Lipdymo Veiksmingumas Ugdant Ikimokyklinio Amžiaus Vaikus: Nuo Smulkiosios Motorikos Iki Kalbos Plėtros

Ankstyvoji vaikystė - tai ypatingai svarbus etapas žmogaus gyvenime, kai formuojasi vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie yra itin reikalingi, siekiant palaikyti pozityvius tarpusavio santykius ir ryšius. Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje praleidžia daug laiko bendraudami, įvairiais būdais komunikuodami ar žaisdami vienas su kitu. Tenka pripažinti, kad šiomis dienomis daugėja vaikų, turinčių elgesio ar emocijų sunkumų, kas lemia vaikų nepakankamus emocinio intelekto įgūdžius, kurie taip reikalingi pozityvių santykių palaikymui. Iš vaikų pasigirsta tokios frazės kaip - „aš nebūsiu tavo draugė“, „neduosiu tau, nes tu negera“, „čia mano“, „dink“. Dėl šių priežasčių vaikai nebesutaria vienas su kitu, nemoka prisitaikyti vienas prie kito, empatiškai reaguoti ar kontroliuoti savo elgesį bei emocijas kitų vaikų atžvilgiu.

Lipdymo Reikšmė Vaikų Raidoje

O veltui… Lipdymas yra labai svarbus smulkiosios motorikos lavinimui, kuris glaudžiai susijęs su kalbos raida. Tai reiškia, kad kuo anksčiau ir nuosekliau/reguliariau dirbate su vaiko smulkiąja motorika, tuo geresnių rezultatų pasieksite ir kalbos lavinime. Sėdintis mažylis jau gali bandyti čiupinėti, plėšyti ar minkyti lipdymo masę. Taip pat lavėja ir konstravimo įgūdžiai, erdvinis mąstymas. Vaikai, lipdydami ir sugadindami, vėl nulipdydami ir vėl išardydami, jaučia didelį pasitenkinimą pačia veikla. Kas mažyliams ir yra esmė - mėgautis procesu. Vaikai lipdydami mato ir priežasties-pasekmės ryšį.

Lipdymui skirta medžiaga „taip pat leidžia sukurti kažką iš nieko, transformuoti, keisti, kurti skirtingas formas“*. Apie lipdymą ir jo naudą kalbėjomės ir gyvo susitikimo metu Utenoje. Ir ne tik kalbėjomės, bet ir patys minkėm, lipdėm, konstravom. Pajutome, kaip dirbame abiem rankomis, tai reiškia, kad vienu metu jos abi ir lavinamos. Taip pat darbo turi ir abu smegenų pusrutuliai.

Labai norėčiau paminėti, kad lipdymas yra ir raminanti veikla, tad vaikams, kurie linkę daug veikti ir sukurti nepertraukiamo judesio jausmą, ypač tinka molio/modelino/plastilino ir kitokių medžiagų lipdymai, minkymai, kūrybinis darbas su jomis.

Praktiniai Lipdymo Aspektai

Tačiau ši veikla gana netvarkinga, galbūt todėl ji ir nėra populiari. Juk nubyrėjo, prilipo, vaikas numetė, nepastebėjai, o vėliau gali tekti sunkiai grandyti nuo paviršių ir t.t. Mes dažniausiai lipdome virtuvėje, kur grindys - ne kilimais klotos, kur stalas ir taip jau ragavęs visko, kur kėdės taip pat nėra saugomos iki isterijos, nes viskas yra paliesta gyvenimo. Taigi pakanka po viso proceso drėgnos šluostės ir šluotos, kad ir vėl įsivyrautų šiokia tokia tvarka.

Populiariausios priemonės lipdymui, žinoma, plastilinas ir modelinas. Tačiau galima šią priemonių įvairovę gerokai praplėsti, nes lipdymui skirtų medžiagų yra gerokai daugiau: molis, įvairios tešlos ir minkymo masės, kurias galima pasidaryti namuose. Taip pat skirtingos modelino rūšys. Beje, naminio modelino receptų taip pat yra ne vienas.

