sumažinti administracinę naštą asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiką, atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę - du trečdalius maksimalaus darbo laiko. Tai reiškia, kad dirbantiems asmenims nebereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje, norint gauti piniginę socialinę paramą. Toks pakeitimas skatina asmenų motyvaciją įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje, suteikiant jiems stabilumą ir socialinę apsaugą.
Be to, siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, numatoma 100 procentų padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams. Vienose ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidintas nuo 60 iki 90 kvadratinių metrų, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam papildomam šeimos nariui.
Piniginių lėšų normatyvų pokyčiai
Naujos pataisos taip pat keičia piniginių lėšų normatyvus, kurie yra vienas iš pagrindinių kriterijų skiriant paramą. Šie pokyčiai yra itin svarbūs siekiant užtikrinti, kad parama atitiktų realius nepasiturinčių gyventojų poreikius.
| Asmens kategorija | Piniginių lėšų normatyvas (VRP dydžiais) |
|---|---|
| Vienas gyvenantis asmuo | 30 (vietoj 15) |
| Šeimos narys (virš 18 metų) | 30 (vietoj 15) |
| Kitas šeimos narys (virš 18 metų) | 20 (vietoj 10) |
| Kiekvienas vaikas (iki 18 metų) | 10 (vietoj 5) |
Šie pokyčiai rodo aiškią tendenciją didinti paramą labiausiai pažeidžiamoms grupėms, ypač vaikams ir vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems išlaikymo kaštai paprastai būna didesni.
Palankesnės sąlygos tėvams ir vaikams su negalia
Priimti pakeitimai taip pat numato palankesnes paramos gavimo sąlygas tėvams, vieniems auginantiems vaikus, ir vaikams (asmenims) su negalia.
Parama tėvams, vieniems auginantiems vaikus
Seimas nusprendė, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ar nepriteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas. Iki šiol socialinė pašalpa buvo skiriama tik vaikui, o kompensacijos nebuvo teikiamos. Šiuo laikotarpiu asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.
Šis pakeitimas tiesiogiai susijęs su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsniu, kuris numato vaiko teisę nuo gimimo momento žinoti, kiek tai įmanoma, kas yra jo tėvai. Realizuojant šią visuotinai tarptautiniu mastu pripažintą vaiko teisę, LR civiliniame kodekse ir LR civilinio proceso kodekse įtvirtinti vaiko kilmės nustatymo pagrindai ir tvarka.
Vaiko kilmės nustatymo pagrindai:
- Santuoka: Vaiko kilimas iš tėvų, esančių santuokoje, patvirtinamas tėvų santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu.
- Bendras pareiškimas: Jeigu tėvai nėra santuokoje, vaiko kilmė nustatoma bendru jų pareiškimu, patvirtintu notaro.
- Teismo tvarka: Jei tėvai nėra santuokoje ir tėvystė nėra pripažinta (vaiko gimimo įraše nėra nurodyti vaiko tėvo duomenys), vaiko kilmė iš tėvo teismo tvarka gali būti nustatoma kilus ginčui tarp šalių dėl tėvystės. Ieškinys pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą, kartu gali būti pareikštas ir reikalavimas dėl vaiko išlaikymo.
- Miręs tėvas: Asmenys gali paduoti ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir tuo atveju, kai vaiko tėvas yra miręs. Jeigu spėjamas vaiko tėvas yra miręs arba miršta bylos nagrinėjimo metu, kreipiamasi į teismą paduodant pareiškimą dėl tėvystės juridinio fakto nustatymo, kuris nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.
Moksliniai įrodymai kaip tėvystės nustatymo pagrindas:
Europos Konvencijos „Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso“ 5 straipsnis bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnis kaip esminis pagrindas tėvystei nustatyti įtvirtina mokslinius įrodymus, visų pirma DNR ekspertizių išvadas dėl giminystės ryšio įrodymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra pabrėžęs, kad jeigu ekspertizė buvo atlikta ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Tačiau toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį - rašytinį įrodymą.
Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas (būstas, bendras ūkis, materiali parama), bendras vaiko auklėjimas, vaiko išlaikymas, tėvystės pripažinimas viešai pareiškiant girdint kitiems asmenims ir kita. Jeigu atsakovas atsisako atlikti ekspertizę be objektyvių priežasčių, teismas gali tai vertinti kaip sąmoningą vengimą atlikti šią ekspertizę dėl galimai jam nenaudingų rezultatų, t.y. kaip tėvystės įrodymą.
Nepaisant DNR testo tikslumo, teisinėmis priemonėmis galima išvengti teismo įpareigojimo atlikti DNR testą. Net ir atliktas DNR testas nėra absoliutus įrodymas, lemiantis bylos baigtį. LAT yra konstatavęs, kad ekspertizės rezultatas yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais. Svarbiausia - vaiko interesai.
