Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas džiaugsmo, laukimo ir daugybės pokyčių. Vienas iš svarbiausių ir pastebimiausių pokyčių vyksta moters odoje. Kintant hormonų pusiausvyrai, intensyviems fiziologiniams procesams organizme, oda reaguoja į šiuos pokyčius, todėl būsimos mamos susiduria su įvairiomis odos problemomis. Nors kai kurie pokyčiai gali kelti nerimą, svarbu žinoti, kad dauguma jų yra laikini ir suvaldomi tinkamai prižiūrint odą.
Dažniausios odos problemos nėštumo metu
Nėštumo metu oda gali tapti jautresnė, pasikeisti jos tekstūra, atsirasti naujų darinių ar paūmėti turimos problemos. Dažniausiai aptariamos ir moteris varginančios odos problemos yra strijos, pigmentacija, odos sausumas, spuogeliai ir bėrimai.
Strijos: odos tempimo ir perskirstymo ženklai
Strijos, dar vadinamos nėščiųjų drūžėmis, yra nedideli odos dariniai, įtrūkimai, kiek primenantys smulkius randelius. Jos atsiranda dėl staiga didėjančio kūno svorio ir odos tempimosi. Nors strijos nėštumo metu yra itin dažna odos problema, pasitaikanti apie 90% moterų, jų atsiradimui įtakos gali turėti ir paveldimumas, amžius, odos tipas bei elastingumas. Elastingesnę odą strijos nusėja rečiau, jos būna smulkesnės arba jų visai nebūna. Dažniausiai jos atsiranda ant sėdmenų, šlaunų, liemens, krūtinės ir pilvo.
Nors strijų atsiradimo visiškai išvengti neįmanoma, galima imtis prevencinių priemonių, kurios padeda sumažinti jų kiekį ir ryškumą. Svarbu palaikyti odos elastingumą: gerai maitintis, vartoti pakankamai skysčių ir reguliariai tepti odą drėkinamuoju kremu ar specialiais aliejais, ypač tose vietose, kur jos dažniausiai atsiranda. Priemonės turėtų būti naudojamos po prausimosi, įtrinant gnaibomaisiais judesiais. Ankstyvosiose stadijose, kai strijos dar yra ryškiai rausvos ar rausvai-melsvos, jas lengviau gydyti. Vėliau, joms nublankstant iki sidabrinio atspalvio, jos tampa mažiau pastebimos, bet sunkiau gydomos.
Pigmentacija: odos spalvos pokyčiai
Odos pigmentacija nėštumo metu pasireiškia patamsėjimais. Dažniausiai nėščiosios pastebi tamsesnę liniją nuo gaktos srities iki bambos (pigmentinė juosta), oda patamsėja pažastų ir kirkšnių srityse, aplink krūtų spenelius (areoles). Taip pat pigmentinių dėmių gali atsirasti ir ant veido. Ypač atidžiai odą turėtų saugoti moterys, turinčios pigmentinių dėmelių ar strazdanų.
Viena iš labiausiai pastebimų pigmentacijos formų yra chloazma, dar vadinama „nėštumo kauke“. Ji pasireiškia rudomis pigmentinėmis dėmėmis ant veido ir kaklo, dažniausiai simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityse. Chloazmos atsiradimo priežastis - padidėjusi melanino gamyba odoje, kurią skatina hormonų pokyčiai ir saulės poveikis. Nors chloazma dažniausiai išnyksta per kelis mėnesius po gimdymo, geriausias būdas sumažinti dėmėtumą - vengti tiesioginių saulės spindulių ir naudoti apsauginius kremus su aukštu SPF filtru.
Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą. Tai gali sukelti ir kitų odos sričių patamsėjimą: apgamų, strazdanų, tarpvietės, išorinių lytinių organų odos. Kad oda būtų nuolat apsaugota, patariama naudoti drėkinamąjį dieninį kremą su mažiausiai 15 SPF filtru, o šiltuoju sezonu - net su SPF 30-50. EAU THERMALE AVENE apsauginė purškiama emulsija nuo saulės SPF50+ yra tinkamas pasirinkimas jautriai odai, nes ji suteikia plataus veikimo ilgalaikę apsaugą nuo UVA ir UVB spindulių, ramina odą ir slopina sudirgimą.
