Michailas Chodorkovskis, kadaise buvęs turtingiausias Rusijos žmogus ir vienas įtakingiausių verslininkų, tapo svarbiu simboliu kovojant už laisvę ir žmogaus teises Rusijoje. Jo likimas, ilgas kalinimas ir galiausiai išlaisvinimas atskleidžia sudėtingus Rusijos politikos, verslo ir teisingumo sistemos santykius. Ši istorija yra ne tik apie vieną žmogų, bet ir apie platesnius procesus, vykstančius šalyje, bei tarptautinę bendruomenę, kuri stengėsi daryti įtaką jo išlaisvinimui.
Oligarcho pakilimas ir kritimas
Michailas Borisovičius Chodorkovskis gimė 1963 m. birželio 26 d. Maskvoje. Studijų metais D. Mendelejevo chemijos technologijos institute, jis ne tik gerai mokėsi, bet ir dirbo dailide. Po studijų, 1997-2004 m., Chodorkovskis tapo vienu iš naftos koncerno „Jukos“ savininkų ir jo vadovu. Anuomet „Jukos“ buvo didžiausia Rusijos naftos kompanija, o jos vadovas - vienas turtingiausių ir įtakingiausių žmonių šalyje. Forbes vertinimu, jis buvo pasiekęs 16-tą vietą pagal turtingumą visoje Žemės planetoje.
Vis dėlto, jo sėkmė ir įtaka neilgai truko. 2003 m. spalio 25 d. Michailas Chodorkovskis buvo suimtas. Oficialiai jam buvo pareikšti kaltinimai sukčiavimu ir mokesčių slėpimu. Netrukus po to, jo kompanija „Jukos“ buvo iš dalies nacionalizuota, o jos turtas parduotas, daugiausiai valstybinėms įmonėms. Šis įvykis buvo interpretuojamas kaip Kremliaus bandymas susigrąžinti kontrolę ir sutramdyti įtakingus oligarchus, kurie per Boriso Jelcino valdymo metus įgijo didelę įtaką.
Kaltinimai ir teismo procesai tęsėsi. 2005 m. gegužės 16 d. Chodorkovskis buvo nuteistas 9 metams kalėjimo, nors vėliau apeliacine tvarka bausmė buvo sumažinta iki 8 metų. Tai buvo pirmoji baudžiamoji byla. Tačiau jau 2005 m. paaiškėjo, kad bus keliama antroji baudžiamoji byla. Rusijos generalinė prokuratūra buvusiems „Jukos“ vadovams inkriminuoja „svetimo turto grobimą organizuota grupe stambiu ir itin stambiu mastu ir jo legalizavimą“. Chodorkovskis šią bylą laikė politiškai motyvuota, teigdamas, kad procesą inicijavo jėgos, nenorinčios jo išlaisvinimo, ir kad teisminis persekiojimas yra atsakas už jo paramą nepriklausomai opozicijai.
Tarptautinis dėmesys ir žmogaus teisių gynimas
Michailo Chodorkovskio byla sulaukė didelio tarptautinio dėmesio. Daugelis organizacijų, įskaitant „Amnesty International“, jį pripažino „nesmurtiniu politiniu kaliniu“, o jo persekiojimą siejo su politine veikla. Europos Parlamente dirbanti autorė ne kartą aktyviai kėlė M. Chodorkovskio bylą, siekdama atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį Rusijoje. Ji buvo viena iš tų Europos Parlamento narių, kurios nominavo M. Chodorkovskį Europos Parlamento įsteigtai kasmetinei A. Sacharovo premijai už minties laisvę gauti.
Nuo 2008-2009 m., būdama Europos Parlamento didžiausios frakcijos - Europos liaudies partijos - Europos demokratų (ELP-ED) - pranešėja žmogaus teisių klausimais, ji siūlydavo įtraukti paragrafus apie M. Chodorkovskį į Europos Parlamento dokumentus, nepaisydama kai kurių kolegų skeptiškų komentarų. Kai jai buvo pavesta parengti Europos Parlamento metinį pranešimą apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje 2010 m., ji įtraukė paragrafus apie M. Chodorkovskio ir P. Lebedevo bylą, jų kalinimą ir politizuotą teismo procesą. Be to, jos iniciatyva buvo įtraukti paragrafai apie Sergejaus Magnitskio bylą, reikalaujant objektyvaus jo mirties kalėjime tyrimo ir siūlant svarstyti sankcijas aukštiems Rusijos pareigūnams - „Magnitskio sąrašą“.