Norėčiau pabrėžti, kad skirtingame amžiuje skirtingai seksis ir su konkrečiomis lipdymo medžiagomis. Pvz., molis plastiškesnis, jį galima lengvai pjaustyti plastikiniais įrankiais ir smulkinti pirštais. Taip pat ir įvairūs modelinai yra minkšti ir pasiduodantys net ir menkiausiai įgudusiems pirštukams. Tačiau dirbiniai iš šių medžiagų sudžiūsta. Taigi, jei dirbinys užbaigtas - jis džiovinamas, o jei atlieka gabalėlių, jie turi būti surenkami ir padedami sandariai uždarant, kad galima būtų naudoti kitais kartais.

Moksliniai Tyrimai ir Naudos Įrodymai

Ankstyvoji vaikystė - ypatingai svarbus etapas žmogaus gyvenime, kai formuojasi vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie yra itin reikalingi, siekiant palaikyti pozityvius tarpusavio santykius ir ryšius. Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje praleidžia daug laiko bendraudami, įvairiais būdais komunikuodami ar žaisdami vienas su kitu. Tenka pripažinti, kad šiomis dienomis daugėja vaikų, turinčių elgesio ar emocijų sunkumų, kas lemia vaikų nepakankamus emocinio intelekto įgūdžius, kurie taip reikalingi pozityvių santykių palaikymui.

Iki mokyklos vaikas turi pasiekti optimalią fizinę, emocinę, socialinę ir pažinimo brandą, todėl emocinės sveikatos pamatai turi būti dedami jau ikimokykliniame amžiuje. Keliamas tyrimo tikslas - ištirti žaidimų terapijos taikymo galimybes ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, ugdomasis projektas, vaikų elgsenos stebėjimas, kokybinė duomenų analizė. Ugdomajame projekte dalyvavo 19 Klaipėdos m. X l/d ikimokyklinio amžiaus vaikų. Nustatyta, kad 5-6 metų vaikų gebėjimas kontroliuoti ir valdyti savo elgesį, emocijas žaidžiant pakito iš esmės. Žaidybinės veiklos pradžioje vaikai sunkiai galėjo susitvarkyti su iškilusiais sunkumais atliekant tam tikras užduotis. Išryškėjo individualūs vaikų ir lyties skirtumai. Projektui įpusėjus, jie išmoko spręsti konfliktus, prisitaikyti prie situacijos, bendrauti ir bendradarbiauti. Pastebėta, kad susilpnėjo liūdesio, baimės ir nerimo emocijos.

Tyrimas Dėl Kalbos Raidos ir Lipdymo

Tyrimo probleminis klausimas: Ar, pasitelkus lipdymą iš molio, galima tikėtis vaikų neišsivysčiusios kalbos pokyčių? Tyrimo objektas: Lipdymo iš molio veiksmingumas ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų neišsivysčiusią kalbą. Tyrimo tikslas - įvertinti lipdymo iš molio veiksmingumą ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų neišsivysčiusią kalbą. Tyrimo uždaviniai: Ugdymo procese integruoti kalbos - kalbinės klausos, žodyno turtinimo ir rišliosios kalbos ugdymo - ir lipdymo iš molio užduotis. Skatinti vaikų tarpusavio bendravimą, smulkiosios motorikos lavinimą, kalbos supratimo ir rišliosios kalbos ugdymą. Skiriant užduotis, atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius kalbinius gebėjimus ir kūrybinius įgūdžius. Skatinti vaikų kūrybinę saviraišką ir aktyvinti kalbinę veiklą.

Dalyvavo 9 ikimokyklinio amžiaus (4-5 metų) vaikai, turintys įvairaus lygmens (nežymaus, vidutinio, žymaus) kalbos neišsivystymą: 8 berniukai ir 1 mergaitė. Logopedė ir grupių pedagogės. Tyrime dalyvavusių vaikų kalba vertinta prieš veiklos tyrimą ir per veiklos tyrimą. Apibendrinus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad lipdydami vaikai savo. Tyrimo rezultatai įtikino. Išvados: Lipdydami vaikai savo.

