Gimdymo instrumentiniai ir medikamentiniai metodai: nuo skatinimo iki sudėtingų intervencijų

Gimdymo procesas, nors ir natūralus, visada kelia rūpestį dėl sėkmingos jo eigos, kuri svarbi tiek motinos, tiek kūdikio gerovei. Kartais, siekiant užtikrinti saugesnį ir efektyvesnį gimdymą, medicinos specialistai pasitelkia įvairius metodus, įskaitant gimdymo skatinimą ir instrumentinius pagalbos gimdyvei būdus. Ši procedūra, vadinama gimdymo sužadinimu, yra pakankamai dažna ir pasitaiko 10-30% iš visų gimdymų. Gimdymo skatinimas laikomas nepavykusiu, jeigu gimdymas neprasideda per 24-48 valandas. Viena iš esminių sąlygų sėkmingam natūraliam gimdymui yra subrendęs gimdos kaklelis. Jeigu reikia, gimdos kaklelis yra brandinamas dirbtinai.

Gimdymo skatinimas ir jo metodai

Gimdymo skatinimas - tai medicininė intervencija, siekiant pradėti gimdymo procesą, kai jis savaime neprasideda arba yra per lėtas. Tai gali būti atliekama įvairiais būdais, priklausomai nuo situacijos ir moters būklės. Dažniausiai naudojami medikamentiniai ir instrumentiniai metodai.

• Medikamentinis gimdymo skatinimas: Šiuo metodu siekiama suintensyvinti sąrėmius, kurie greičiau atveria gimdos kaklelį. Paprastai tam naudojami hormonai, tokie kaip oksitocinas, arba prostaglandinai, kurie padeda suminkštinti ir atverti gimdos kaklelį. Šių medikamentų poveikis atidžiai stebimas, siekiant užtikrinti saugumą ir išvengti per didelio gimdos susitraukimo.
• Instrumentinis gimdymo skatinimas: Šis metodas apima procedūras, kurios padeda pradėti gimdymą. Pavyzdžiui, amniotomija - vaisiaus vandenų pūslės pradurimas. Tai gali stimuliuoti gimdos susitraukimus ir pagreitinti gimdymo eigą. Tačiau ši procedūra susijusi su tam tikra rizika, pavyzdžiui, virkštelės iškritimu, kas kelia pavojų vaisiui.

Gimdymo metu kylančios traumos: motinos ir naujagimio perspektyva

Nors gimdymo skatinimas ir instrumentinės intervencijos dažnai padeda užtikrinti sklandesnį gimdymą, svarbu suprasti, kad bet koks gimdymo procesas, o ypač sudėtingesnis, gali sukelti traumas tiek motinai, tiek naujagimiui. Lietuvoje dažniau kalbama apie naujagimius gimdymo metu ištinkančias traumas, o apie moterų patiriamas traumas nutylima, mat jos rečiau kelia pavojų gyvybei. Visgi, statistika rodo, kad net trečdalis moterų savo gimdymą vertina kaip traumą.

Naujagimių traumos: retėjančios, bet vis dar aktualios

Kalbant apie naujagimius, gimdymo traumomis vadinami mechaniniai vaisiaus audinių ir organų vientisumo pažeidimai komplikuoto gimdymo metu. Tokių traumų pasitaiko 6-8 iš 1000 gyvų gimusių naujagimių. Sunkios gimdymo traumos šiandien pasitaiko labai retai.

Naujagimių traumas gali nulemti užsitęsęs ar greitas gimdymas, vaisiaus galvutės ir motinos dubens matmenų neatitikimas, mažas vaisiaus vandenų kiekis, moters dubens anomalijos, vaisiaus makrosomija (didelis vaisius), vaisiaus anomalijos, neišnešiotumas, sėdynės pirmeiga, įvairios procedūros gimdymo metu, didesnio nei 4,5 kg svorio vaisius, nepakankama gimdyvės priežiūra gimdymo metu. Dažniausiai pasitaiko galvos smegenų, nugaros smegenų, periferinių nervų pažeidimas, ilgųjų kaulų (žastikaulio, šlaunikaulio) lūžimas, vidaus organų traumos (kraujavimas į antinksčius, kepenų bei blužnies plyšimas).

