Gyvūnai ir maži vaikai gali būti puikus derinys šeimoje, jei tinkamai pasirūpinama jų saugumu ir gerove. Svarbu, kad vaikai nuo mažens būtų ugdomi suprasti gyvūnų poreikius ir ribas. Ypač svarbu užtikrinti saugią sąveiką namuose, nes net ir vidutiniškai pavojingi gyvūnai gali kelti grėsmę mažiems vaikams. Šis straipsnis padės vaikams suprasti naminių ir laukinių gyvūnų skirtumus, jų poreikius ir kaip saugiai bei atsakingai bendrauti su gyvūnų pasauliu.
Gyvūnų nauda vaikų vystymuisi
Vaikų ir gyvūnų sąveika gali turėti teigiamą poveikį vaikų vystymuisi, tačiau svarbu, kad tėvai išmokytų savo vaikus atsakomybės. Augintiniai gali teigiamai paveikti vaikų emocinį ir socialinį vystymąsi. Tyrimai rodo, kad bendravimas su gyvūnais, tokiais kaip šunys ir katės, skatina empatiją ir meilę. Pasak psichologės Sigitos Lesinskienės, augintiniai gali padėti vaikams įveikti stresą ir jaustis saugiau. Vaikai, kurie rūpinasi gyvūnais, dažnai jaučiasi atsakingesni ir sąmoningesni. Be to, augintiniai gali tapti puikiais draugais ir žaidimų partneriais, kurie skatina fizinį aktyvumą.
Mokslininkų teigimu, augintinio buvimas vaiko gyvenime padeda jam susidoroti su stresu ir reguliuoti emocijas, suteikia socialinio palaikymo jausmą, didina fizinį aktyvumą, moko empatijos. Tėvai dažniausiai perka augintinius tikėdamiesi, jog šie padės vaikui išsiugdyti atsakomybę, palaikys kompaniją ir suteiks džiaugsmo. 2011 m. Amerikoje atlikto tyrimo duomenimis, 60 % namų ūkių laiko augintinius. 70 % iš šių namų ūkių taip pat turi vaikus. Lyginant su ankstesniais laikais, daugiau šiuolaikinių vaikų turi augintinius, o jų teikiama nauda pastebima jau ankstyvame vaikų amžiuje. Gyvūnų įtaka stebima net kūdikių elgsenoje. Labai dažnai vieni pirmųjų mažylių žodžių būna būtent „šuo“, „katė“, augintinio vardas arba skleidžiami garsai „au au“ ir „miau miau“. Taip pat tyrėjai pastebėjo, jog maži vaikai ypač daug emocijų reiškia stebėdami gyvūnus (juokiasi, mojuoja, krykštauja). Gyvūno vaizdas jiems suteikia kur kas daugiau emocijų, nei kiti vaizdai. Žinodami gyvūnų įtaką vaikams, su priešmokyklinukais ir mokyklinukais dirbantys švietimo darbuotojai į mokymo procesą taip pat įtraukia gyvūnus. Jie dažnai būna knygelėse, mokomuosiuose filmukuose ir pan.
Anksčiau ne kartą buvo rasta straipsnių apie tai, jog augintiniai sumažina kraujotakos sistemos ligų riziką suaugusiems žmonėms. Tyrimai su vaikais rodo panašią įtaką širdies - kraujagyslių sistemai. Gyvūnų įtakoje sumažėja vaikų sistolinis kraujo spaudimas, o po kontakto su katėmis ir širdies ritmas. Tyrimų su terapiniais šunimis duomenimis, šie seansai mažina skausmą kai kuriems ligoniukams ir spartina atsigavimą po anestezijos. Ligoninėse, kuriose buvo vykdomos šunų terapijos, mažieji ligoniukai jautė mažiau neigiamų jausmų, tokių kaip baimė, stresas, nerimas ar liūdesys. Yra ne viena studija, tirianti augintinių ir vaikų alergijų sąsają. Nors šios studijos nevienareikšmės, nemažoje dalyje išvadų nurodyta, jog augintinio buvimas namuose vaikui esant mažam arba dar mamos pilve, daro teigiamą įtaką ir alerginių reakcijų tikimybė sumažėja.