Ištrauka: Lipdymas iš molio ne tik inspiruoja laisvą žaidimą, kuris veiksmingai ugdo vaiko verbalinį ryšį, kuria socialinius ir komunikacinius elementus, bet ir stimuliuoja smulkiąją motoriką, kuria „kalbėjimo motyvą“, lavina sensorinį mąstymą, skatina vizualinių vaizdinių kūrimą, aktyvina abu smegenų pusrutulius netgi tada, kai jie yra pažeisti.

EN: Clay modelling stimulates the development of fine motor and sensomotoric skills, has a positive impact on the left hemisphere that controls speech and creative thinking, activates the both hemispheres even when they are damaged. The aim of the paper is to prove that clay modelling facilitates preschool children speech and language development. 9 children (4-5 years old) with mild, moderate, severe speech and language impairment took part in the research. Their speaking skills, the use of the parts of speech were assessed before and after the experiment. The results were grouped and described in accordance with the recommendations developed by Lithuanian scientists. It was found that children used more parts of speech when they were modelling than when they were just looking at pictures, they used words related to clay modelling, spoke what they were doing, created situations, shared tools, talked about clay models. Clay modelling facilitated their communication. They used twice more adjectives, produced more sentences, repeated more words said by the teacher when they were modelling than when they were just looking at pictures. They communicated in a natural way, easier remembered words, tried to pronounce them, used language instead of movements, gestures or mimicry because they were busy with modelling.

Šešios Priežastys, Kodėl Vaikams Naudingas Lipdymas Iš Molio

Anot D. Gerdzevičienės, vaikams šio meno mokymasis turi daug privalumų. Būtent molis apima atminties įgūdžius, smulkiąją motoriką, kalbos lavinimą, pojūčių pajutimą, pažinimą bei emocinį vystymąsi per saviraišką. „Pastebiu, kad vaikams molio užsiėmimai padeda susikaupti, nurimti, puoselėti kūrybiškumą, plėsti žodyną, mokytis klysti ir didžiuotis savo kūriniais. Nors molis panašus į tešlą, jo skirtinga tekstūra, konsistencija ir kvapas reiškia, kad vaikai gali kurti skirtingus kūrinius ir patirti skirtingą patirtį dirbdami su moliu. Meninė veikla leidžia improvizuoti ir įsijausti, tik svarbu užtikrinti, kad molis būtų tinkamai paruoštas, t. y. būtų minkštas ir drėgnas“, - sako D. Gerdzevičienė. Molis vaikams suteikia daug kūrybiško žaidimo. Be to, tai naudinga vaiko vystymuisi. Štai 6 priežastys, kodėl:

