Vaikystė - tai nuostabus metas, kupinas atradimų ir neriboto smalsumo. Kiekvienas vaikas, lyg mažas tyrinėtojas, siekia pažinti jį supantį pasaulį, suprasti jo paslaptis ir atrasti save jame. Šiaulių lopšelis-darželis „Drugelis“ yra ta erdvė, kur šiandienos vaikų smalsumas virsta rytojaus žiniomis, o žaidimai - vertinga patirtimi. Šiame straipsnyje pasinersime į „Drugelio“ ugdymo(si) pasaulį, atskleisdami jo unikalius ugdymo metodus, projektus ir aplinką, kurioje kiekvienas vaikas jaučiasi svarbus ir mylimas.
STEAM metodas: Mokslo ir meno sintezė vaikų ugdyme
Vienas iš ryškiausių ugdymo principų, taikomų Šiaulių lopšelyje-darželyje „Drugelis“, yra STEAM metodas. Tai ne tik raidžių santrumpa, bet ir visapusiškas požiūris į vaiko ugdymą, apjungiantis mokslą (Science), technologijas (Technology), inžineriją (Engineering), meną (Art) ir matematiką (Mathematics). STEAM metodas suteikia vaikams galimybę ne tik teoriniais aspektais pažinti pasaulį, bet ir praktiškai, eksperimentuojant, tyrinėjant ir kuriant. „Kai su vaikais kalbame apie gamtoje vykstančius nuostabius procesus, visą informaciją bandome pateikti taip, kad jie turėtų galimybę savo rankomis liesdami, tyrinėdami ir eksperimentuodami su tuo pasauliu susipažinti“, - teigia darželio pedagogai.
Šis metodas ypač aktualus kalbant apie gamtos pažinimą. Ar žinojote, kad drugeliai skiria spalvas: raudoną, žalią ir geltoną? Ir nors iš tiesų, drugelių sparnai yra bespalviai, nes tai tik raštai, kuriuos matome yra mažyčių juos dengiančių kriaunų atspindys, šiandienos vaikai turi unikalią galimybę tai patirti savo akimis. Pasitelkiant STEAM metodą ugdymo(si) procese, suteikiama galimybė vaikui iš arti pamatyti tai, ko jis nepamatys kasdieniame gyvenime.
„Drugiai-drugeliai“: Mokslo paroda vaikų akimis
Vienas iš įspūdingiausių STEAM metodo pritaikymo pavyzdžių Šiaulių lopšelyje-darželyje „Drugelis“ buvo respublikinė ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų STEAM kūrybinių darbų fotografijų paroda „Drugiai-drugeliai“. Nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. birželio 23 d. vykusi paroda tapo puikia platforma vaikams gilinti žinias apie drugius. Parodos dalyviai susipažino su drugių rūšimis, aiškinosi keturias drugelio vystymosi stadijas, pasitelkė išmaniąsias technologijas ir stebėjo, kaip atsiranda drugelis. Tai buvo ne tik edukacinis, bet ir kūrybinis procesas: vaikai ieškojo drugių nuotraukų ir informacijos knygose, enciklopedijose, laikraščiuose, žurnaluose, o vėliau bendradarbiaudami kūrė plakatus.
Šis projektas taip pat ugdė vaikų empatiją ir atsakomybės jausmą gamtai. Ugdytiniai kartu su mokytojais aptarė apie netinkamą elgesį su drugiais, jų naikinimą, gaudymą, žalojimą. Kai kurie parodos dalyviai savo grupėse apgyvendino drugelius specialiuose narveliuose. Vaikai kiekvieną dieną apžiūrinėjo, stebėjo vikšrus, lėliukes, kokonus ir išsiritusius įvairiaspalvius drugelius. Vaikai susidomėję aiškinosi, kuo drugeliai maitinasi, kaip kinta jų išvaizda. Toks artimas kontaktas su gamtos stebuklais ne tik suteikė daug džiaugsmo, bet ir paskatino gilesnį supratimą apie gyvosios gamtos trapumą ir vertę.
Fizinis aktyvumas ir bendradarbiavimas: „Futboliuko festivalis 2025“
Ugdant visapusiškai asmenybę, svarbu nepamiršti ir fizinio aktyvumo bei bendradarbiavimo įgūdžių. Saulėtą pirmadienio rytą „Rudnosiukai” grupės ugdytiniai kartu su mokytojomis Virginija, Egle ir mokinio padėjėja Ramune, vyko į Šiaulių miesto Gytarių stadioną dalyvauti „Futboliuko festivalis 2025“. Tai buvo puiki proga vaikams ne tik sportuoti, bet ir patirti komandinio žaidimo džiaugsmą.