Autorė prisimena 2010 m. rugpjūčio 31 d. vizitą į Maskvoje vykusį Chamovnyčeskij teismą, kur buvo teisiami M. Chodorkovskis ir P. Lebedevas. Ji, kartu su kitais dviem Europos Parlamento nariais, stebėjo teismo posėdį. Liudininko parodymas, kuris turėjo būti kaltinamojo nenaudai, iš tiesų atskleidė tardytojų spaudimą. Ši patirtis ir daugybė kitų pastangų Europos Parlamente buvo skirtos M. Chodorkovskio išlaisvinimui.
Staigus išlaisvinimas ir jo priežastys
2013 m. gruodžio 20 d. netikėtai pasirodė žinia: Michailas Chodorkovskis paleidžiamas. Jis išvyko į Vokietiją, kur jį pasitiko buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Hansas Dietrichas Genscheris. Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat sveikino jo išlaisvinimą. Į Berlyną susitikti su tėvu iš Niujorko skubiai atskrido ir jo vyriausiasis sūnus Pavelas Chodorkovskis. Šis įvykis sukėlė didelį džiaugsmą autorei ir daugybei M. Chodorkovskio šalininkų.
Tikrosios išlaisvinimo priežastys iki šiol kelia diskusijas. Nors Vladimiras Putinas pareiškė, kad malonę suteikė vadovaudamasis „žmoniškumo principais“, nes M. Chodorkovskio motina serga, daugelis mano, kad tai buvo politiškai motyvuotas sprendimas. Viena iš svarbiausių priežasčių galėjo būti Rusijos siekis pagerinti savo tarptautinį įvaizdį prieš Sočio olimpines žaidynes. Daugelio didžiųjų valstybių vadovai, įskaitant JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir Lietuvos prezidentus bei Didžiosios Britanijos premjerą, jau buvo pareiškę, kad nedalyvaus olimpiadoje. Amnestija tūkstančiams kalinių Rusijoje ir M. Chodorkovskio paleidimas, nors ir sulaukė teigiamos reakcijos, nepadėjo iš esmės pakeisti tarptautinės bendruomenės požiūrio.
Kitas svarbus veiksnys galėjo būti artėjantis Rusijos pirmininkavimas G8 klube ir planuojamas vadovų susitikimas Sočyje. V. Putinas norėjo būti pripažintas galingiausiųjų klubo nariu, tačiau kitų klubo narių elgesys rodė, kad jis ten nėra pageidaujamas. Šis sprendimas taip pat galėjo būti siejamas su tarptautinio teismo Hagoje sprendimu priteisti Michailui Chodorkovskiui virš 50 milijardų JAV dolerių už „Jukos“ kompanijos užgrobimą.
Gyvenimas po išlaisvinimo
Po išlaisvinimo Michailas Chodorkovskis išvyko į Vokietiją, o vėliau įsikūrė Šveicarijoje. Jis aktyviai dalyvauja viešajame gyvenime, kritikuoja Rusijos valdžią ir remia demokratines iniciatyvas. Jis ir toliau siekia teisingumo, nors ir pripažįsta, kad kaltės pripažinimo klausimas nebuvo keliamas jo išlaisvinimo metu. Jo byla ir toliau išlieka svarbiu simboliu kovojant už laisvę ir žmogaus teises Rusijoje, primenant apie teisingumo ir politinės valios santykį šalyje.
Chodorkovskio istorija parodo, kaip verslo interesai, politinės ambicijos ir žmogaus teisių gynimas gali susikirsti ir paveikti vieno žmogaus likimą. Jo išlaisvinimas, nors ir džiaugsmingas, atskleidžia sudėtingą geopolitinę situaciją ir Rusijos valdžios strategijas tarptautinėje arenoje. Jis tapo ne tik buvusiu oligarchu ar politiniu kaliniu, bet ir ilgalaikiu simboliu tiems, kurie Rusijoje kovoja už laisvą žodį ir kitokią nei valdžios nuomonę.
tags: #michailas #chodorkovskis #vaikai