Palankesnės sąlygos šeimoms, auginančioms vaikus su negalia
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, sutarta į gaunamas pajamas neįskaityti šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis. Taip pat neįskaitomos pajamos asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau darbingumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki 24 metų, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Tokie pakeitimai leis šioms šeimoms gauti didesnę paramą, atsižvelgiant į specifinius vaikų su negalia poreikius ir papildomas išlaidas.
Turto vertinimo kriterijų ir paramos finansavimo modelio pokyčiai
Pakeitimais tobulinamos nuostatos, susijusios su turto vertinimu skiriant paramą. Peržiūrint turto vertinimo kriterijus, siekiama užtikrinti teisingesnį ir objektyvesnį paramos skyrimą, atsižvelgiant į realią nepasiturinčių gyventojų turtinę padėtį. Keičiamas ir paramos finansavimo modelis bei nepanaudotų lėšų perskirstymo tvarka, kas leis efektyviau valdyti socialinės paramos biudžetą ir užtikrinti lėšų panaudojimą pagal paskirtį.
Didinamas paramos gavėjų įgalinimas dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų bei privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir projektuose. Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai turės daugiau galimybių įgyti naujų įgūdžių, kelti kvalifikaciją ir aktyviau ieškoti darbo, taip prisidedant prie savo socialinės ir ekonominės gerovės.
Teisinis pagrindas ir vaiko interesai tėvystės nustatymo bylose
Nors socialinės paramos įstatymo pataisos yra pagrindinis šio straipsnio akcentas, būtina atkreipti dėmesį į teisinį pagrindą, susijusį su tėvystės nustatymu, ypač kai tai liečia vienišus tėvus ir vaikų išlaikymą. Kaip minėta, vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą.
Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Jei vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis, tačiau tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. Svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę. Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis - vieneri metai. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą abejoti jo tėvyste.
Informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma, pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, bet ir neformuojami psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas.
Atsižvelgiant į tai, kad DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, jos yra svarbus įrodinėjimo elementas. Tačiau nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. Teismas, atsisakius ekspertizės, turi vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę. Vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra itin svarbi suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę. EŽTT taip pat nurodė, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą.
Tėvystės nustatymo tyrimai ir jų specifika
Biologinės tėvystės tyrimas atliekamas naudojant molekulinės biologijos metodą, PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodu. Šio tyrimo metu dauginamos specifinės DNR sekos - STR (Short Tandem Repeats), kurios atsitiktinai pasikartoja žmogaus genome. Analizuojamos 15 unikalių DNR žymenų sekos, o jų tyrimo rezultatai nustatomi naudojant sekvenavimo technologiją. Tyrimui imami tėvo ir vaiko DNR ėminiai. Motinos ėminys gali būti paimtas, kad padidintų tyrimo tikslumą. Po DNR analizės sudaromi tėvo ir vaiko genetiniai pasai, kurie leidžia patvirtinti arba paneigti biologinį tėvystės ryšį.
Giminystės ryšių nustatymo tyrimai atliekami norint patvirtinti biologinį ryšį tarp tiriamųjų asmenų, kai biologinė tėvystė nėra aiški (pvz., kai tėvai yra mirę arba atsisako duoti DNR mėginį). Tokiais atvejais galima tirti artimus giminaičius, tokius kaip broliai, seserys, seneliai ar tetos/dėdės, kad nustatyti biologinį ryšį.
Brolių ir seserų giminystės patvirtinimas: Šio tyrimo metu galima nustatyti, ar asmenys yra visiškai susiję (turi abejus tėvus), pusiau susiję (skiriasi tik vienas tėvas) arba nėra susiję.
Anūko ir senelio giminystės tyrimas: Šis tyrimas nustato biologinį ryšį tarp anūkų ir senelių. Kai įmanoma, rekomenduojama paimti ėminius tiek iš senelio, tiek iš močiutės, kad būtų atkurtas tariamo tėvo DNR profilis.
Dėdžių/tetų DNR tyrimai: Tyrimo metu nustatoma tikimybė, kad tiriamieji asmenys yra biologiniai teta/dėdė ir sūnėnas/dukterėčia. Remiantis DNR analizės rezultatais, nustatomas dėdės/tetos indeksas, kuris parodo, kaip tikėtina, kad tiriamieji yra tikri biologiniai giminaičiai.
Tėvystės nustatymo tyrimai tiek pagal teismų nutartis, tiek ir pagal asmeninius piliečių prašymus atliekami Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje prie LR teisingumo ministerijos. Giminystės ryšio (tėvo ir vaiko) nustatymas, esant vienam vaikui, kainuoja 1150 Lt. Giminystės ryšio nustatymas skubos tvarka (per 1 savaitę) kainuoja 1500 Lt. Įrodžius tėvystę teisminiu keliu, DNR tyrimo pagal teismo nutartį išlaidas turi sumokėti atsakovas (vaiko tėvas).
tags: #socialines #tevystes #nustatymas