Lietuvoje netrukus įsigalios nauja tvarka, reglamentuojanti nėštumo nutraukimo procedūras, o kartu su ja kyla svarbūs klausimai dėl gydytojų sąžinės laisvės ir pačios procedūros saugumo bei prieinamumo. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsakymas numato, kad moteris, norinti nutraukti nėštumą, galės kreiptis į gydytoją ginekologą, kuris paskirs medikamentų rinkinį, sukeliantį persileidimą. Ši tvarka, nors ir atkartoja 1994 m. buvusią tvarką, kelia naujų etinių ir praktinių iššūkių, su kuriais susiduria tiek medikai, tiek pacientai.
Medikamentinio aborto įteisinimas ir sąžinės laisvės dilema
Naujoji tvarka, leidžianti nėštumą nutraukti medikamentiniu būdu, siekia sumažinti tiesioginį medikų dalyvavimą procedūroje ir perkelti dalį atsakomybės pacientei. Tačiau gydytojas akušeris ginekologas Virgilijus Rudzinskas, pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos valdybos narys, šią perspektyvą vertina kritiškai. Jis teigia, kad „bet kuris veiksmas, siekiant nutraukti žmogaus gyvybę, nepriklausomai nuo metodo yra amoralus“. Iš šios pozicijos, anot jo, tiek gydytojas, išrašantis receptą medikamentams, tiek farmacininkas, juos parduodantis, yra proceso dalyviai, atsakingi už galutinį rezultatą - gyvybės sunaikinimą.
Ši pozicija kelia susirūpinimą dėl medikų, kurių profesinė ir asmeninė etika prieštarauja nėštumo nutraukimui. Nors SAM akcentuoja gydytojų teisę neprisidėti prie nėštumo nutraukimo, remdamasi medicinos norma, klausimas dėl farmacininkų sąžinės laisvės lieka atviras. Farmacijos įstatymas leidžia vaistininkams atsisakyti parduoti vaistus, jei tai prieštarauja jų profesinei etikai. Tačiau kas konkrečiai įeina į šiuos „profesinės etikos principus“, nėra aiškiai apibrėžta. Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė pabrėžia, kad vaistininkai privalo aptarnauti visus klientus ir gerbti jų pasirinkimą, tačiau tai neatsako į klausimą, kaip elgtis, kai vaistai skirti gyvybės nutraukimui.
Teisiniai ir konstituciniai aspektai
Teisininkas Vytis Turonis, dalyvavęs SAM darbo grupėje, sprendusioje krizinio nėštumo centrų klausimą, atkreipia dėmesį į teisinę bazę, kuria remiasi naujoji tvarka. Jis teigia, kad SAM ministro įsakymas, reglamentuojantis nėštumo nutraukimo tvarką, yra „sovietinės tradicijos“ tęsinys, nes nėra pagrįstas aukštesnės galios įstatymu. „Lietuvoje nėra įstatymo, kuriuo būtų įteisinta ar tuo labiau reguliuojama nėštumo nutraukimo tvarka“, - teigia Turonis, pabrėždamas, kad ministras šiuo atveju pažeidžia valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principus.
Anot Turonio, Konstitucinis Teismas (KT) savo nutarimuose yra aiškinęs, kad su žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu susijusius klausimus turi reguliuoti Seimas, o ne ministras. Tai reiškia, kad medikamentinio aborto galimybę ir tokią tvarką turėtų svarstyti ir priimti tik Seimas. Tai kelia abejonių dėl A. Dulkio įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Medikamentinio aborto procedūros eiga ir saugumas
Naujoji tvarka suteikia galimybę moterims nutraukti nėštumą iki 9 savaitės medikamentiniu būdu. Ši procedūra apima dviejų vaistų - Mifepristone ir Misoprostol - vartojimą.
- Mifepristone: Šis vaistas blokuoja progesterono receptorius, sustabdydamas nėštumo vystymąsi. Svarbu vengti greipfruto sulčių ir vaisių vartojimo, nes jie gali mažinti vaisto įsisavinimą.