1. Skatina jutimų vystymąsi. Žaidimas su moliu apima daugelį pojūčių: lytėjimą, regėjimą, uoslę ir net garsą. Kartu su vaikais išsiaiškiname: ar molis yra drėgnas, ar sausas. Kaip jis skamba, kai jį suspaudžiame? Vaikai sustiprina jutimo įgūdžius, kai mokosi skirtingai liesti medžiagą: spausti, suspausti ar tapšnoti molį. Minkyti, tempti ir perdaryti į tiek formų, kiek vaikas nori. Kurti skirtingus objektus ir formas, stebėti jų tekstūrinius pokyčius.
2. Lavina koordinaciją ir motorinius įgūdžius. Molis padeda pagerinti akies-rankos koordinaciją, lavina stambiąją ir smulkiąją motoriką, taip pat smulkius rankų bei pirštų raumenis. Tai padeda lavinti miklumą, o šis įgūdis ypač naudingas vaikams spalvinant, karpant, klijuojant ir rašant mokykloje. Smulkioji motorika (smulkūs rankų, kojų pirštų ir riešų raumenys) dažniausiai siejama su tikslia veikla. Būtent konstravimo, aplikavimo, lipdymo užduotys stimuliuoja smulkiąją motoriką: lavinami pirštų ir riešo judesiai, o kartu ir smegenų veikla, atsakinga už kalbos vystymąsi. Todėl kuriamo dubenėlio, pilies, paukščio detalių lipdymas, gnaibymas, spaudymas puikiai lavina smulkiosios motorikos įgūdžius.
3. Tai terapinis žaidimas. Užsiėmimai su moliu gali būti labai aktyvūs, tačiau dažniausiai tai yra raminanti veikla. Minkant beformį molį ir paverčiant jį į skulptūrą ir atvirkščiai, jau yra terapinis procesas, ypač tinkantis judriems ir vietoje nenustygstantiems vaikams. Molio apdirbimas yra teigiamas būdas išreikšti emocijas, geras streso malšinimo būdas. Taigi, pastatų maketai, miško, gyvūnų ar fantastinių objektų kūrimas itin subalansuoja, ramina ir koncentruoja netgi pačius aktyviausius vaikus.
4. Matematikos ir raidžių mokymasis žaidžiant. Žaidimas su moliu - puiki priemonė, užtikrinanti integruotą mokymąsi, kuris leis vaikui lipdyti skaičius, geometrines figūras. Išmokti abėcėlės raides, taisyklingai rašyti savo vardą, šalia derinant medines didžiąsias raides: jas lipdyti, dekoruoti, kurti istorijas, pasakas ir jas perpiešti molio lakšte. Mes taip pat skatiname vaikus kurti istorijas ne tik pagal savo sukurtą kūrinį, bet ir pagal draugų darbelius, taip plečiant vaikų akiratį bendradarbiauti ir įtvirtinti socialines kompetencijas.
5. Lavina vaizduotę. Molis skatina smalsumą, improvizaciją, motyvuoja vaikus spręsti problemas, kai jie dirba su savo projektu, ir galiausiai skatina kurti unikalų trimatį meną. Laisvas savo minčių reiškimas, paverčiant jas gyvenimu per molį, yra daug daugiau nei žaidimas. Tad vaikams paprasta ne tik sukurti norimą objektą, bet ir kurti antspaudus ant molio, juos dekoruoti šakelėmis ar netgi lipdyti geometrines figūras. Visa veikla yra procesas nuo minties iki veiksmo ir iki kūrybos. Laikui bėgant vaikas supranta, kad gali sukurti viską, ką tik sugalvoja ir džiaugtis savo rezultatais.
6. Padidina savigarbą. Vaikai gali sukurti ką nori, praktiškai iš nieko. Dubenėlis gali būti ne visiškai apvalus, gėlė ar paukštis ne visai tokie, kokius mes pripratę matyti, bet svarbiausias momentas tas, kad vaikas apskritai kūrė ir kažką sukūrė. Molio formavimas vaikams yra paprastas veiksmas, nes molis yra lengvai formuojama medžiaga. Žaidimas su moliu ir jo lipdymas gali padėti vaikui išsiugdyti kontrolės jausmą. Vaikas, baigęs formuoti molį, jaus pasididžiavimą savimi. Būtent tokia veikla vaiko neįpareigoja, stiprina jo motyvaciją ir gerina emocinę būseną. Visi šie komponentai sudaro didelį poveikį vaiko psichiniams, fiziniams ir emociniams išgyvenimams, suvokimui, vaiko kalbai ir smulkiosios-stambiosios motorikos lavinimui. Tai procesas, padedantis vaikams kartu džiaugtis bendryste, kūrybiniu procesu, pasitikėti savimi ir drąsiai tobulėti.