• Minkštųjų audinių traumos: Šio tipo traumos naujagimiui sukelia mažiausią pavojų. Nubrozdinimai, įbrėžimai, paraudimai, patinimai ir kraujosruvos dažniausiai atsiranda toje naujagimio kūno dalyje, kuri užgimsta pirmiausia. Dėl šių traumų nerimauti nereikėtų, nes esant tinkamai priežiūrai jos užgyja per kelias dienas ar savaites.
• Lūžiai: Raktikaulio lūžis yra dažniausias iš visų lūžių, patiriamų gimdymo metu. Ilgųjų kaulų (šlaunikaulio, žastikaulio) lūžių pasitaiko itin retai, dažniausiai gimstant sėdmenų pirmeiga. Lūžių gijimas paprastai užtrunka apie mėnesį laiko. Slankstelių lūžiai kaklo srityje - ypač pavojingi, nes gali sukelti rimtų nugaros smegenų pažeidimų. Slanksteliai gali lūžti naujagimiui gimstant sėdmenų pirmeiga, kai pernelyg užlenkiama galvytė.
• Periferinių nervų pažeidimas: Toks pažeidimas įvyksta, kai gimdymo metu nervas ar nervo šaknelės užspaudžiamos, o retais atvejais - nutraukiamos. Pažeidus peties rezginio nervą naujagimis negali judinti rankytės ar atlikti tam tikrų judesių (sugniaužti ar ištiesti plaštakos pirštų ir pan.), t. y. sutrinka nervo valdomų raumenų veikla.
  • Peties rezginio pažeidimo tipai: Dažniausiai pasitaiko Erbo paralyžius. Klumpkės paralyžius pasireiškia tada, kai pažeidžiami apatiniai rezginio pluoštai. Viso peties rezginio pažeidimas yra retas ir sudaro 10 proc. pažeidimo atvejų.
  • Veidinio nervo pažeidimas: Pažeidus veidinį nervą pastebima asimetrija naujagimio veido raumenų judesiuose, naujagimiui gali būti sunku žįsti krūtį.
  • Diafragmos nervo pažeidimas: Jis pasireiškia nereguliariu, greitu ir negiliu naujagimio kvėpavimu, cianoze (blyškiai melsva odos spalva), kraujo dujų pokyčiais.
• Kaukolės lūžiai: Tai gana retas gimdymo padarinys. Vienas iš kaukolės lūžių vadinamas impresiniu arba „teniso kamuoliuko” lūžiu. Tokiu atveju lūžio srityje įlinksta kaukolė.
• Kraujosruvos (hematomos): Ypač pavojingos kraujosruvos, susidarančios įvairiose galvos smegenų srityse.

Moterų traumos gimdymo metu

Moterims gimdymo metu būdingi įvairūs gimdymo takų sužalojimai: gimdos kaklelio, makšties ir tarpvietės plyšimai. Rečiau pasitaiko dubens sąnarių sužalojimas, gimdos išvirtimas, gimdos kūno plyšimas, lytinių organų bei šlapimo takų, žarnų pratakos - fistulės. Gimdymo takų sužalojimų priežastys būna skirtingos: anatominės gimdymo takų ypatybės (pvz., aukšta tarpvietė, siaura makštis, siauras kaulinis dubuo su pakitusiu gaktikaulių kampu, nevisiškas lytinių organų subrendimas); funkcinės gimdymo takų savybės (stangrūs, kieti tarpvietės audiniai, sunkiai prasitempiantys gimdant, gimdymo takų randai); vaisiaus ypatybės (stambus vaisius, netaisyklingos vaisiaus pirmeigos, sėdmeninė pirmeiga, nepakankama vaisiaus galvutės konfigūracija slenkant gimdymo takais dėl pernešiojimo, netinkama gimdymo priežiūra); greitas gimdymas, taikytos akušerinės operacijos gimdymui baigti (vaisiaus ištraukimas akušerinėmis replėmis, vakuuminiu ekstraktoriumi). Gimdos kaklelis dažniau plyšta pirmakartėms gimdyvėms.

Trauma - daugiau nei fizinė būklė: psichologinės pasekmės

Tiek gimdymo metu traumą patyręs kūdikis, tiek mama net ir praėjus kuriam laikui gali jausti ne tik fizines, bet ir psichologines to pasekmes. Apklausos ir tyrimai rodo, kad net iki 34 proc. moterų savo gimdymo patirtį vadina traumine ir net apie 70 proc. pagimdžiusių moterų išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus. Traumos terminas plačiąja prasme reiškia, kad motinai arba kūdikiui gimdymo metu buvo iškilęs pavojus gyvybei, grėsė rimtais fizinės sveikatos arba emocinės būklės sutrikdymais.

