Nuo pat seniausių laikų daina buvo neatsiejama lietuvių tautos dalis, lydėjusi ją per visus istorijos pakilimus ir nuopolius. Ji tapo ne tik meninės raiškos forma, bet ir tautinio identiteto nešėja, įkvėpimo šaltiniu bei tautinės sąmonės ugdytoja. Tarp daugybės patriotiškai nusiteikusių kūrinių, ypatingą vietą užima Stasio Šimkaus sukurta daina „Lietuviais esame mes gimę“. Ši kompozicija, tapusi neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu, ilgą laiką buvo rimtu pretendentu į Lietuvos valstybinį himną ir iki šiol išlaiko savo svarbą lietuvių kultūroje.
Dainos Genezė: Nuo Eilėraščio Iki Muzikos
Istorija pasakoja, kad dainos kelias prasidėjo ne nuo muzikos, o nuo žodžių. Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto ir poligloto Georgo Sauerweino (Jurgis Zauerveinas, 1831-1904) eilėraštis „Lietuv’ninkai mes esam gimme“ pirmą kartą buvo publikuotas 1879 metais laikraštyje „Lietuviška ceitunga“. Vėliau, 1884 metais, jis pasirodė ir „Aušros“ kalendoriuje, kuriame J. Zauerveinas aktyviai bendradarbiavo. Pasirašinėdamas įvairiais pseudonimais, tokiais kaip Girėnas, Pilėnas, Rukšnaitis, Silvatikus ir kt., jis rašė lietuviškos tematikos eiles, straipsnius ir knygas, skirtas lietuvių kultūros klausimams. Šios eilės nešė gilią tautinę prasmę ir greitai rado atgarsį tarp jaunųjų lietuvininkų, tapdamos savotiška giesmele.
Eilėraštis, pirmą kartą išspausdintas „Lietuviškame Aušros kalendoriuje“ 1884 metais, buvo virtęs jaunųjų lietuvininkų giesmele ir giedotas pagal evangeliškos giesmės melodiją. Tai liudija, kad tautinė idėja ir jos išraiška dainos pavidalu buvo gyva ir plito dar gerokai prieš pirmuosius profesionalius muzikinius apdirbimus.
Muzikinės Interpretacijos ir Populiarėjimas
Užfiksuota, kad pagal G. Sauerweino eiles daina buvo atlikta „Birutės“ dešimtmečio šventėje Tilžėje 1895 metų vasario 17 dieną. Tačiau šios ankstyvosios melodijos autorius liko nežinomas. Sekančiais metais, 1896 m. vasario 16 d., „Birutės“ šventėje vargonininko V. Nacevičiaus (1875-1943) vadovaujamas choras atliko jo sukurtą dainą su tuo pačiu tekstu. Vėliau, 1906 m., Mintaujoje J. Gruodžio vadovaujamas choras atliko keletą dainų, tarp kurių ypatingai paminėta buvo ir daina pagal šias eiles. Leidinyje „Lietuvių tėvynės dainos“ (Tilžė, 1911 m.) buvo publikuota Alberto Niemanno daina pagal tas pačias eiles.
Tačiau tikroji dainos išpopuliarėjimo banga prasidėjo 1908 metais, kai kompozitorius ir dirigentas Stasys Šimkus (1887-1943) sukūrė jai muziką. Ši kompozicija, skirta 4 balsų chorui, buvo išleista Sankt Peterburge 1912 metais, su dedikacija „giliai gerbiamam Vîdûnui“. S. Šimkaus muzika, sujungta su G. Sauerweino įkvepiančiu tekstu, sukūrė galingą patriotinį kūrinį, kuris greitai užkariavo lietuvių širdis.
Kontekstas ir Konkurencija su „Tautiška Giesme“
S. Šimkaus daina „Lietuviais esame mes gimę“ atsirado kontekste, kai jau egzistavo kita svarbi patriotinė kompozicija - Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. V. Kudirkos žodžiai ir melodija buvo išspausdinti 1898 metais šeštame „Varpo“ numeryje. Nors „Tautiška giesmė“ yra senesnė melodijos amžiumi, jos tekstas ir tapimo daina kelias taip pat buvo ilgas ir reikšmingas.
Dar Nepriklausomybės išvakarėse, S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ buvo giedama kaip himnas, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“. Koncertuose dažnai būdavo praktikuojama tokia tvarka: koncertą pradedėdavo V. Kudirkos daina, o užbaigdavo S. Šimkaus kompozicija. Šis dviejų galingų patriotinių dainų sambūvis atspindėjo tautinę dvasią ir siekį atkurti nepriklausomą valstybę.
Galutinėje Lietuvos Respublikos himno atrankoje, V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ laimėjo dėl savo senesnio statuso ir jau įsišaknijusio pripažinimo tautos himnu. Tačiau S. Šimkaus daina niekada nepamiršta ir liko gyvu tautinės savimonės simboliu.