Odos sausumas ir jautrumas
Nėštumo metu kintant hormonų balansui, estrogenai gali slopinti riebalinių liaukų veiklą, todėl oda dažnai tampa sausa ir jautresnė. Tai gana dažnas nėščiųjų nusiskundimas. Norint spręsti odos sausumo problemą, rekomenduojama naudoti kosmetikos priemones: kremus, losjonus ar specialius aliejukus, kurie akimirksniu grąžina odai drėgmę ir aprūpina ją vertingaisiais komponentais. Ypač verta rinktis natūralius produktus, kurie yra be potencialių alergenų, konservantų, GMO, dirbtinių priedų ir kvapiklių, ir palaiko natūralias odos regeneracijos savybes. Po vandens procedūrų odą svarbu švelniai nusausinti, o ne intensyviai trinti rankšluosčiu, ir iškart patepti drėkinamuoju kremu, emulsija ar pieneliu.
Nėštumo metu oda apskritai tampa jautresnė ne tik sausumui, bet ir karščiui, šalčiui, kosmetikai bei įvairių medžiagų kontaktui. Gali paūmėti lėtinės ligos, pavyzdžiui, seborėjinis dermatitas ar žvynelinė. Svarbu vengti dirginančių medžiagų, skalbimo miltelių, intensyvių kvapų.
Spuogai ir bėrimai
Hormonų svyravimai nėštumo metu gali lemti ir nepageidaujamą spuogų protrūkį, panašiai kaip paauglystėje. Dažniausiai spuogai atsiranda ant kaktos, nosies, smakro ir skruostų, kartais ir ant nugaros bei krūtinės. Spuogų formavimąsi lemia lytiniai hormonai, didėjanti odos sekrecija ir riebalų kaupimasis.
Grožio procedūros nėštumo metu
Su spuogais kovoti patariama atsargiai: kruopščiai valyti veido odą, naudoti probleminei odai skirtas kosmetikos priemones, kurios nekemša porų. Svarbu vengti riebių, maitinančių kremų ir makiažo priemonių, kurių sudėtyje yra aliejų ar kamedogeniškų medžiagų. Jokiu būdu negalima spausti ar krapštyti spuogelių, nes tai gali sukelti naujus uždegimus, dėmeles ar randus. Dezinfekuojamieji losjonai, vaistažolių kompresai (pvz., ramunėlių) ar eterinių aliejų (levandų, arbatmedžio) tepalai gali padėti sumažinti uždegimą. Svarbu nepamiršti ir sveikos mitybos bei pakankamo vandens kiekio vartojimo. Jei spuogų problema tampa rimta, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu.
Kiti odos ir kūno pokyčiai nėštumo metu
Be minėtų dažniausių odos problemų, nėštumo metu moters organizmas patiria ir kitų pokyčių, kurie gali paveikti odą ir bendrą savijautą.
Nuotaikų kaita ir nuovargis
Nuotaikų kaita ir nuovargis yra vieni pirmųjų nėštumo požymių, tiesiogiai susiję su besikeičiančių hormonų poveikiu. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS, nuotaikų kaita gali būti valdoma skiriant laiko sau, pakankamai ilsintis, sveikai maitinantis ir išmokstant valdyti emocijas kvėpavimo pratimais ar trumpomis pertraukėlėmis. Dažnas nuovargis skatina eiti anksčiau miegoti ar trumpai pamiegoti dienos metu.
Padidėjęs jautrumas kvapams ir pykinimas
Hormonų pokyčiai gali sukelti padidėjusį jautrumą kvapams, o tai neretai lydi ir pykinimas bei vėmimas. Šie nemalonūs pojūčiai dažniausiai intensyviausi 4-12 nėštumo savaitėmis, bet gali vėl pasikartoti nėštumo pabaigoje, kai gimda spaudžia skrandį. Patariama vėdinti patalpas, vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Dažnesnis valgymas mažomis porcijomis, imbiero arbata ar sausi užkandžiai ryte gali padėti palengvinti simptomus. Jei pykinimas ir vėmimas yra labai intensyvūs, tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių ar sukelia svorio kritimą, būtina kreiptis į gydytoją.
Nugaros skausmai ir laikysenos pokyčiai
Nugaros skausmai kamuoja apie 50-80% nėščiųjų, dažniausiai nuo penkto iki septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras sukelia netaisyklingą laikyseną, apkrauna apatinę stuburo dalį. Svarbu vengti sunkių daiktų kilnojimo, avėti patogią avalynę, sėdint paremti nugarą pagalve. Reguliarus fizinis aktyvumas (mankštos, joga, aerobika vandenyje) ir Kėgelio pratimai gali padėti sumažinti nugaros skausmą.
