Įvertinti kandidatų į prezidentus pozicijas žmogaus gyvybės apsaugos ir šeimos stiprinimo politikos srityse nėra lengva. Kaip rodo demokratinėse Vakarų valstybėse atlikti tyrimai, informacija apie kandidato balsavimus aktualiais klausimais rinkėjo apsisprendimui yra „aukso vertės“. Vis dėlto reikšminga dabartinių kandidatų dalis arba nėra krimtę parlamentaro duonos, arba bent jau nėra šios kadencijos Seimo nariais. Pasisakymais šeimos ir gyvybės apsaugos temomis kandidatai taip pat nesišvaisto: gal todėl, kad apie tai nedažnai teiraujasi žurnalistai, o gal - iš baimės, kad jų nuomonė nepatiks „tyliajai daugumai“ rinkėjų arba atvirkščiai - įtakingai ir savo pozicijų neslepiančiai medijų daliai.
Praktiškai visi kandidatai deklaruoja panašią poziciją gyvybės apsaugos klausimu: „ne“ abortų draudimui, „taip“ edukacinėms ir socialinėms akcijoms, mažinančioms abortų skaičių. Vis dėlto reikšmingi skirtumai kandidatų požiūryje į negimusią gyvybę paaiškėja analizuojant (jei tik yra duomenų) jų balsavimus Seime: vieni balsuoja už įstatymus numatančius negimusios gyvybės apsaugą, kiti - atvirkščiai - už teisės aktus, leidžiančius naikinti žmogaus embrionus. Tačiau labiausiai skirtumai tarp kandidatų atsiskleidžia jiems kalbant apie tai, ką jie laiko šeima ir kaip siūlo reguliuoti nesusituokusių, kartu gyvenančių porų santykius.
Ingrida Šimonytė: liberali vizija ir jos išraiškos
Bene aiškiausia gyvybės apsaugos ir šeimos stiprinimo požiūriu yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) kandidatės Ingridos Šimonytės laikysena. Ši kandidatė atitinka liberalią dabartinės partijos vadovybės viziją gyvybės ir šeimos klausimais. Balsuodama Seime I. Šimonytė palaikė liberalųjį dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą, siekusį įteisinti embrionų naikinimą ir tyrimus su embrionais. Taip pat ji balsavo už Liberalų Sąjungos inicijuotą pasiūlymą įteisinti partnerystę, nepriklausomai nuo partnerių lyties, t. y. teisiškai prilyginti tos pačios lyties poras vyro ir moters šeimai. I. Šimonytė drauge su dauguma konservatorių išėjo iš balsavimo dėl neseniai priimtų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų. Taip bandyta blokuoti projektą, kuris apribotų nepagrįstą vaikų paėmimą iš šeimų. I. Šimonytė nedalyvavo ir balsavime dėl jos bendrapartiečio Rimanto Dagio inicijuoto Šeimos stiprinimo įstatymo, numatančio vieningą pagalbos šeimai sistemą.
Kandidatės vieši pasisakymai dera su jos balsavimu. I. Šimonytė teigia mananti, kad „šeima yra tai, ką žmogus laiko šeima“, o dirbtinių apvaisinimų metu sunaikinamų embrionų nelaiko priežastimi riboti nevaisingų porų pasirinkimų. Taip pat ji išreiškė nuomonę, kad „yra klausimas, o kam mes saugome? Jeigu mes saugome šimtus metų ir kiekvienais metais vis naujus ir naujus embrionus, tai kiek tai kainuos po 150 metų ir kiek reikės kažkokių išteklių, šaldytuvų ir kitos įrangos, kurioje tai būtų daroma, manau, kad dabar labai sunku pasakyti“. Ji taip pat pabrėžė, kad „jau neminint tų (argumentų - ELTA), kurie susiję su žmogaus apskritai gyvenimo trukme ir kad žmogus apskritai yra ribotas šiame pasaulyje ir kad vis tiek jo laikas kažkada baigiasi, bet ir kalbant apie kitus dalykus“.
Embrionų ir lytinių ląstelių šaldymas | Vaisingumo Šaknys #9
Ingrida Šimonytė, būdama ministrė pirmininkė, susilaukė daug kritikos dėl COVID-19 pandemijos valdymo, savo ministrų kabineto darbo, taip pat dėl kontraversiškų pasisakymų, arogancijos ir polinkio pasišaipyti ne tik iš jai nepritariančių kolegų, bet ir iš pačių piliečių. Nors ji siekė prezidento posto 2019 m. ir pateko į antrąjį turą, jos šansai 2024 m. rinkimuose vertinami žymiai prasčiau. Apklausos rodo, kad Gitanui Nausėdai susidūrus su I. Šimonyte antrajame ture, ji sulauktų tik apie 30% palaikymo. Jos populiarumo kritimą lemia aštri retorika, polinkis į ironiją ir aroganciją, pavyzdžiui, jos pasisakymai apie „čekiukų“ skandalą, kai ji teigė, kad neis „į šitą Seimą tikrintis pasitikėjimo, nes tai yra absurdiška“, arba jos replika Seimo narei Agnei Širinskienei, kad pastaroji „maudosi šūde“.
