Lietuvos valstybės biudžetas yra sudėtingas finansinis dokumentas, atspindintis šalies ekonominę padėtį, prioritetus ir iššūkius. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie biudžeto deficitą, jo priežastis ir galimas pasekmes. Šiame straipsnyje gilinsimės į didelio biudžeto deficito nebuvimo laikotarpius Lietuvoje, analizuodami dabartinę situaciją, istorinius kontekstus ir ateities perspektyvas.
Biudžeto deficito samprata ir jo reikšmė
Biudžeto deficitas atsiranda, kai valstybės išlaidos viršija pajamas per nustatytą laikotarpį, paprastai per metus. Kai valstybė patiria deficitą, ji priversta skolintis, kad padengtų skirtumą. Tai didina valstybės skolą, kurią sudaro bendra visų ankstesnių biudžeto deficitų suma. Valstybės skola yra vienas iš svarbiausių makroekonominių rodiklių, turintis didelės įtakos šalies finansiniam stabilumui ir ekonominei plėtrai.
Europos Sąjungoje yra nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės, pagal kurias valstybės narės turėtų siekti subalansuoto biudžeto arba turėti nedidelį deficitą, o valstybės skola neturėtų viršyti 60% bendrojo vidaus produkto (BVP). Šie rodikliai yra svarbūs siekiant užtikrinti makroekonominį stabilumą ir išvengti finansinių krizių.
Didelio biudžeto deficito nebuvimo laikotarpiai Lietuvoje
Istoriškai Lietuvoje būta laikotarpių, kai pavykdavo išlaikyti santykinai nedidelį biudžeto deficitą arba net pasiekti jo perteklių. Tokie laikotarpiai dažniausiai sutapdavo su ekonominio augimo fazėmis, kai mokesčių surinkimas būdavo didesnis, o valstybės išlaidos - labiau kontroliuojamos. Pavyzdžiui, po 2009-2010 metų krizės, Lietuva stengėsi subalansuoti savo finansus. Nuo pat 2009-2010 metų krizės buvo, berods, tik vienas atvejis kai 2013 m. valstybės išlaidos šiek tiek sumažėjo lyginant su praėjusiais metais, tačiau visais kitais metais, kiek pamenu, buvo stabilus asignavimų (išlaidų) augimas. Šie laikotarpiai reikalavo fiskalinės drausmės, atsakingo biudžeto planavimo ir kartais - nepopuliarių sprendimų, tokių kaip išlaidų mažinimas ar mokesčių didinimas.
Dabartinė biudžeto situacija ir iššūkiai
Pastaruoju metu Lietuvoje didėja susirūpinimas dėl valstybės biudžeto deficito. Naujai priimtas kitų metų biudžetas sulaukė kritikos, o opozicija jį vadino „absurdo teatru“. Analizuojant pateiktus skaičius, kitų metų biudžete yra priplanuota maždaug 27,5 mlrd. eurų išlaidų, o pajamos siekia 21 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad išlaidos pajamas viršija 30,79 proc. Kai kurie ekonomistai perspėja, kad tokia situacija gali lemti, jog Lietuva po kelerių metų viršys leidžiamą valstybės skolos ribą - 60% BVP.
Šis didelis deficitas kelia susirūpinimą dėl ateities. Kaip aiškina ekonomistas A., „Ir toliau mūsų visi pajamų priaugiai, kuriuos mes gausime ir uždirbs valstybė, sukurs mūsų verslas, gyventojai, jie visi keliaus skolos aptarnavimui, tada papildomam skolinimuisi, kad vėl galėtume aptarnauti tą skolą ir t. t.“. Tokia situacija gali priminti Graikijos patirtį, kuri, pasak ekonomisto, yra pavyzdys valstybės, kuri nuėjo šiuo blogu keliu ir kuriai tai pasibaigė itin liūdnai.
Seimo narys T. Tomilinas taip pat kelia aliarmą dėl Lietuvos finansų padėties ir įspėja, kad valstybės biudžetas gali atsidurti rimto pavojaus akivaizdoje. Jis kritikuoja naują trijų metų biudžeto planavimo sistemą, pabrėždamas, kad biudžeto pakeitimai galimi tik ekstremalios situacijos, Vyriausybės pasikeitimo arba smarkiai pakitus BVP rodikliams atveju. T. Tomilinas perspėja apie galimą 0,5 mlrd. eurų spragą, jei nebūtų įgyvendinta mokesčių reforma. „Bet kokiu atveju, mūsų finansų situacija yra įtempta, o įsivaizduokite, kas būtų, jei praeita dauguma nesugebėtų priimti mokesčių reformos ir trijų metų biudžeto projekte būtų dar 0,5 milijardo mažiau?“ - pridūrė jis.
Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad kitų metų valstybės biudžeto pakeitimai Seime bus labai nedideli, nes trūksta papildomų pajamų šaltinių. Jis pažymi, kad didžioji dalis lėšų jau numatyta krašto gynybai, atlyginimams, pensijoms ir socialinėms išmokoms, todėl praktiškai nebelieka galimybių perskirstyti biudžetą. A. Sysas atkreipė dėmesį, kad be papildomų pajamų šaltinių negalima planuoti didesnių išlaidų.
2025 m. biudžeto projekto analizė
Nepaisant kritikos, Seimas svarsto 2025 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai. Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad dabartinį biudžetą iš esmės galima vadinti išpildytų, ištesėtų pažadų biudžetu.
Pagrindiniai 2025 m. biudžeto projekto aspektai:
- Pajamos: Numatoma 17,98 mlrd. eurų pajamų, o tai yra 5,9% arba 1 mlrd. eurų daugiau nei šiemet. Mokesčių reforma leis surinkti papildomai 278,5 mln. eurų.
- Išlaidos: Kitąmet išlaidos turėtų siekti 23,02 mlrd. eurų, palyginti su 2024-aisiais, jos turėtų didėti 11,7%.
- Deficitas ir skola: Valdžios sektoriaus deficitas 2025 metais numatomas -3% BVP, o valdžios sektoriaus skola - 43,2% BVP. Nors tai yra žemiau ES ribos, augantis deficitas ir skola kelia ilgalaikio finansinio stabilumo klausimų.
- Gyventojų pajamų didinimas: Numatyta skirti 1,9 mlrd. eurų gyventojų pajamoms didinti, įskaitant pedagogų, medikų, pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Minimali mėnesinė alga (MMA) didinama 12,3% iki 1038 eurų.
- Socialinės išmokos: Pažeidžiamiausiems papildomai skiriama 487 mln. eurų, įskaitant socialinių išmokų indeksavimą ir pensijų didinimą. Senatvės pensijos didinamos 12,7%, vidutiniškai 81 euru.
- Saugumo stiprinimas: Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03% BVP, įgyvendinant įsipareigojimus NATO ir stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus.
- Investicijos į ateitį: Planuojama investuoti 3,6 mlrd. eurų į žaliąją pertvarką, švietimą, mokslą, verslą ir inovacijas bei skaitmeninę pertvarką.
Mokesčių reforma: neišvengiama būtinybė?
Didelis biudžeto deficitas ir auganti valstybės skola verčia rimtai svarstyti apie mokesčių reformą. Kai kurie ekonomistai, kaip A., teigia, kad „be didesnių mokesčių šitas daiktas nebeišsispręs“. Nors mokesčių didinimas nėra populiarus sprendimas, jis gali būti neišvengiamas siekiant užtikrinti šalies finansinį tvarumą. Mokesčių reforma galėtų padėti ne tik padidinti pajamas, bet ir padaryti mokesčių sistemą teisingesnę ir efektyvesnę.
Kaip pažymi A., mokesčių padidinti tiek, kad jie galėtų užkamšyti 7 mlrd. eurų skylę, greičiausiai nepavyks. Tačiau reikalinga rimta mokesčių reforma, siekiant užkirsti kelią tokiems deficitams ateityje. Klausimas, kokia yra tikroji neigiamų faktorių, veikiančių mūsų situaciją, priežastis, ir kaip pakreipti juos, kad ateityje mes ją sumažintume?
Ilgalaikė perspektyva ir tvarumo užtikrinimas
Lietuvos finansinė padėtis reikalauja atsakingo ir ilgalaikio planavimo. Nors 2025 m. biudžeto projekte numatomi didesni asignavimai socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai, švietimui ir gynybai, svarbu nepamiršti fiskalinės drausmės ir valstybės skolos valdymo.
Ekspertai pabrėžia, kad biudžetas išlieka tvarus, nors augantis deficitas ir skola kelia ilgalaikio finansinio stabilumo klausimų. Siekiant išvengti skolos perkopimo ribos ir panašių situacijų, kaip Graikijoje, būtina nuolat stebėti biudžeto vykdymą, ieškoti efektyvių pajamų didinimo ir išlaidų optimizavimo būdų.
Finansų ministrė G. Skaistė teigia, kad „nuo 2024-ųjų ir vėliau matome, kad ekonomika grįžta į normalius laikus, kai nominalus BVP auga apie 5 proc. ir tokiu atveju valstybės biudžeto pajamos analogiškai yra panašiame lygyje“. Todėl, pasak finansų ministrės, „ir lūkesčius, matyt, reiktų inkaruoti prie dabartinio nominalaus BVP augimo“. Toks požiūris suteikia vilties, kad su atsakingu valdymu pavyks suvaldyti dabartinius iššūkius ir užtikrinti Lietuvos finansinį stabilumą ateityje.