Kojų tinimas ir venų problemos
Nėštumo metu organizmas kaupia skysčius, todėl dažnai tinsta pėdos, blauzdos, kartais net rankos. Tai lemia hormonų pokyčiai ir didėjanti gimda, spaudžianti venines kraujagysles. Kad sumažintumėte tinimą, svarbu koreguoti mitybą (valgyti daugiau vaisių, daržovių, vengti sūraus maisto), gerti pakankamai skysčių ir vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos padėties. Atsigulus kojas pravartu palaikyti pakeltas aukščiau. Dėl tos pačios priežasties gali atsirasti ir varikozinės (išsiplėtusios) venos, ypač kojose. Judėjimas, lengvas fizinis aktyvumas, patogi avalynė ir vengimas susikryžiuoti kojas padeda pagerinti kraujo cirkuliaciją.
Vidurių užkietėjimas ir hemorojus
Apie 40% nėščiųjų susiduria su vidurių užkietėjimu, kurį lemia hormoniniai pokyčiai ir gimdos spaudimas į storąją žarną. Svarbi yra dieta: daugiau skaidulinių medžiagų turintis maistas (sėlenos, kruopos, vaisiai, daržovės), pakankamas skysčių kiekis ir vengimas pilvo pūtimą sukeliančio maisto. Dėl tos pačios priežasties gali atsirasti hemorojus. Vaistažolių vonelės, tinkama mityba ir reguliarus judėjimas yra svarbūs šių problemų prevencijai ir palengvinimui.
Dantų ir dantenų problemos
Hormonų pokyčiai nėštumo metu gali paveikti ir burnos ertmę - dantenos tampa jautresnės, paburksta ir dažniau kraujuoja. Svarbu palaikyti burnos higieną, naudoti švelnų dantų šepetėlį ir pastas jautrioms dantenoms. Po vėmimo rekomenduojama praskalauti burną vandeniu, o ne iškart valyti dantis, kad būtų mažiau pažeidžiami dantys.
Mėšlungis
Mėšlungis, skausmingas raumenų spazmas, dažnai sutraukiantis blauzdas, šlaunis ar pėdas, nėštumo metu gali atsirasti dėl organizme mažėjančio mineralinių medžiagų kiekio (kalio, magnio, kalcio). Užklupus mėšlungiui, svarbu atpalaiduoti ir ištempti raumenį, pabandyti atsistoti ir paeiti, masažuoti skaudamą vietą. Naktimis rekomenduojama truputį pasivaikščioti.
Šlapinimosi sutrikimai
Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis. Taip pat gali susilpnėti šlapimo pūslės tonusas. Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis.
Odos priežiūra nėštumo metu: saugumas ir informuoti pasirinkimai
Nėštumo metu odos priežiūra reikalauja ypatingo dėmesio ir atsargumo renkantis kosmetikos priemones. Dėl hormonų svyravimų oda gali tapti jautresnė, todėl svarbu žinoti, kurie ingredientai yra saugūs, o kurių reikėtų vengti.
Saugūs ingredientai nėštumo metu:
- Vitaminas E: pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, saugo odą nuo oksidacinio streso, skatina odos gijimą.
- Vitaminas C: šviesina odą, skatina kolageno gamybą.
- Azaleino rūgštis: veiksminga spuogų ir hiperpigmentacijos gydymui.
- Glikolio rūgštis (AHA): saugiai naudojama odos eksfoliacijai.
- Bakuchiolas: saugi retinoidų alternatyva.
- Mineralinės apsauginės priemonės nuo saulės: svarbios apsaugai nuo UV spindulių.
Ingredientai, kurių reikėtų vengti:
- Cheminės apsauginės priemonės nuo saulės (pvz., oksibenzonas): gali kelti potencialią riziką dėl hormoninio poveikio.
- Hidrochinonas: dėl didelės absorbcijos geriau vengti.
- Parabenai: kelia klausimų dėl saugumo dėl poveikio estrogenui.
- Retinoidai (pvz., tretinoinas, izotretinoinas, Akutane): gali pakenkti vaisiui.
Prieš keičiant odos priežiūros rutiną ar pradedant naudoti naujas priemones, visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar akušeriu-ginekologu. Ypač svarbu rinktis priemones, kurios yra švelnios, drėkinančios ir apsaugančios odą.
Nėštumas - tai ne tik kūno, bet ir odos transformacijos laikotarpis. Supratimas apie galimus pokyčius ir tinkama priežiūra gali padėti būsimoms mamoms jaustis komfortiškai ir džiaugtis šiuo ypatingu laiku.