Jie buvo pasitikti linksmųjų šunyčių patrulų Čeiso ir Maršalo, Šiaulių futbolo akademijos trenerių, vyrų komandos žaidėjų, kurie buvo paruošę net 7 užduotis-estafetes ir komandines rungtis. Po smagios bendros mankštos, futbolo žaidėjas iš Prancūzijos pakvietė vaikus keliauti į užduočių stoteles ir jas drauge atlikti su treneriais. Netrūko vaikų juoko, džiaugsmingų šūksnių, spiriant įvarčius. Festivalio pabaigoje visi dalyviai buvo apdovanoti Šiaulių futbolo akademijos įsteigtais medaliais, prizais ir jėgoms atgauti - dėže vaisių. Šiaulių lopšelis-darželis „Drugelis“ dėkoja už kvietimą dalyvauti šiame futbolo festivalyje, kuriame susibūrė jaunieji futbolistai, skatinant jų meilę sportui ir sveiką gyvenseną.
Pedagogų kvalifikacijos kėlimas ir profesionalumas
Sėkmingas ugdymo(si) procesas neatsiejamas nuo aukštos kvalifikacijos ir nuolat besitobulinančių pedagogų. Šiaulių lopšelis-darželis „Drugelis“ aktyviai skatina savo darbuotojų profesinį tobulėjimą, dalyvaujant įvairiuose seminaruose, konferencijose ir mokymuose. Nors pateikta informacija apima įvairius pranešimus ir tyrimus, susijusius su ikimokyklinio ugdymo aktualijomis, pavyzdžiui, 2018 m. Všį „Vaikų ugdymas“ direktorė, LEU SEF Socialinio ugdymo katedros vedėja doc. dr. skaitė pranešimą „Pagrindiniai ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai“, taip pat buvo aptariami pranešimai apie vaikų ugdymą, iššūkius ir emocijų valdymą. Tokie renginiai padeda pedagogams gilinti žinias, susipažinti su naujausiomis ugdymo(si) tendencijomis ir efektyviai taikyti jas praktikoje.
Ypač svarbus yra VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorės, LEU SEF Socialinio ugdymo katedros vedėjos doc. dr. pranešimas apie „Mokinių, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, įtraukusis ugdymas Vilniaus Šeškinės pradinėje mokykloje“. Tai rodo darželio siekį užtikrinti visapusišką ir individualizuotą ugdymą kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į jo poreikius ir ypatumus. Taip pat akcentuojama „Atkaklumo ugdymo praktinė patirtis“, kuri yra labai svarbi ugdant vaikų valią ir gebėjimą siekti tikslų.
Ugdomoji aplinka: Nuo teorijos prie praktikos
Viena iš svarbiausių Šiaulių lopšelio-darželio „Drugelis“ veiklos krypčių yra tinkamos ugdomosios aplinkos kūrimas. Remiantis moksliniais tyrimais, tokiais kaip Ramunės Burškaitienės darbas „IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ LAUKO UGDOMŲJŲ APLINKŲ MODELIAVIMAS Į VAIKĄ ORIENTUOTOJE UGDYMO PARADIGMOJE“, suprantama, kad ugdomoji aplinka yra ne tik fizinis erdvės sutvarkymas, bet ir visuminis vaiko ugdymo(si) veiksnių visetas.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdomoji aplinka ne visada atitinka higienos reikalavimus, o steigėjai dažnai stokoja lėšų patalpoms atnaujinti. Tačiau „Drugelio“ darželis siekia įveikti šiuos iššūkius, kurdamas aplinką, kuri būtų artima namų aplinkai, skatintų savaiminį vaikų mokymąsi ir tenkintų jų prigimtinius poreikius. Svarbu pabrėžti, kad „kuo profesionaliau paruošta ugdomoji aplinka, tuo mažiau reikalinga pedagogo inspiracija“. Ugdomoji aplinka neturėtų būti unifikuota, standartizuota ar per daug struktūruota, o atvirkščiai - turėtų būti artima namų aplinkai, kad būtų užtikrinami vaiko poreikiai, teisės ir interesai.
Pagal D. Avramovą, makro lygio nuostatų ir veiksmų atitikimas mikro lygyje, susiformavusių poreikių dėl vaikų ugdymo formų ir turinio, iš esmės reiškia idealų variantą. Tačiau poreikiams neadekvačios ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo sąlygos - veiksnys, kuriuo aiškinama realių galimybių stoka. Gana retai „vaiko poreikius bei interesus“ atitinkančių ugdymo sąlygų kūrimo pradžia yra vaiko poreikių, interesų vertinimas.
Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas: Nuo lauko iki vidaus erdvių
Viena iš esminių tyrimų, susijusių su ikimokyklinio ugdymo aplinka, temų - lauko ugdomųjų aplinkų modeliavimas. Tyrimo klausimas skamba taip: „Kokioje aplinkoje, (didžiausią dėmesį skiriant lauko ugdomosios aplinkos parengimui (laikantis nuostatos, kad gerai suorganizuota aplinka savaime tinkamai ugdo ikimokyklinuką) visapusiškai užtikrinami vaiko (ugdytinio) poreikiai ir interesai?“. Ugdymas lauke - tai patirtinis mokymasis, pasitelkiant visus pojūčius, kas ypač svarbu siekiant sėkmingo žmogaus fizinio ir dvasinio vystymosi vaikystėje.
Tyrimų etapai, atlikti analizuojant Lietuvos Respublikos ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą reglamentuojančius dokumentus, parodė, kad dokumentuose vyrauja reikalavimai susiję su vaiko globa, saugumu, sveikata. Edukacinis aspektas išreikštas silpnai, trūksta tikslesnių, aiškesnių reikalavimų ugdomosios aplinkos įrengimo įgyvendinimui, santykinai mažiau dėmesio skiriama ugdomosioms aplinkoms lauke.
Ribojantys ir skatinantys veiksniai ugdymo aplinkoje
Analizuojant ugdomosios aplinkos kokybę, išryškėja tiek ribojantys, tiek skatinantys veiksniai. Tarp ribojančių veiksnių dažnai minimi: žemi šeimos keliami reikalavimai ugdomosios aplinkos kokybei, pedagogų kompetencijos stoka, kryptingas tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas, stichiškas ugdymo technologijų taikymas, resursų stoka ugdymo problemų sprendimui, ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo netolygumas, kito švietimo teikėjo pasirinkimo galimybių didinimas, finansinių išteklių stoka, švietimo paslaugų prieinamumas. Taip pat pastebima, kad daugelio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų ugdomoji aplinka neatitinka higienos reikalavimų, o steigėjai stokoja lėšų patalpoms atnaujinti. Ryškus ikimokyklinio ugdymo įstaigų poreikio bei pasiūlos netolygumas. Pedagogai dažnai derina kelias ugdymo technologijas, tačiau tai daro stichiškai, sunkiai įsisavina konstruktyvios sąveikos vaikas-pedagogas ir spontaniško ugdymo metodus. Tėvų prioritetai dažnai teikiami vaiko globai ir priežiūrai.
Tačiau egzistuoja ir skatinantys veiksniai: siekis gerinti ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančių švietimo įstaigų ugdomąją vidaus ir išorės aplinką, gerinti vaikų gyvenimo ir ugdymo sąlygas, didinti švietimo pagalbos vaikui ir jo tėvams prieinamumą, skatinti netradiciniais ugdymo principais veikiančių švietimo įstaigų kūrimąsi. Taip pat numatoma įvesti ikimokyklinio ugdymo krepšelį ir planuojama skirti papildomų lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Išvados ugdomosios aplinkos modeliavimui
Apibendrinant tyrimų rezultatus, galima teigti, kad ugdomosios aplinkos (išorės bei vidaus) modeliavimą tipiniame Lietuvos darželyje sąlygoja: pedagogų kompetencija, kūrybiškumas, aktyvumas; tėvų parama ir įsitraukimas į ugdomąją veiklą; valstybės formuojama švietimo politika; finansų pasiskirstymas; kitų specialistų teikiama pagalba ir bendradarbiavimas. Teiginiai, kuriuose aplinka suvokta kaip erdvė, orientuota į vaiką, o ugdomasis procesas yra priemonė jo poreikiams bei interesams tenkinti, įvertinti kaip reikšmingiausi. Taip pat išryškėjo ergonomikos svarba. Vaiko ugdomosios aplinkos aprūpinimas informacinėmis technologijomis ikimokykliniame amžiuje nėra labai reikšmingas.
Šiaulių lopšelis-darželis „Drugelis“ nuolat siekia tobulinti savo ugdomąją aplinką, atsižvelgiant į šiuolaikinius ugdymo(si) poreikius ir mokslo atradimus. Tai vieta, kur vaikai auga, mokosi ir atranda pasaulį per žaidimą, kūrybą ir bendradarbiavimą, formuodami tvirtus pagrindus savo ateičiai.