Kūdikio skruostų paraudimas - dažnas reiškinys, kuris tėvams gali kelti tiek džiaugsmo, tiek susirūpinimo. Nors dažnai tai yra visiškai natūrali organizmo reakcija į aplinkos veiksnius ar emocijas, kartais paraudę skruostai gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Svarbu suprasti, kokios priežastys gali slypėti po šiuo simptomu, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir užtikrinti vaiko gerovę.
Natūralios Kūno Reakcijos į Aplinkos Veiksnius
Skruostų paraudimas dažniausiai yra laikina kapiliarų, esančių netoli odos paviršiaus, reakcija į įvairius išorinius ir vidinius dirgiklius. Tai įprasta ir natūralu - turbūt nėra žmogaus, kurio skruostų kartais nenuspalvintų raudonis. Šie dirgikliai skatina kapiliarus susitraukti ir išsiplėsti, o vėliau jie greitai adaptuojasi ir raudonis pranyksta.
Viena dažniausių priežasčių yra staigus temperatūrų pokytis. Kai kūdikis iš šaltos lauko aplinkos patenka į šiltą patalpą, jo oda reaguoja išsiplėtusiais kapiliarais, sukeldama paraudimą. Tai ypač pastebima žiemą, kai šaltas oras gali sukelti odos nušalimą ar nužvarbimą, jei vaikas nėra tinkamai apsaugotas. Oda dažniau nužvarbsta, kai įvyksta staigūs temperatūros pokyčiai. Maži vaikai nužvarbsta arba apšąla nosytes, skruostus, kai užsižaidžia kieme. Tam, kad išvengtume nuožvarbų, prieš išeinant į lauką, esant drėgnam, vėjuotam orui reikėtų odą sutepti riebiais kremais, tepalu. Atsiradus nuožvarboms, oda pašiurkštėja, šerpetoja, parausta, kartais pamėlynuoja. Netrukus ima niežėti. Žiemą, net esant -5°C temperatūrai ir pučiant vėjui, galima nušalti veidą. Nušalus oda pabąla, vėliau šilumoje parausta ir patinsta, tampa skausminga. Labiau nušalus gali atsirasti ir vandeningos pūslelės, kurioms trūkus susidaro žaizdelės. Nušalusias vietas skauda.
Taip pat karšti gėrimai, aštrus maistas ar net stiprus susijaudinimas ir stresas gali sukelti laikinus veido paraudimus. Šie dirgikliai veikia organizmo kraujotaką, priversdami kraujagysles išsiplėsti ir taip sukelti paraudimą.
Kuperozė ir Rožinė: Kai Paraudimas Turi Rimtesnių Padarinių
Tačiau, kaip teigia BENU Sveikos odos instituto ambasadorė Milda Darulienė, ligos atveju yra kitaip. Kuperozė nėra šiaip veido paraudimas - tai odos problema, rodanti, kad kraujagyslių ir kapiliarų sienelės prarado elastingumą, kas gali sukelti ne tik fizinius, bet ir psichologinius padarinius. Susirūpinti reikėtų, jeigu veido oda yra nuolat paraudusi, raudono ar net raudonai violetinio atspalvio, matomos kraujosrūvos, išryškėję kapiliarai, jaučiamas deginimo pojūtis ar dilgčiojimas. Sunkesniais atvejais gali susidaryti odos mazgeliai, atsirasti pūlinukai, kankinti niežulys. Visa tai praneša, kad raustate tikrai ne iš gėdos.
Rožinė (rosacea) yra dažna ir neretai nediagnozuojama liga. JAV Nacionalinės rožinės asociacijos skaičiavimais, daugiau nei 16 milijonų žmonių JAV serga rožine ir to nežino. Rožinė paprastai sukelia paraudimo reakcijas ant veido ir nedidelius raudonus iškilimus, primenančius spuogus. Ši liga yra dažnai painiojama su kitais sutrikimais. Rožine sergantys žmonės dažnai skundžiasi tuo, kad dėl ligos jie drovisi ir stengiasi vengti susibūrimų. Anot Nacionalinės rožinės asociacijos apklausų, daugiau nei 90 procentų rožine sergančių žmonių teigia, kad nelabai pasitiki savimi ir nevertina savęs dėl šios ligos.
Veido raudonis būdingas ne tik moterims, rausti gali ir vyrų skruostai. Nors daugiausiai rožinės atvejų pasitaiko tarp 40-50 m. amžiaus gyventojų, pirmieji požymiai gali pradėti ryškėti nesulaukus nė 30-ies. Esant kuperozei, dažniausiai raudonis pasireiškia centrinėje veido dalyje - raudonuoja nosis, taip pat skruostai.