Todėl, dažnai netgi gimdymui praėjus sklandžiai, moteris, ypač gimdžiusi pirmą kartą, gali jaustis itin prislėgta, o tokia būklė ilgainiui pereiti į potrauminio streso sindromą, galintį trukti nuo mėnesio iki kelių mėnesių ar metų. Remiantis Amerikos psichiatrijos diagnostikos asociacijos rekomendacijomis, neseniai pagimdžiusios moterys turėtų atkreipti dėmesį į šiuos simptomus (jei jie trunka ilgiau nei mėnesį), įspėjančius, kad jai reikalinga pagalba:

• Įkyrios mintys ir prisiminimai: Košmarų sapnavimas, nuolat išgyvenimas sunkių gimdymo metu patirtų jausmų, skausmingas reagavimas į bet kokius priminimus apie įvykį.
• Atsiribojimas, abejingumas: Vengimas žmonių, vietų ar situacijų, primenančių apie skausmingą patirtį, negebėjimas prisiminti tam tikrų su įvykiu susijusių momentų, susidomėjimo mėgiama ir iki tol reikšminga buvusia veikla sumažėjimas, atsiribojimas nuo artimųjų, negebėjimas jausti meilės ar dėkingumo jausmus, negatyvus ateities matymas.
• Hyperaktyvumas: Sunkumai norint užmigti, irzlumas, pykčio protrūkiai, dėmesio koncentracijos sutrikimai, nemiga, neadekvatčios reakcijos, panikos priepuoliai.
• Bendravimo gebėjimų praradimas: Stresas būnant socialinėje, darbo aplinkoje.

Potrauminio streso sindromas išsivysto 1,5-9 proc. moterų, o tos, kurioms jis neišsivysto, simptomai būna ne tokie intensyvūs, jų pasireiškia mažiau, tačiau vis vien sukelia varginančią būseną. Atsigauti po gimdymo, kurio metu moteris ar kūdikis patyrė vienokio ar kitokio pobūdžio traumas, po patirto potrauminio streso sindromo, prireikia laiko. Geriausia tokiu atveju pasitarti su medikais, šioje srityje besispecializuojančiais psichoterapeutais, kurie parinks geriausią gydymo būdą. Savo ruožtu, moteris turėtų imtis nemedikamentinės savipagalbos:

• Išsimiegoti.
• Mankštintis.
• Lankytis neseniai pagimdžiusių moterų susiėjimuose, kitais būdais su jomis bendrauti.
• Lankytis masažuose.
• Skaityti savipagalbai po traumų skirtą literatūrą.

Medikai pabrėžia, kad potrauminiam stresui būdingų simptomų jokiu būdu negalima ignoruoti, tikintis, kad jie praeis savaime. Tyrimų duomenimis, užsitęsusi slogi būsena net 10-15 procentų jaunų motinų išsivysto į pogimdyvinę depresiją, su kuria susidoroti gali būti sudėtinga.

Vienavaisis gimdymas naudojant reples ar vakuumo ekstraktorių

Vienavaisis gimdymas naudojant reples ar vakuumo ekstraktorių yra procedūra, susijusi su gimdymo procesu, kuriame dalyvauja moters reprodukcinė sistema, ypač gimda, makštis ir placentos sistema. Šios procedūros metu naudojami specialūs instrumentai, kurie padeda ištraukti naujagimį, kai natūralus gimdymas susiduria su sunkumais. Pagrindiniai organai, paveikti šios procedūros, yra gimdos kaklelis, kuris turi būti pakankamai išsiplėtęs, kad būtų galima atlikti intervenciją, ir makštis, per kurią naujagimis ištraukiamas.