2017 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu stebėta, kaip gyvūnai įtakoja besimokančiųjų rezultatus. Šiame ir kituose panašiuose tyrimuose nustatyta sąsaja tarp buvimo su gyvūnais ir mokymosi bei gyvenimiškos sėkmės. Jau nuo 1999 m. ne vienoje šalyje yra vykdomos programos, kurių metu vaikai skaito su gyvūnais. Šios programos yra labai sėkmingos, nes pagerina skaitymo rezultatus net prastai skaitantiems vaikams. Gyvūnas vaikui yra tarsi nebylus klausytojas, kuris neteisia. Todėl skatina vaiko norą skaityti, didina pasitikėjimą savimi, padeda kontroliuoti jausmus ir sutelkti dėmesį į užduotį. Taip pat gyvūnai yra naudojami ne tik programose su sveikais vaikais, bet ir sergančiais, pvz., autizmo spektro sutrikimais arba turintiems hiperaktyvumą. Darbas su tokiais vaikais šunims yra labai sudėtingas, nes jie turi mokėti įsiklausyti į du pagrindinius šeimininkus, vietoje vieno: vaiką ir tėvus. Tokie šunys ne visada turi laiko pailsėti, nes turi saugoti vaikus ir dieną, ir naktį. Bet ši sąjunga duoda labai gerų rezultatų - vaikai būna saugesni (pvz., šuo informuoja tėvus, jei vaikas naktį keliasi ir bando išeiti), taip pat ramesni, sugeba daugiau išmokti, nes geriau sukaupia dėmesį.
Gyvūnai duoda didelę naudą vaikų socioemociniam vystymuisi. Tyrimų duomenimis, vaikai, turintys augintinius, pasižymi didesne empatija, taip pat labiau linkę padėti kitiems, t.y., jų prosocialinės vertybės stipresnės. Įdomu yra tai, jog esame įsitikinę, kad stipriausias ryšys turėtų būti tarp šeimos narių. Taigi, galime suprasti, kokie svarbūs šiais laikais mums yra augintiniai. Paauglių buvo paprašyta įvertinti savo santykius su broliais/seserimis ir su augintiniais. Dauguma paauglių nurodė, jog jie yra labiau patenkinti savo santykiais su augintiniais - šie santykiai jiems suteikė daugiau pasitenkinimo, kėlė mažiau problemų. Stiprūs santykiai su augintiniu vaikui duoda didelį pasitikėjimą, komfortą gyvenime, didina saugumo jausmą, kurių šiais skubančiais laikais vaikams dažnai gali pritrūkti. Taip pat vyresni vaikai jaučia pasitenkinimą galėdami kažkuo rūpintis ir, kaip tikisi tėvai, ugdo atsakomybės jausmą.
Miško gyvūnai | Su užduotimi "Koks tai gyvūnas?"
Naminių gyvūnų priežiūra ir poreikiai
Tėveliai turi svarbų vaidmenį mokant vaikus atsakomybės už savo augintinius. Svarbu ne tik nupirkti augintinį, bet ir užtikrinti, kad vaikai suvoktų, jog gyvūnas reikia nuolatinės priežiūros ir meilės. Šeima gali kartu nustatyti tvarkaraštį, kas ir kada maitins augintinį, valys jo gyvenamąją vietą, vedžios ir žais su juo. Taip vaikai išmoks planuoti ir laikytis atsakomybės jausmo. Rūpinantis gyvūnais ir įtraukiant mažus vaikus į šį procesą, būtina atsižvelgti į gyvūnų specifinius poreikius ir vaiko saugumą.
Katės ir šunys yra mieli ir ištikimi naminiai gyvūnėliai, kurie reikalauja skirtingos priežiūros. Katėms būtinas maudynės, smėlio dėžė ir jų specifinis maistas. Jos mėgsta medžioti ir dažnai patys medžioja savo grobį. Šių plėšrūnų gera klausa ir puiki rega padaro juos puikiais medžiotojais. Šunys, būdami socialūs ir aktyvūs, reikalauja daugiau dėmesio. Vaikams patinka vedžioti šunis ir žaisti su jais, kas ugdo jų atsakomybę ir fizinį aktyvumą. Šunims reikia reguliariai šukuoti kailį, valyti ausis ir stebėti jų sveikatą.
Maži gyvūnai, kaip triušiai, žiurkėnai ir jūrų kiaulytės, yra patrauklūs vaikams dėl jų mažo dydžio ir lengvos priežiūros. Vaikai gali lengvai jas laikyti rankose, mokydamiesi atsakomybės ir švelnumo. Triušiai ir žiurkėnai priklauso medžiojančių gyvūnų kategorijai ir turi tam tikrus specifinius poreikius. Jie reikalauja specialaus maisto ir narvų, reguliaraus narvų valymo. Vaikai gali padėti šerti šiuos gyvūnėlius ir mokytis apie jų rūšies specifiką.