Dainos Reikšmė Ir Poveikis
S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ turėjo didelę įtaką lietuvių kultūrai ir tautinei savimonei. Caro valdininkai net laikė ją „blogesne net už „Marselietę“, kas liudija jos revoliucinį ir įkvepiantį pobūdį. Kompozitoriaus sukurta melodija buvo tokia stipri ir atpažįstama, kad jos pradžia skambėdavo kaip Lietuvos radijo šaukinys iki Lietuvos Respublikos prievartinio prijungimo prie SSRS.
Po ilgos okupacijos, atkurtosios nepriklausomybės metais, dainos melodija vėl atgijo. Ji tapo Lietuvos Sąjūdžio laidų Lietuvos valstybinėje televizijoje ir Pirmosios radijo programos naujienų laidų šaukiniu. Šis simbolinis sugrįžimas parodė, kad daina išsaugojo savo galią ir reikšmę net po daugelio metų.
Klaipėdoje 1989 m. gegužės 27 d. prasidėjo Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ I (steigiamasis) susiėjimas - būtent šia daina atidarytas renginys, atliktas mišraus choro „Klaipėda“ (vadovas prof. Kazys Kšanas). Tai dar kartą pabrėžė dainos ypatingą ryšį su Mažąja Lietuva ir jos bendruomene.
Daina „Lietuviais esame mes gimę“ yra ne tik muzikinis kūrinys, bet ir istorinis liudijimas apie lietuvių tautos kovą už laisvę, jos identitetą ir neišblėstantį patriotiškumą. Ji įrodo, kad stipri daina gali gyventi amžius, įkvėpti kartas ir išlikti tautos širdyje.
Daugybė Leidinių ir Dainų Švenčių
Dainos svarba ir populiarumas atsispindi daugybėje leidinių, į kuriuos ji buvo įtraukta per daugelį metų. Nuo pat pirmojo Stasio Šimkaus leidimo Peterburge 1912 metais, daina nuolat atgimdavo naujose knygose ir rinkiniuose. Pavyzdžiui, ji minima leidiniuose kaip „Mūsų muzika“ (Brooklyn, 1921), „Aušros“ B-vės leidinys (Vilnius, Kaunas, 1921), Lietuvos šaulių sąjungos chorams dainų repertuaras (Kaunas, 1931), „Dainuojam“ (Kaunas, 1935), Dainų šventės repertuaras (Kaunas, 1938), „Lietuvių karių dainos. 25 dainos vyrų chorui“ (Kaunas, 1944), „101 daina“ (Chicago, 1955) ir daugelyje kitų.
Ypatingai svarbu paminėti jos buvimą dainų švenčių repertuaruose. Nuo JAV ir Kanados lietuvių dainų švenčių (1960, 1965, 1978 m.) iki Pasaulinės parodos lietuvių dienų (1963 m.) ir XIII Lietuvos Tautinės Dainų Šventės (1990 m.) - daina „Lietuviais esame mes gimę“ nuolat skambėjo ant didžiųjų scenų. Tai liudija, kad ji buvo ir tebėra svarbi dalis lietuvių bendruomenių, gyvenančių įvairiose pasaulio šalyse, tautiniame gyvenime.
Leidimai kaip „Tautos giesmės ir dainos“ (Vilnius, 1988), „Lietuviškos patriotinės giesmės ir dainos chorui, dideliam ir mažam pučiamųjų instrumentų orkestrams“ (Vilnius, 1989), „Dainuojam Lietuvą“ (Vilnius, 1990) ir netgi A. Mikulskio „Tau, brangi Tėvyne“ (Cleveland, 1991) rodo, kad daina išliko svarbi ir po atkurtos nepriklausomybės.
Taip pat verta paminėti ir „Giedok, kad esi, I. Pasaulio lietuvių dainų šventė“ leidimą, kuriame minima „Lietuviais esame mes gimę“ kaip daina ir neoficialus Mažosios Lietuvos himnas. Šis įrašas patvirtina dainos ilgalaikę ir ypatingą reikšmę Mažosios Lietuvos kultūros pavelde.
Daina „Lietuviais esame mes gimę“, atlikta Lietuvos moksleivių dainų šventės Kaune metu 2016 m. (diriguoja a. a. Petras Bingelis), liudija, kad ji ir toliau gyvuoja tarp jaunųjų kartų, perduodama tautines vertybes ir istorinę atmintį. Šis nuolatinis buvimas įvairiuose leidiniuose ir šventėse patvirtina dainos gyvybingumą ir jos neblėstančią svarbą lietuvių tautos istorijoje ir kultūroje.
tags: #lietuviais #esame #mes #gime #natos