Nevaisingumas yra sudėtinga ir dažnai jautri tema, paliečianti daugybę šeimų visame pasaulyje. Lietuvoje, manoma, kad nevaisingumas šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų. Tačiau, nepaisant to, kad ši problema yra aktuali, ji vis dar apipinta daugybe mitų ir stereotipų, kurie kartais net trukdo ieškoti profesionalios pagalbos. Šiame straipsnyje sieksime išsklaidyti populiariausius mitus apie nevaisingumą ir pagalbinio apvaisinimo (PA) procedūras, remdamiesi tiek pasauline statistika, tiek patyrusių specialistų įžvalgomis.
Nevaisingumo Paplitimas ir Priežastys: Mokslo Žvilgsnis
Dažnai manoma, kad nevaisingumas yra tik moters problema, tačiau tai toli gražu ne tiesa. Remiantis pasauline statistika, moterų nevaisingumas siekia 30-40 procentų, vyrų nevaisingumas - 30 procentų, dar 20 procentų sudaro abiejų partnerių nevaisingumas, o likę 10-20 procentų yra neaiškios kilmės nevaisingumas. Šie skaičiai rodo, kad nevaisingumas yra kompleksinė problema, kuriai spręsti reikalingas abiejų partnerių įsitraukimas ir išsamūs tyrimai.
Viena iš svarbių nevaisingumo priežasčių gali būti hormoniniai sutrikimai. Ypač specifinė moterų grupė, turinti nevaisingumo problemą dėl hormoninių sutrikimų, yra policistinių kiaušidžių sindromu (PKS) sergančios moterys. PKS yra dažna endokrininė liga, turinti įtakos vaisingumui, menstruaciniam ciklui ir hormonų pusiausvyrai.
Kitas svarbus veiksnys, turintis įtakos vaisingumui, yra amžius. Nors žiniasklaida kartais akcentuoja atvejus, kai vaikus susilaukia vyresnio amžiaus moterys, svarbu suprasti, kad vaisingumas yra absoliučiai susijęs su moters amžiumi. Tikimybė pastoti po vaisingumo procedūrų moterims iki 35 metų amžiaus yra iki 50 procentų, tuo tarpu moterims virš 40 metų - jau tik 18 procentų, o vyresnėms nei 43 metų moterims - tik 5-6 procentai. Todėl ilgai laukti tikrai nevertėtų, o ankstyva diagnostika ir gydymas gali žymiai padidinti sėkmės tikimybę.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į aplinkos veiksnius. Vienas andrologijos srityje garsus profesorius iš Danijos, atlikęs globalų, daugiau nei 70 metų laikotarpį apimantį tyrimą, pastebėjo, kad per šį laiką įvairių šalių vyrų spermos kiekis ir judrumas sumažėjo net 53 procentais. Prognozuojama, kad po penkiasdešimties metų, jei nieko nebus imtasi, tik pavieniai vyrai galės apvaisinti žmonas. Pagrindinė to priežastis - aplinkos užterštumas, konkrečiai - pesticidų, naudojamų žemės ūkyje, buityje naudojamų cheminių medžiagų poveikis. Toksinės medžiagos, vadinamieji hormoninės sistemos trikdytojai, patekę į žmogaus organizmą, sukelia panašų į moteriškų hormonų poveikį, tad keičiasi hormonų pusiausvyra.
Pagalbinio Apmvaisinimo (PA) Procedūros: Mitai ir Faktai
Pagalbinis apvaisinimas (dirbtinis apvaisinimas) yra medicininė procedūra, kuri gali padėti poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis, susilaukti vaikų. Tai yra gana sudėtingas procesas, kuris apima keletą etapų.
Mitas 1: Pagalbinio apvaisinimo procedūros turi neigiamą poveikį moters sveikatai.Tai yra mitas. Nei vartojami vaistai, nei apvaisinimo procedūros neturi ilgalaikio žalingo poveikio moterų sveikatai. Tačiau svarbu suprasti, kad priežastis, sukėlusi nevaisingumą, gali būti susijusi su tam tikrų ligų rizika. Pavyzdžiui, moterys, kurios yra nevaisingos dėl tam tikrų hormoninių sutrikimų, turi padidintą riziką sirgti kiaušidžių, gimdos gleivinės ar krūtų vėžiu. Todėl svarbu ne tik gydyti nevaisingumą, bet ir atlikti profilaktinius patikrinimus.