Pacientės minimas raudonis dažniausiai rodo odos funkcijos sutrikimą, vadinamą kuperoze, arba rožine. Šiai būklei būdingi du pagrindiniai simptomai: nuolatinis paraudimas, atsirandantis dėl kraujagyslių pokyčių, ir į aknę panašūs bėrimai - mazgeliai, pūlinukai, riebalinių liaukų išvešėjimas. Dažniausiai rožinė pasireiškia simetriškai: ant nosies, skruostų, kartais smakro ar kaktos vidurio. Simptomai sustiprėja šiltoje aplinkoje, kaitinantis saulėje, vartojant alkoholį ar aštrų maistą. Įprastai kapiliarų plika akimi nematome, nes juos sutraukia jungiamasis audinys ir nervinės galūnėlės, palaikančios normalią kraujagyslių būklę. Tačiau sergant rožine, kapiliarai būna pakitę - linkę išsiplėsti. Tokiai odai būdingas ir plonesnis epidermis (viršutinis odos sluoksnis), todėl išsiplėtusios kraujagyslės tampa dar labiau matomos. Be to, bėgant metams oda vis labiau veikiama išorinių faktorių, todėl jungiamasis audinys silpnėja, nervinės galūnėlės praranda aktyvumą.
Rožinę „iššaukti” gali ir stresas. Sakoma, kad visos ligos nuo nervų. Iš tiesų nemažai ligų suaktyvina patiriamas stresas, nervinė įtampa, nerimas. Kuperozė - ne išimtis. Veido raudonis gali išryškėti kaip atsakas į emocinius dirgiklius, stresines situacijas.
Kitos Galimos Paraudimo Priežastys
Be jau minėtų veiksnių, kūdikio skruostų paraudimą gali sukelti ir kitos priežastys:
- Aknė: Aknė - dažniausias odos susirgimas Jungtinėse Valstijose. Aknė susiformuoja tuomet, kai odos poros yra užsikimšusios, o tai gali sukelti paraudimą tam tikrose vietose, įskaitant ir žandus. Kai organizmas atsikrato mirusių odos ląstelių, jos paprastai iškyla į odos paviršių ir nukrenta natūraliu būdu. Sebumas, odos drėgmę palaikantys riebalai, kai kuriems žmonėms gali sutrikdyti šį procesą. Mirusios odos ląstelės ir sebumas gali sukibti ir užstrigti porose. Aknė atsiranda tuomet, kai į užsikimšusias poras taip pat patenka bakterijų ir po odos paviršiumi ima formuotis infekcija. Bakterijos dauginasi greitai, o dėl to oda gali parausti ir ištinti.
- Reakcijos į maistą: Odelės paraudimą gali sukelti aštrus ir karštas maistas. Šiame maiste esantys junginiai gali paveikti centrinę nervų sistemą, kuri praplečia odoje esančias kraujagysles panašiai, kaip karštame ore. Dėl tos pačios reakcijos taip pat formuojasi prakaitas.
- Vaistai: Veido paraudimą gali sukelti tam tikri medikamentai. Šis simptomas dažniausiai pasireiškia dėl histamino - chemikalo, kurį imuninė sistema išleidžia reaguodama į vaistus.
- Karščio bangos: Karščio bangos dažnai pasireiškia menopauzę išgyvenantiems žmonėms. Karščio banga - tai intensyvaus karščio pojūtis, kuris gali trukti nuo 30 sekundžių iki 10 minučių. Karščio bangos metu veidas gali parausti. Medikai iki šiol nesutaria, kas sukelia karščio bangas. Tačiau manoma, kad organizmo temperatūros reguliavimui įtakos turi estrogenas. Smegenys jaučia, kad kūnui yra karšta, o tai iššaukia prakaitavimo ir paraudimo reakcijas. Menopauzės metu žmogaus estrogeno lygis krinta.
- Vilkligė: Vilkligė - tai autoimuninis susirgimas, kuris paveikia kūno sistemas ir organus, įskaitant odą. Vienas iš ankstyvų ligos požymių yra drugelio formos rausvai rudas bėrimas ant skruostų ir nosies. Ligai įsibėgėjus, šis bėrimas gali priminti veido nudegimą nuo saulės. Techninis šio bėrimo pavadinimas - malarinis bėrimas.