Naminio gyvūno mityba turėtų būti subalansuota ir apimti pagrindines maistines medžiagas, tokias kaip baltymai, riebalai, angliavandeniai, taip pat vitaminai ir vanduo. Baltymai yra esminė augintinių mitybos dalis, nes jie padeda augti ir atsinaujinti kūno audiniams. Šaltiniai gali būti mėsa, žuvis ar kiaušiniai. Riebalai suteikia energijos ir palaiko sveiką kailį bei odą. Angliavandeniai suteikia greitą energiją ir padeda reguliuoti virškinimą. Pilnavertis maistas turėtų turėti tokių šaltinių kaip ryžiai, bulvių miltai ir daržovės. Vitaminai yra būtini siekiant palaikyti augintinio sveikatą. Pavyzdžiui, vitaminas A svarbus akių sveikatai ir imuninei sistemai, tuo tarpu vitaminas D padeda stiprinti kaulus. Vanduo yra gyvybiškai svarbus augintiniams. Jis padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir palaikyti visų organų funkcijas. Nepakankamas vandens kiekis gali sukelti dehidrataciją ir įvairias sveikatos problemas.
Rūpinantis naminiu gyvūnu, svarbiausia yra užtikrinti tinkamą higieną ir padėti jam adaptuotis naujoje aplinkoje. Gyvūnų švaros poreikis ir reguliarus maudymas yra esminiai veiksniai, užtikrinantys tiek jų sveikatą, tiek aplinkos švarą. Taip pat svarbu prižiūrėti gyvūnų nagus, ausis ir dantis. Nauji namai ir šeimininkai dažnai sukelia gyvūnams stresą. Siekiant palengvinti adaptaciją, svarbu palaikyti pastovumą jų kasdienybėje. Rekomenduojama leisti gyvūnui pačiam atrasti naujus namus. Nereikia spausti ar primesti jokių veiklų. Pasirūpinus jų mėgstamais žaislais ar guoliu, gali padėti gyvūnui greičiau sušilti ir priimti naują aplinką.
Laukiniai gyvūnai: pažinimas ir pagarba
Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama naminiams gyvūnams, svarbu paminėti ir laukinius gyvūnus, su kuriais vaikai gali susidurti gamtoje. Laukiniai gyvūnai gyvena savo natūraliose buveinėse ir nereikalauja žmogaus priežiūros. Jie yra svarbi ekosistemos dalis. Vaikams svarbu suprasti, kad laukinius gyvūnus reikia stebėti iš toli, netrukdyti jiems ir niekada nebandyti jų pagauti ar glostyti. Kiekvienas gyvūnas, tiek naminis, tiek laukinis, yra asmenybė su savo pomėgiais, nuotaika ir charakteriu, ir tai reikia gerbti.
Vaikams, ypač ikimokyklinio amžiaus, labai svarbi galimybė matyti gyvūną, jo poreikius, charakterį. Augintinis ugdo vaikų atsakomybės jausmą, rūpestingumą, kantrybę. Augintinis suteikia draugystę bei gerų emocijų. Naminis gyvūnas gali būti puikus draugas, kuris pralinksmina, nukreipia dėmesį nuo negatyvių dalykų. Jis taip pat gali padėti vaikui įveikti tamsos baimę, palengvinti vaiko mokymąsi miegoti savo kambaryje. Namuose, kuriuose auga daugiau vaikų, gyvūnai gali būti tarytum puikūs žaibolaidžiai. Namie auginamas gyvūnas moko dalintis.
Gyvūno netektis ir jos išgyvenimas
Kada ir kiek daug teigiamų emocijų vaikams suteikia buvimas su gyvūnais, deja, reikia nepamiršti, jog gyvūnai gyvena trumpiau nei žmonės. Taigi, gyvūno mirtis sukelia ypač stiprius neigiamus jausmus vaikams (kaip ir mums, suaugusiems). Vaikui, praradusiam vaikystės draugą, ypač svarbus artimųjų palaikymas, supratimas ir užuojauta. Vis tik negalima atmesti faktų, jog kai kurie vaikai bijo gyvūnų. Tokiu atveju jie ne mažina, bet didina stresą. Taip pat gyvūnai gali įkąsti, įdrėksti ar tiesiog išgąsdinti vaikus. Be to, gyvūnai perneša zootines ligas (t.y., tokias, kuriomis serga ir žmonės, ir gyvūnai). Todėl yra labai svarbu, kad suaugę žmonės skirtų pakankamą dėmesį vaikų mokymui, kaip elgtis su gyvūnais, o gyvūnų sveikata ir higiena būtų atsakingai prižiūrima.
Meilė gyvūnui - subtilus jausmas, kurio negalima nuvertinti. Net jei jums tai “tik” pelė - vaikui ji - mylėtas draugas. Todėl jokiu būdu nebandykite slėpti nuo vaiko, kad jo gyvūnas mirė. Nekeiskite vieno gyvūnėliu kitu, neva mažylis nepastebės, ir neišgyvens. Nereikia saugoti vaiko nuo išgyvenimų, - gerbkite vaiko jausmus ir supraskite jį. Paaiškinkite, kad gyvūnas jau nugyveno savo gyvenimą, kad visi jį mylėjote, visuomet prisiminsite, ir kad liūdite kartu su juo.