Mitas 2: Iš pirmo karto atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą pastoti nepavyks - reikia bent dviejų ar kelių procedūrų.Tai irgi yra netiesa. Nors tikimybė pastoti po pirmos procedūros nėra 100%, ji yra gana žymi. Pasaulinė statistika rodo, kad tikimybė pastoti atlikus vieną pagalbinio apvaisinimo ciklą su embriono perkėlimu siekia vidutiniškai 36%. Gimusių naujagimių skaičius siekia 21%. Tačiau, remiantis JAV atliktu tyrimu, kuriame buvo tirta apie 250 tūkstančių moterų grupė, per 5 metus atlikusi analogišką kiekį pagalbinio apvaisinimo procedūrų, moterų iki 30 metų amžiaus grupėje suminis pastojimo rezultatas buvo 78 procentai, tuo tarpu, kaip minėta, toje pačioje amžiaus grupėje tikimybė pastoti po 1 procedūros siekia 50%. Tai rodo, kad suminis rezultatas atlikus kelias procedūras yra didesnis, nei rezultatas po pirmos procedūros.
Mitas 3: Pagalbinio apvaisinimo metu gali padidėti apsigimimų rizika.Visada sunku nuspėti, ko žmonės tikisi ir ką jie turi omenyje sakydami „kitokie“. Jei baiminamasi didesnės apsigimimų rizikos, tai jos tikrai nėra. Tiesa, po tam tikrų labai sudėtingų procedūrų, pavyzdžiui, intracitoplazminės spermatozoido injekcijos („ICSI“), esant labai žymiems vyro spermos pakitimams, smulkiųjų anomalijų ar tam tikrų organų sklaidos trūkumų gali būti 1-2 procentais daugiau. Daugiausia tai yra inkstų, šlapimo takų, lytinės sistemos organų ir širdies bei kraujagyslių pakitimai, bet tai, kaip minėta, tėra mažosios anomalijos.
Mitas 4: Po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai irgi bus nevaisingi ir jiems reikės taikyti tas pačias procedūras.Realybė paneigia ir šį mitą. Nevaisingumas nėra paveldimas. Jei jūsų mama sunkiai pastojo, visiškai nereiškia, kad taip bus ir jums. Sveiki kūdikiai, gimę po pagalbinio apvaisinimo, neturi didesnės tikimybės patirti nevaisingumo ateityje.
Veiksniai, Lemiamys Pagalbinio Apmvaisinimo Sėkmę
Gydytoja ginekologė Gražina Bogdanskienė, turinti didelę patirtį pagalbinio apvaisinimo srityje, pabrėžia, kad procedūros sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių. Įtakos turi ir poros fizinė sveikata, ir psichologinis nusiteikimas.
- Fizinė sveikata: Svarbiausia yra kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, o tai dažnai lemia amžius. Kuo pora jaunesnė, tuo geriau. Taip pat svarbus moters svoris - lieknų moterų hormonų apykaita geresnė. Todėl prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą apkūnioms moterims rekomenduojama mesti svorio. Sveika gyvensena, subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas - visa tai prisideda prie geresnių rezultatų.
- Psichologinė būsena: Be galo svarbi ir psichologinė būsena. Dažnai prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą poros jau būna praėjusios ne vienerius metus trunkantį nevaisingumo gydymo kelią, išbandžiusios kitus metodus. Besikartojantys emociniai praradimai neretai gali išprovokuoti depresiją. Stresą, emocinį išsekimą gali kelti ne tik nesėkmingi bandymai susilaukti vaikelio, bet ir pats gydymo procesas. Todėl itin svarbus poros palaikymas, atsipalaidavimas ir pozityvus nusiteikimas. Kartais poroms pakanka sureguliuoti gyvenimo būdą, daugiau dėmesio skirti atsipalaidavimui, poilsiui, ir įvyksta stebuklas - moteris pastoja. Neretai taip nutinka atostogaujant.
- Gydytojo patirtis ir kvalifikacija: Pagalbinis apvaisinimas - tai procedūra, reikalaujanti ne tik modernios laboratorijos, bet ir aukštos kvalifikacijos specialistų. Aukštos technologijos, šiuolaikinė įranga - didelis pasiekimas, tačiau be kvalifikuoto specialisto jos yra nieko vertos. Taigi, atliekant pagalbinį apvaisinimą, sėkmę lemia tinkamai parinkti vaistai, jų dozės, atsakingas ir kvalifikuotas embriologo ir ginekologo darbas, kokybiškos priemonės bei visa laboratorijos įranga.