- Misoprostol: Šis vaistas sukelia gimdos susitraukimus, skatinant persileidimą. Jo poveikis prasideda skausmingais susitraukimais ir kraujavimu, kuris po vaisiaus pasišalinimo palaipsniui silpnėja.
Nors medikamentinis nėštumo nutraukimas laikomas saugiu ir efektyviu (95-97% efektyvumas), kaip ir bet kuri medicininė procedūra, jis gali sukelti šalutinių reiškinių. Dažniausiai pasitaiko viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, galvos skausmas. Retesni šalutiniai poveikiai apima vėmimą, vidurių užkietėjimą, karščiavimą. Svarbu žinoti, kada reikia kreiptis skubios medicininės pagalbos: jei simptomai užsitęsia ilgiau nei 24 valandas, kraujavimas tampa per gausus, skausmingi gimdos susitraukimai nepraeina, ar moteriai tiesiog atrodo, kad procedūra vyksta ne taip, kaip turėtų.
Prieinamumo iššūkiai ir statistikos spragos
Nepaisant teisinių ir etinių diskusijų, svarbu aptarti ir pačios paslaugos prieinamumą. BENDRA.lt atliktas tyrimas atskleidžia, kad, nors teisinės nuostatos numato galimybę nutraukti nėštumą, praktikoje ši paslauga prieinama sunkiai. Dalis gydymo įstaigų neteikia nėštumo nutraukimo paslaugų, remdamosi įvairiomis priežastimis, įskaitant gydytojų moralinę poziciją ar budinčio ginekologo trūkumą.
Moterų seksualinė ir reprodukcinė sveikata (vaizdo įrašas)
Yra pastebima, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas, nors ir laikomas paprastesne procedūra, susiduria su tais pačiais infrastruktūros ir specialistų reikalavimais kaip ir chirurginis abortas. Tai sukuria papildomus barjerus, ypač mažesnėse savivaldybėse. Be to, trūksta centralizuotos informacijos apie tai, kurios įstaigos realiai teikia šią paslaugą, o viešai skelbiamos kainos ir paslaugų apimtys ne visada atitinka realybę. Higienos instituto duomenys apie abortus nėra suskirstyti pagal jų atlikimo pagrindą (medicininės indikacijos ar moters pageidavimu), todėl sunku analizuoti paslaugų prieinamumo skirtumus.
Pasaulinė perspektyva ir ateities iššūkiai
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja paprastinti medikamentinio aborto prieinamumą. Tačiau Lietuvoje galiojantys apribojimai, kaip antai reikalavimas, kad medikamentinis abortas iki 6 savaitės turėtų būti atliekamas tik gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti antrinio ar tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugas, sukuria perteklinius barjerus.
Diskusijos apie medikamentinį nėštumo nutraukimą Lietuvoje dažnai susiduria su konservatyvių pažiūrų pasipriešinimu, kurio metu akcentuojami religiniai ir etiniai argumentai. Pavyzdžiui, vykusioje mokslinėje konferencijoje „Moters teisė žinoti” buvo išsakytos nuomonės, kad abortas yra „nužudymas“ ir kad medikai, atliekantys šią procedūrą, „bendradarbiauja blogyje“. Toks požiūris, anot kritikų, stigmatizuoja moteris ir nepalieka vietos objektyviam medicininių faktų aptarimui.
Ateityje svarbu rasti balansą tarp teisės į sąžinės laisvę, medicininio personalo profesinių įsitikinimų ir paciento teisės į prieinamą ir saugią reprodukcinės sveikatos priežiūrą. Tai reikalauja ne tik teisinių pakeitimų, bet ir atviro visuomenės dialogo, siekiant suprasti visus aspekto ir užtikrinti, kad nėštumo nutraukimo paslauga būtų teikiama atsakingai ir humaniškai.