Kiti kandidatai ir jų pozicijos
Gitanas Nausėda: Jo pozicija apibūdinama kaip keblesnė. Nors jis nėra Seimo narys, todėl nėra balsavimo duomenų, jo vieši komentarai kartais atrodo prieštaringi. 2016 m. jis kalbėjo, kad šeimos pagrindas yra santuoka, kuri pagal Konstituciją galima tik tarp vyro ir moters, tačiau 2018 m. pareiškė asmeniškai palaikantis tos pačios lyties asmenų partnerystes. Vis dėlto jis ragina šiuo klausimu atsižvelgti į piliečių nuomonę organizuojant referendumą. Gyvybės apsaugos klausimais G. Nausėdos pozicija nesiskiria nuo daugumos kitų pretendentų: jis siūlo „nedrausti moteriai to, ką gyvenimas priverčia padaryti, bet edukuoti taip, kad tokių situacijų susidarytų kiek galima mažiau“.
Saulius Skvernelis: Jo pozicija taip pat ne mažiau paslaptinga. 2016 m. jis demonstravo paramą Stambulo konvencijos ratifikavimui. Kadangi jis daugumoje aktualių balsavimų nedalyvavo dėl einamų premjero pareigų, jo balsavimo rezultatai nesuteikia daug papildomos informacijos. Nors jis neseniai palaikė šeimai palankias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, jo pasisakymai šeimos politikos ir gyvybės apsaugos temomis kartais disonuoja. Pavyzdžiui, jis teigia šeima laikąs tos pačios lyties žmones, jei šie „jaučiasi šeima“, tačiau tuo pačiu sako, kad nepritaria partnerystei „šitų asmenų santykiams sureguliuoti“.
Kiti kandidatai: Dauguma kitų kandidatų, išskyrus Vytenį Andriukaitį, deklaruoja konservatyvesnes pozicijas. Arvydas Juozaitis kalba filosofiškai apie šeimos sampratą, teigdamas, kad „nereikia dauginti sąvokų, nes yra tik šeima. Partnerystė neturi liesti šeimos“. Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis demonstruoja beveik identiškus balsavimus Seime, palaikydami konservatyvius įstatymų projektus gyvybės apsaugos ir šeimos stiprinimo srityse, ir vienareikšmiškai pasisako prieš tos pačios lyties porų laikymą šeima bei prieš partnerystes. N. Puteikis abortų klausimu išreiškia paramą itin konservatyviam lenkiškajam gyvybės apsaugos variantui.
Debatai dėl dirbtinio apvaisinimo ir embrionų
Neseniai Seime vyko diskusijos dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo pataisų. Buvo siūloma leisti dirbtiniame apvaisinime lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą, tačiau taip pat ir tai drausti. Kilus diskusijoms, ar embrionas yra gyvas organizmas ir kokios jo teisės, Rimantas J. teigė, kad „embrionas yra gyvas organizmas, ir mes kalbame apie jo teisę gimti. Visa kita yra embrionų žudymo filosofija“. Tuo tarpu D. Mikutienė ir Vytautas Gapšys siūlo drausti lytinių ląstelių donorystę, apeliuodami į vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.
Diskusijos taip pat sukosi apie embrionų laikymo terminus. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas numato, kad nepanaudoti embrionai privalo būti saugomi amžinai, kas gali pareikalauti nuo 30 iki 80 eurų per mėnesį. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad „amžinas šaldymas apriboja porų galimybes“, ir siūlė nustatyti embrionų saugojimo terminus, ne trumpesnius nei dveji ir ne ilgesnius nei dešimt metų. Tačiau kai kurie parlamentarai, pavyzdžiui, Agnė Širinskienė, mano, kad sutrumpinus saugojimo laikotarpį paslauga netaps prieinamesnė, ir siūlo, kad už tai turėtų mokėti valstybė.
Apibendrinant, kandidatų į prezidentus pozicijos gyvybės apsaugos ir šeimos stiprinimo srityse yra įvairios. Ingrida Šimonytė atstovauja liberalią viziją, tuo tarpu dauguma kitų kandidatų laikosi konservatyvesnių pažiūrų. Diskusijos dėl dirbtinio apvaisinimo ir embrionų ateities rodo, kad šios temos išlieka aktualios ir kelia daug klausimų visuomenėje ir politiniame lygmenyje.
tags: #simonytes #pasisakymai #apie #embrionus