Vienavaisis gimdymas naudojant reples ar vakuumo ekstraktorių nėra liga, tačiau tai yra medicininė intervencija, kuri gali būti būtina, kai natūralus gimdymas nevyksta sklandžiai. Ši procedūra naudojama, siekiant sumažinti motinos ir vaiko riziką, kai gimdymas užtrunka arba kai yra kitų komplikacijų, tokių kaip vaisiaus širdies ritmo sutrikimai. Pagrindiniai simptomai, susiję su reikalingumu naudoti reples ar vakuumo ekstraktorių, gali būti stiprus vaisiaus stresas, ilgas gimdymo procesas, motinos nuovargis ir skausmas, bei neefektyvūs stūmimo bandymai. Diagnostika apima kelis aspektus, įskaitant klinikinę stebėseną, vaisiaus širdies ritmo monitoravimą ir ultragarso tyrimus, siekiant įvertinti vaisiaus poziciją ir būklę. Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicinius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti replių ar vakuumo ekstraktoriaus naudojimą, kai tai būtina. Taip pat svarbu užtikrinti, kad motina gautų tinkamą anesteziją, kad būtų sumažintas skausmas. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichologinę paramą, kvėpavimo technikas ir kitas gimdymo metu taikomas metodikas, kurios gali padėti sumažinti stresą ir įtampą. Naujausios terapijos galimybės apima naujų technologijų naudojimą, siekiant pagerinti intervencijų efektyvumą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Kontroversijos dėl Kristelerio metodo

Šių metų sausio 2 dieną sukurta peticija, kuria skatinama netoleruoti Kristelerio metodo Lietuvos gydymo įstaigose, kuomet gimdymo metu iš viršaus spaudžiamas moters pilvas, norint greičiau užbaigti gimdymą. Peticijos kūrėjas (nuo šio metodo nukentėjusios gimdyvės vyras) tvirtina, jog toks metodas yra smurto priemonė, nelegali ir žalojanti naujagimio ir mamos sveikatą. „Žinoma, kad moterims atliekant šį „manevrą“ ant pilvo lieka didelės mėlynės / lūžta šonkauliai / kyla perteklinis kraujavimas / plyšta gimda, kepenys arba tarpvietė / jų lytiniai santykiai tampa skausmingi ir kt. Kūdikiams sulaužomi kaulai / pažeidžiami nervai (ypač - rankų) arba stuburas / kyla komplikacijų dėl deguonies nepakankamumo / jie patenka į intensyvios terapijos skyrių ir kt.“, - rašoma peticijoje.

Pasak Kauno klinikų Gimdymo skyriaus vadovo prof. dr. Mindaugo Kliučinsko, jei gimdymo metu atliekamas metodas taip, kaip jį aprašė jo autorius Samuelis Kristeleris, neturėtų kilti didelių komplikacijų. Viena dažniausių šio metodo komplikacijų - moters diskomfortas ir pilvo sienos mėlynė, sako gydytojas. „Žinių įgūdžių palaikymo bei sukurtų metodikų laikymosi kontrolės sistemos taikymo aprašo 6 priede „Motinų ir naujagimių priežiūra ligoninėje: PSO kokybės vertinimo ir tobulinimo įrankio antrasis leidimas“ yra apibrėžta, kad Kristelerio manevras, t. y. pilvo spaudimas, nėra naudojamas naujagimio gimimui palengvinti“, - informavo Sveikatos apsaugos ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Savulienė. Pasak peticijos autoriaus, šis metodas šalies gimdymo namuose yra atliekamas masiškai. Vis dėlto, SAM nurodo, kad iki šiol vis dar negavusi nei vieno piliečio skundo dėl minėto metodo naudojimo.

Pirmą kartą Kristelerio metodas aprašytas 1867 metais. „Jo esmė - sustiprinti gimdos susitraukimų jėgą antruoju gimdymo laikotarpiu moteriai stanginantis ir paspartinti vaisiaus slinkimą gimdymo takais, spaudžiant gimdos dugną gimdymo kanalo kryptimi, tikintis pagreitinti naujagimio užgimimą“, - sako gydytojas akušeris ginekologas prof. dr. M. Kliučinskas.

Kaip sako VU Akušerijos ir ginekologijos klinikos profesorė, VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vyriausioji specialistė akušerijai, Lietuvos akušerių ir ginekologų prezidentė Diana Ramašauskaitė ir gydytojas akušeris ginekologas prof. dr. M. Kliučinskas, šis metodas nė vienoje pasaulio šalyje neskatinamas, tačiau daug kur nėra ir uždraustas, tarp tokių šalių ir Lietuva, Lenkija, Olandija, Šveicarija, Švedija ir kt. Pasak prof. D. Ramašauskaitės, gydytojai ginekologai akušeriai šio metodo imasi nebent tada, kai gresia vaisiaus žūtis, o moteris reikalavo gimdymo metu nenaudoti jokių papildomų instrumentų. „Jei yra gimdymo stangų silpnumas ir vaisiaus būklė gera, tai visas medicinos personalas kantriai lauks, kol įvyks gimdymas, bet jei vaisiui atsiranda grėsmė, o, tarkime, mama atsisako, kad būtų panaudotos replės ar vakuuminis ekstraktorius, tai tada gydytojai ir griebiasi šio metodo, - sako prof. D. Ramauškaitė. - Jei gydytojas atsiduria tokioje situacijoje, kai turi rinktis ar vaisiaus gyvybė, ar motinos noro, tai taip ir nutinka, kad panaudoja tą metodą.“