Vaiko Elgesio ir Emocijų Ugdymas Per Žaidimus

Suaugusiojo pavyzdys. Turbūt, ne kartą teko girdėti, jog vaikai lyg kempinėlės - viską sugeria. Taip pat yra ir su elgesio modeliais, kuriuos perteikia vaikui artimi suaugusieji. Jei suaugusysis intuityviai stengiasi demonstruoti pozityvius tarpusavio santykius palaikantį elgesį tiek su pačiu vaiku, tiek su šeimos nariais vaikui matant, tai gali paskatinti vaiką taikyti šiuos, pavyzdinius, elgesio modelius su kitais bendraamžiais ar suaugusiaisiais. Pavyzdys iš gyvenimo - vaikai įsijautę į žaidimą garsiai kalba tarpusavyje, spontaniška ugdytojų reakcija būna - „nustokit rėkti, kiek galima…“ arba „kaip visada keliat triukšmą, nemokat žaisti ramiai“. Kita dalis ugdytojų, kurie gilinasi į save, stengsis reaguoti kitaip: „matau, kad įsijautėt į žaidimą ir kalbat labai garsiai. Nuo jūsų garsaus kalbėjimo darosi sunku išbūti. Ką darom dėl to?“.

Kasdieninis bendravimas formuoja įgūdžius. Be abejonės, tai kiek vaikas praleidžia laiko su kitais vaikais, ar suaugusiaisiais, turi įtakos jo/jos socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymuisi ir pozityvių tarpusavio santykių palaikymo gebėjimams. Tik praktikuodamasis, bendraudamas, susidurdama su tam tikromis kliūtimis ir jas spręsdamas, vaikas išmoks socialinių normų, tobulins savo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Praktinis pavyzdys iš vaikų bendro žaidimo smėlio dėžėje - tarkime, smėlio dėžėje žaidžia 10 vaikų, jie visi turi pasidalinti ten esančiais žaislais.

Socialinės istorijos. Socialinės istorijos - tai trumpi, iliustruoti pasakojimai, skirti padėti vaikams suprasti įvairias kasdieniškas, gyvenimiškas situacijas bei perteikti tinkamo elgesio pavyzdžius vaikams priimtina forma. Šias istorijas galima kurti kartu su vaiku, parenkant jam tuo metu aktualią temą, pavyzdžiui, kaip užmegzti pokalbį, aktyviai klausytis ar įsitraukti į žaidimą su kitais vaikais. Svarbu, kad socialinės istorijos būtų aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vaikui.

Vaidmeniniai žaidimai. Šių žaidimų metu vaikai lengvai įsijaučia į tam tikrą vaidmenį, empatiškai perteikia kito emocijas, išgyvena naujas situacijas, žvelgia į tam tikrus įvykius iš kito perspektyvos. Vaidmeninių žaidimų metu vaikai praktikuoja bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius. Vaidmeniniai žaidimai gali būti panaudoti dviem aspektais - vaikų bendravimo įgūdžių stiprinimui ir netinkamo elgesio permodeliavimui į tinkamu elgesiu pagrįstus scenarijus. Ugdytojams svarbu nenutraukti vaiko žaidimo, kai jiems atrodo, jog vaikai, jų nuomone, žaidžia ar bendrauja ne tinkamai, bet išnaudoti šias situacijas vaikų pažinimui, neįsiterpiant anksčiau laiko, kol tai yra saugu. Šiai dienai vaikams trūksta gerųjų suaugusiųjų tarpusavio bendravimo pavyzdžių iš kurių vaikai galėtų mokytis kaip sugyventi tarpusavyje. Pirmoji tarpusavio santykių kūrimo mokykla yra šeima. Jeigu šeimos resursų nepakanka, kad vaikai galėtų išsiugdyti reikiamų įgūdžių, mokykla ar darželis tai papildo, pastiprina. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai turi skirti pakankamai dėmesio vaikų tarpusavio santykių kūrimui, be jų pagalbos, vaikams sunku išsiugdyti reikiamus tarpusavio bendravimo įgūdžius.

tags: #lipdymo #is #molio #veiksmingumas #ugdant #ikimokyklinio