Vyro Vaisingumo Svarba ir Tyrimai
Ar tiesa, kad didelę dalį nevaisingumo priežasčių šiais laikais sudaro prasta vyro spermos kokybė? Taip, nekokybiška sperma - dažna vyrų nevaisingumo priežastis. Svarbiausias tyrimas, pasakantis apie vyro vaisingumą ir spermos kokybę, - tai spermos tyrimas, arba spermograma. Ji parodo tikslų spermatozoidų skaičių, jų sugebėjimą judėti, formą ir gyvybingumą.
Kita vertus, šis tyrimas gali rodyti ir normalius spermos parametrus, o pora vis dėlto kentės dėl nevaisingumo. Tokių situacijų pasitaiko kas 6-7-tai (15 proc.) porai, kai nevaisingumo priežastys slypi vyro organizme. Tokiais atvejais informatyvus yra tyrimas, atskleidžiantis kitus didelę įtaką vyrų vaisingumui turinčius spermos parametrus. Tai - spermos ir hialurono rūgšties sujungimo analizė (SHBA). Šis tyrimas naudingas tuo, kad tiria DNR vientisumą (hialurono rūgšties jungiamąją gebą). Pastaruoju metu daugėja įrodymų, atskleidžiančių spermos branduolio DNR vientisumo vaidmenį vyriškų veiksnių sukeltam vaisingumo nepakankamumui arba nevaisingumui.
Vyrai taip pat turi ruoštis nėštumui. Vyras gali atlikti oksidacinio streso testą. Kenkti gali ne tik antioksidantantų trūkumas, bet ir jų perteklius. Nustatyta, kad šios medžiagos lemia spermos ir atitinkamai vaisingumo funkcijas. Todėl ir buvo sukurtas specialus spermos testas, kuris parodo, ar nėra joje sutrikę oksidacijos procesai. Tai itin aktualu poroms, kai nevaisingumo priežastis nėra aiški, taip pat moterims, kurios nepastojo tiek natūraliai, tiek po pagalbinio apvaisinimo, nes embrionas neįsitvirtino gimdoje. Tokiais atvejais problema gali būti sperma, bet įprasti spermos tyrimai to gali nerodyti.
Genetiniai tyrimai planuojant nėštumą | Vaisingumo šaknys #35
Naujausios Vaisiaus Terapijos ir Metodai
Lietuvoje veikia modernūs vaisingumo klinikos, siūlančios naujausias procedūras. Viena iš tokių inovacijų yra trombocitais praturtintos plazmos (PRP) injekcija į kiaušides. Ši procedūra yra minimaliai invazinė ir gali atjauninti menopauzę išgyvenančių moterų kiaušides, atkuriant vaisingumą. Dalis moterų pastojo netrukus po PRP gydymo. 75 procentams iš 60 gydytų moterų atsinaujino vaisingumas su galimybe pastoti natūraliam cikle arba taikant pagalbinio apvaisinimo būdus. Devynios iš šių moterų pastojo. Daugiau nei 75 procentams tirtųjų moterų lytinių hormonų koncentracija grįžo į jaunos vaisingos moters normos ribas.
Taip pat atliekamos naujausios procedūros, kaip vitrifikacija - greitas embrionų, kiaušialąsčių šaldymas, leidžiantis jas išlaikyti ilgą laiką, PICSI - fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija, kai atrenkami tik subrendę ir pajėgūs atlikti savo fiziologinę funkciją spermatozoidai, naudojamos specialios terpės, vadinamosios „embrionų klijais“, gerinančios embriono implantaciją, ir kt.
Išvados: Viltis ir Mokslas Keliui į Tėvystę
Nevaisingumas yra iššūkis, su kuriuo susiduria daugybė porų. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra nuosprendis. Mokslas ir medicina siūlo vis daugiau galimybių, padedančių įveikti šią problemą. Svarbiausia - nepasiduoti mitams, ieškoti profesionalios pagalbos, atlikti išsamius tyrimus ir pasitikėti gydytojų patarimais. Kiekviena pora yra unikali, todėl ir gydymo procesas gali skirtis. Sėkmingo apvaisinimo sėkmė priklauso nuo daugelio sudedamųjų dalių - nuo poros fizinės ir psichinės sveikatos, nusiteikimo, galimybių, iki gydytojo patirties ir modernios laboratorinės įrangos. Viltis ir mokslas - tai pagrindiniai palydovai kelyje į tėvystę.