Prof. dr. M. Kliučinsko manymu, Kristelerio metodas naudojamas tik išskirtinais atvejais. Jis gimdyvei sukelia didelį diskomfortą - skausmą. „Sąrėmių metu gimdyvei ir taip skauda, o jei dar kažkas spaudžia gimdą, skausmas dar didesnis. Todėl, mano žiniomis, šis metodas Lietuvoje rutiniškai nenaudojamas“, - sako M. Kliučinskas. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius komentavo, jog gimdymo metu atsiradus tam tikroms problemoms, gimdymą užbaigti yra du metodai - naudojant reples ir vakuuminį ekstraktorių. Kitas būdas - Cezario pjūvis. „Ir vienu, ir kitu atveju kartais tinka paspausti gimdos dugną, bet tai nėra tas metodas, kai išspaudžiamas vaisius naudojant paklodę arba grubią, brutalią fizinę jėgą“, - sakė gydytojas H. Stankevičius. „Jei gimdanti moteris atsisako instrumentinių gimdymo užbaigimo būdų, vakuumo ekstrakcijos ar replių panaudojimo, tai komplikuotoje situacijoje nelieka kitų priemonių,“ - pridūrė prof. dr. M. Kliučinskas.

SAM teigia, jog šis metodas Lietuvoje oficialiai nėra naudojamas, tačiau nėra nurodoma, kad ir draudžiamas, o jį atlikę asmenys būtų baudžiami. „Ar metodą reikia uždrausti ir bausti medikus? Bausti galima, bet nuo to niekam geriau nebus. Ką daryti, jei yra kritinė klinikinė situacija (pavyzdžiui, blogėjanti vaisiaus būklė), vaisiaus galva jau arti užgimimo, o šeima atsisako šiuolaikinių saugių gimdymo užbaigimo būdų? - klausia M. Kliučinskas. Be abejo, tokiu atveju saugiausia pagalba būtų vakuumo ekstrakcijos panaudojimas. Kristelerio metodas jokiu būdu negali būti taikomas rutiniškai, tačiau jį visiškai uždrausti ir bausti mediką tokiu būdu išgelbėjusį naujagimio gyvybę, būtų neatleistinas kraštutinumas.“

„Mūsų žiniomis, Kristelerio manevras - tai daugiau sovietinės akušerijos propaguotas pagalbos metodas, kurį dalis mūsų, ypatingai, vyresnės kartos gydytojų akušerių ginekologų naudojo ir galimai dar dabar kartais naudoja, - sako SAM Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Savulienė. - Norėtume paaiškinti, kad gydymo įstaiga, teikdama paslaugas, vadovaujasi nustatyta tvarka parengtais ir SAM patvirtintais diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašais ir (ar) universitetų, mokslo tiriamųjų įstaigų, gydytojų profesinių draugijų parengtomis diagnostikos ir gydymo metodikomis. Nesant šalies mastu parengtų ir patvirtintų atitinkamos srities diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašų ar parengtų diagnostikos ir gydymo metodikų, asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti parengti, patvirtinti ir taikomi rizikingiausių pacientų saugai tose įstaigose atliekamų tyrimų, taikomų diagnostikos ir gydymo metodų protokolai. Diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašuose, metodikose ir protokoluose nurodomi tik tie metodai, kurie turėtų būti taikomi gydymo įstaigoje. Atkreipiame dėmesį, kad nei vienoje iš 72 Akušerinės ir neonatologinės diagnostikos ir gydymo metodikų, parengtų įgyvendinant projektą „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, finansuojamą Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos, nėra nurodomas Kristelerio metodas.“

