Didelės atsakomybės reikalaujančių profesijų atstovus darbe dažnai lydi stresas ir įtampa. Ši situacija ypač aktuali sveikatos priežiūros sektoriuje, kur Lietuvoje dirba daugiau nei 45 000 skirtingų specialistų. Siekiant pagerinti tokių darbuotojų psichoemocinę būklę ir tuo pačiu gyvenimo kokybę, nepakanka tik pagerinti darbo sąlygas, užtikrinti adekvatų apmokėjimą už darbą ar imtis kitų palankių administracijos sprendimų. Svarbu ugdyti jų emocinį intelektą bei gebėjimą valdyti stresą. Fragmentiškai organizuojamų įvairiausių metodikų mokymai duoda dažniausiai tik trumpalaikius rezultatus. Todėl vis svarbesnis tampa holistinis požiūris į žmogaus psichoemocinės būklės gerinimą, vadovaujantis mokslininkų įžvalgomis, kad asmens atsparumas stresui yra siejamas su jo vidine darna.
Kas yra vidinė darna ir kodėl ji svarbi?
Vidinė darna, remiantis salutogenezės teorija, suprantama kaip asmens vidinis susitelkimas, pasireiškiantis pozityviais jo santykiais su aplinkiniu pasauliu ir pačiu savimi. Tai ne tik gebėjimas atlaikyti sunkumus, bet ir suvokti gyvenimo prasmingumą bei jausti kontrolę. Veiklos prasmingumas atskleidžia, kiek žmogui gyvenimo sunkumai ir reikalavimai atrodo verti pastangų, pasiaukojimo, įsipareigojimų, kiek jie suvokiami kaip iššūkis, o ne našta. Gebėjimas valdyti situaciją atskleidžia įsitikinimus, kurie sako, kad žmogus gali išspręsti problemą pats arba kreiptis pagalbos į kitus ir bus suprastas, sulauks pagalbos iš kitų.

Vidinės darnos ir gyvenimo kokybės sąsajos
Tyrimai rodo stiprią vidinės darnos ir gyvenimo kokybės sąsają. Žmonės, kurie geriau vertina savo sveikatą, paprastai pasižymi ir aukštesne vidine darna. Ypač stipriai vidinė darna siejama su psichikos sveikata. Tikintys žmonės pasižymi aukštesne vidine darna nei netikintys. Žmonės, kurie tiki, dažniau įžvelgia skirtingų įvykių prasmę, jaučia, kad tos patirtys yra vertingos, o tai veikia ir asmens vidinės darnos rodiklį.
Vidinė darna yra glaudžiai susijusi su subjektyviu pasitenkinimu įvairiomis gyvenimo sritimis. Tyrimai su nėščiosiomis, lankiusiomis „Nėščiųjų sveikatingumo mokyklą“ ir ne, atskleidė, kad žemos vidinės darnos nėščiosios yra labiau nepatenkintos dėl savigarbos, tikslų ir vertybių, pinigų, darbo, mokymosi, laisvalaikio, kūrybiškumo, meilės, giminaičių, namų. Atvirkščiai, didėjant vidinei darnai, didėja pasitenkinimas sveikata, savigarba, tikslais ir vertybėmis, pinigais, darbu, mokslu, laisvalaikiu, kūryba ir meile, giminaičiais, namais. Tai patvirtina, kad vidinė darna yra esminis veiksnys, lemiantis bendrą pasitenkinimą gyvenimu.
Vidinės darnos ir gyvensenos ryšys
Vidinė darna yra susijusi ir su gyvensena. Vienas pagrindinių sveikatai palankios elgsenos aspektų yra fizinis aktyvumas. Pastebėta, kad fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas yra siejamas su prastesne vidine darna. Kita vertus, žmonės, kurių silpna vidinė darna, dažnai nejaučia pasitenkinimo dėl atliekamo darbo. Taip pat rūkančių asmenų vidinė darna yra silpnesnė nei nerūkančių. Šie rezultatai pabrėžia, kad sveika gyvensena ir aktyvus požiūris į veiklą tiesiogiai prisideda prie stipresnės vidinės darnos.

Nauji požiūriai į vidinės darnos ugdymą
Siekiant spręsti šias problemas, vis svarbesnis tampa holistinis požiūris. 2020 m. lapkričio mėn. pradėtas vykdyti projektas „Vidinės darnos tobulinimas - būdas gerinti psichoemocinį klimatą darbo kolektyve“ siūlo būtent tokį požiūrį. Projekto esmė - 2 dienų praktiniame seminare pakviesti 50 pedagogų iš įvairių Lietuvos regionų mokyklų. Seminaro metu bus sudarytos sąlygos dalyviams įsivertinti savo psichoemocines būkles ir patiems apsispręsti, kurias vidinės darnos problemas ir kokiomis praktikomis jie norėtų spręsti. Bus siekiama įgalinti dalyvius stiprinti savo vidines nuostatas, keisti savo vertybes bei siekti vidinės darnos praktikomis, kurios lengvai gali būti pritaikytos kasdieniniame gyvenime, nepriklausomai nuo jų užimtumo, gyvenimo stiliaus, pomėgių ir nuostatų.
Šis projektas grindžiamas mokslininkų įžvalgomis, kad asmens atsparumas stresui yra tiesiogiai susijęs su jo vidine darna. Ugdant vidinę darną, ne tik gerėja individuali psichoemocinė savijauta, bet ir bendrasis darbo kolektyvo klimatas. Toks holistinis ir individualizuotas požiūris į vidinės darnos ugdymą gali duoti ilgalaikių ir apčiuopiamų rezultatų, padedant žmonėms geriau valdyti stresą, jausti didesnį pasitenkinimą gyvenimu ir būti atsparesniems gyvenimo iššūkiams.