- Egzema: Egzema vadinama keletas bėrimų, kurie gali sukelti odos paraudimą, niežėjimą ir tinimą. Ši liga dažniausiai pirmą kartą pasireiškia dar vaikystėje, iki penkerių metų, o vaikui augant išlieka. Tačiau egzema taip pat suserga suaugę žmonės. Atopinis dermatitas yra pats dažniausias egzemos tipas, jis taip pat vadinamas atopine egzema. Atopiniu dermatitu dažniausiai suserga vaikai iki vienerių metų, rečiau - vyresni vaikai. Dauguma vaikų atopinį dermatitą „išauga“ iki antrojo gimtadienio, kitiems tenka su šia liga gyventi visą likusį gyvenimą. Pirmieji kūdikių atopinio dermatito požymiai paprastai pasireiškia apie 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesį. Pagrindinis atopinio dermatito simptomas - sausas, pleiskanojantis, paraudęs odos bėrimas. Dermatitui ūmėjant, raudonis gali virsti šerpetojančiomis, šlapiuojančiomis dėmelėmis. Šią ligą, visų pirma, lemia genetinis paveldimumas.
- Nudegimas nuo saulės: Per daug saulėkaitoje praleisto laiko gali sukelti odos nudegimą nuo saulės. Dauguma žmonių bent kartą gyvenime yra nudegę nuo saulės, ypač tose kūno vietose, kurias pasiekia daugiausia tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, veidas.
- Alkoholis: Nors ši priežastis ir retesnė, alkoholio vartojimas taip pat gali sukelti veido paraudimą. Kūnui apdorojant alkoholį, išleidžiamas acetaldehidu vadinamas junginys. Kai kurių žmonių organizmai nesusitvarko su alkoholiu, todėl ši medžiaga kaupiasi kraujyje ir dėl to rausta veidas.
Apsauginis šalmas kūdikiui
Kaip Tėvai Gali Padėti?
Jei kūdikio skruostai parausta dėl natūralių priežasčių, svarbu užtikrinti tinkamą odos priežiūrą. Milda Darulienė pataria vengti visko, kas vargina kraujagysles ir jungiamąjį audinį. Nors saulės dar nėra daug ir ji neatrodo intensyvi, į raudonį linkusiems žmonėms jau dabar reikėtų saugoti veidą nuo tiesioginių saulės spindulių. Ultravioletiniai spinduliai greitina odos jungiamojo audinio suglebimą, kas skatina vystytis kuperozę. Šilti infraraudonieji spinduliai kraujagysles plečia, taip dar labiau išryškindami raudonį. Veido raudoniu besiskundžiantiems žmonėms reikėtų naudoti stiprų apsauginį filtrą - SPF 30-50 - turintį kremą nuo saulės. Ji taip pat pataria vengti kosmetikos priemonių, kurios skatina kraujo priplūdimą į kraujagysles, pvz., molio, purvo ar kitų kaukių, kurios kietai sudžiūsta, odos valymo priemonių su alkoholiu, stambiomis šveičiamosiomis dalelėmis. Taip pat vertėtų atsisakyti garinės pirties ir karštų vonių.
„Žmonės, kuriuos vargina odos raudonis, turėtų rinktis specialiai raustančiai odai skirtas veido priežiūros priemones. Jos turi biologiškai aktyvių komponentų, kurie padeda kraujui nutekėti iš smulkių gyslelių, didina kapiliarų atsparumą, stiprina kraujagyslių tonusą. Net ir veido valymui reikėtų rinktis rausti linkusiai odai skirtą micelinį vandenį“.
Kraujagyslėms sustiprinti mitybą pravartu papildyti vitaminų P ir C turinčiais produktais. Vitamino P šaltinis yra juodieji serbentai, grikiai, kopūstai, lapinės salotos, pomidorai, vynuogės, citrusiniai vaisiai. Pastarieji taip pat puikus vitamino C šaltinis. Jo gausite ir su kopūstais, šaltalankiais, erškėtrožių uogomis, paprika, brokoliais, kiviais, braškėmis.
Jei įtariate, kad paraudimas yra susijęs su aknės, rožinės, egzemos ar kitomis ligomis, būtina pasitarti su gydytoju ar dermatologu. Nuo rožinės vaistų nėra, o negydoma ši liga ima sunkėti. Tačiau ja sergantys žmonės išmoksta su ja gyventi. Jei įtariate, kad sergate rožine, reikėtų pasitarti su gydytoju ar dermatologu ir aptarti ligos įspėjamuosius požymius bei kaip įmanoma greičiau pradėti gydymą. Vilkligę turi diagnozuoti gydytojas ir ją reikia gydyti. Nors ši liga iki galo neišgydoma, gydymas gali sumažinti ligos simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Egzema yra neišgydoma. Vis dėlto, yra daugelis kremų ir vaistų, kurie egzema sergantiems žmonėms gali padėti sumažinti simptomus.
Jei veido raudonis yra itin ryškus, vargina kiti nemalonūs ligos simptomai, reikėtų pasikonsultuoti su dermatologu, kuris paskirs specialų gydymą.