„Labiausiai mums (gydytojams akušeriams ginekologams - DELFI) nepatinka agresyvumas. Būna nelaimingų atsitikimų, klaidų gali pasitaikyti, bet mes visada esame linkę į diskusiją, o ne kaltinimus ir agresyvumą, - sako prof. D. Ramašauskaitė. - Blogai, kai žmonės rengdamiesi gimdymui, ruošiasi tik geriausiam scenarijui. Dažniausiai gimdymai įvyksta visiškai natūraliai ir be jokių komplikacijų, bet gimdyvei turi būti suteikta objektyvi informacija, kokios dažniausiai gali kilti komplikacijos gimdymo metu, kokios priemonės ir gydymo būdai bus taikomi. Nereikia moters gąsdinti, bet reikia suteikti objektyvią informaciją.“

Šią peticiją iki pirmadienio vakaro pasirašė 253 asmenys, pasak M. Kliučinko, Lietuvoje kasmet vyksta iki 30 tūkst. gimdymų. Žmonės piktinasi esą taip žalojamos moterys ir reikalauja tai uždrausti. Lietuvos ginekologų ir akušerių asociacija su tuo nesutinka, teigia, kad be šio metodo padaugėtų kūdikių mirčių.

Štai taip per gimdymą, siekiant išstumti kūdikį, medikai spaudžia gimdyvės pilvą - gimdos dugną. Tai vadinama vokiečių mediko Kristelerio manevru, jo paties aprašytu dar prieš pusantro šimto metų. Dabar Lietuvoje susikūrė gimdymo be smurto aktyvistų grupė, kurie šį metodą vadina atgyvena ir reikalauja jį uždrausti. Moterys iš įvairių Lietuvos ligoninių liudija, kad tas manevras joms buvo atliktas. Tai sukelia šonkaulių lūžius, gali sukelti kepenų, gimdos plyšimus, kitus plyšimus. Kūdikiui gali išsilieti kraujas ant smegenų, stuburas būti pažeidžiamas, nervai.

Nerijus ryžosi kovoti prieš gimdos spaudimą, kai tapo liudininku, kokius didžiulius sužalojimus gimdant teko išgyventi jo žmonai. Jis į Kauno krikščioniškuosius gimdymo namus atvyko gimdyti be skatinimo, natūraliai. Nepaisant medikų tikinimų, gimimo be smurto aktyvistų teigimu, gimdos dugno spaudimas Lietuvos ligoninėse naudojamas per dažnai, nors ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja jo vengti. Vilnietis Nerijus paskelbė peticiją ir renka parašus reikalaujant uždrausti Kristelerio manevrą. Ją jau pasirašė apie 300 žmonių, moterys prisipažįsta dėl medikų veiksmų patyrusios daug sužalojimų. Tiesa, dabartinis ministras apie tai sako nežinantis. O štai vilnietės Jūratės glėbyje - trijų mėnesių Jurgis. Šis mažylis taip pat gimė po to, kai medikai ėmė spausti mamai gimdą. Tačiau Jūratė dėl to nesipiktina, nes mano, jog kitaip gimdymas mažyliui galėjo baigtis tragiškai. "Mėlynės buvo ant pilvo vaikui, nežinau, ar jam buvo trauma. Kadangi buvo labai greitai išstumtas, vaikas šiaip gimsta lėčiau, per takus eina, jis buvo visas mėlynas, kraujosruvų buvo akyse, mėlynių, visas mėlynas buvo. Bet čia reikėjo rinktis - jo širdies tonusai krito, jis turėjo būti išstumtas, daktarė pasirinko, manau, teisingą variantą", - sakė Jūratė. Lietuvos ginekologų ir akušerių asociacija nesutinka, kad būtų uždraustas Kristelerio manevras, ir esą medikai dabar naudoja silpnesnį spaudimą nei prieš šimtmetį. Sunkiuose gimdymuose, išimtiniais atvejais, jis esą pateisinamas.

O štai akušerė iš Lietuvos, dirbanti Londone, tvirtina, kad Anglijos medikai apsieina be žalojančio gimdymo spaudimo. Lietuvos ginekologų prezidentė spėja, kad mūsų šalyje gimdos dugnas gali būti spaudžiamas iki 5 proc. gimdymų, panašiai kaip ir Švedijoje ar Šveicarijoje. Tiesa, nors Kristelerio manevro jaunoji medikų karta Lietuvos universitetuose nėra mokoma, praktikoje matydamos tai darant vyresnes, patirtį gali perimti ir toliau tęsti.

tags: #priverstinis #gimdymas #su #replemis