Psichologinei vaiko raidai labai svarbu išgedėti prarasto gyvūno, tad neišmeskite augintinio į šiukšlių dėžę - nesvarbu, ar tai žuvelė, ar žiurkėnas, ar katinas - palaidokite jį įdėję į dėžutę, tegul vaikas padeda ant kapelio gėlytę - juk liūdėti netekus draugo yra normalu, ir net būtina. Neskubėkite pirkti kito gyvūno, tegul vaikas pirmiausia atsisveikina su buvusiu augintiniu, nurimsta, ir tik tuomet pasvarstykite, kokio augintinio norėtų dabar.
Kaip išsirinkti tinkamą augintinį vaikui?
Renkantis gyvūną, vaiko noras yra svarbus, tačiau jis vis tik turėtų būti antraeilis dalykas. Didžioji atsakomybės dalis guls ant jūsų pečių. Mažylis, žinoma, gali (ir turėtų) pašerti savo katę, tačiau maistą pirksite ar katei susirgus ją pas veterinarą nešite jūs.
Vaiko amžius: 4-5-erių metų vaikas jau sugebės pasirūpinti vėžliu, keleriais metais vyresnis - graužiku, paukščiu ar kate.
Vaiko būdas ir gyvūno rūšis/veislė: Hiperaktyviems, ar šiaip, judresniems vaikams labai tiktų šunelis - bėgiodamas su juo vaikas išnaudotų energijos perteklių. Kita vertus, hiperaktyviam vaikui svarbu išmokti sutelkti dėmesį, tad čia labai praverstų ir akvariumas - tėvai gali paprašyti vaiko atsisėsti ir pasekti, kur plaukia ši žuvytė, papasakoti sugalvotų istorijų apie povandeninį pasaulį. Patartina rinktis gyvūnus, su kuriais gali bendrauti garsais ir prisilietimais: tiktų jūros kiaulytės, pelytės, žiurkėnai, akvariumas. Itin teigiamai vaikus ir suaugusiuosius veikia katinai - glostydami jų švelnų kailį, klausydamiesi murkimo nusiraminame, pamirštame rūpesčius. Paukščiai labiau tiktų linksmesnio būdo, aktyvesniems vaikams. Nepatartina pirkti egzotinių gyvūnų - netinkamoje priežiūroje jie gali ne tik susirgti, bet ir numirti, o augintinio mirtis nėra lengvas išgyvenimas vaikui.
Vaiko noras: Pasikalbėkite, kokio gyvūno ir kodėl nori vaikas. Aptarkite augintinių skirtumus, padiskutuokite, kokia priežiūra jiems reikalinga, vyresnį vaiką paskatinkite pasidomėti nuodugniau ir jums papasakoti.
Jūsų galimybės: Renkantis šunį ar katę, būtinai atkreipkite dėmesį į veislę. Dideli šunys, pavyzdžiui, vokiečių aviganiai, nors ir draugiški savo šeimos nariams, gali būti kiek nerangūs, žaisdami gali perdėm įsismarkauti, užgauti vaiką. Vaikui bus lengviau pačiam rūpintis mažesnės veislės šuneliu, tačiau taip pat nuodugniai pasidomėkite veislėmis. Pavyzdžiui, vokiečių jagdterjero išvaizda apgaulinga - nedidelis šunelis buvo išveistas medžioklei, tad jis labai stiprus ir aktyvus. Žiurkėnas (ypač smulkesnių rūšių, pavyzdžiui, kinų arba nykštukinis) labiau tiks ramiam, stebėti mėgstančiam vaikui. Papūgėlės, jeigu augintos nuo mažumės, atvirkščiai, prieraišios, smalsios, norinčios bendrauti. Paprastos auksinės žuvelės visai neįnoringos - gali gyventi ir nedideliame akvariume (tiesa, tuomet jos beveik neaugs, visą gyvenimą išliks nedidelės). Jos labai ėdrios, noriai puola prie pašaro, tad dažnas šėrimas ir žuvelės stebėjimas vaikui (ypač mažyliui) suteiks daug džiaugsmo. Tiesa, akvariumo valymas ir jo įrangos priežiūra turėtų būti tėvelių atsakomybė. Norint įsirengti didesnį akvariumą ir jame apgyvendinti retesnes žuvis ar keletą jų rūšių, pasodinti joms tinkančius augalus teks pasitarti su specialistais, paskaityti specializuotą literatūrą. Dideli akvariumai - specifinis hobis, reikalaujantis atsidavimo, žinių ir pinigų, tad jie vargiai tinkami mažam vaikui. Driežai ar iguanos - retesni pasirinkimai.
Saugus bendravimas su gyvūnais
Labai svarbu vaikus nuo pat mažumės auklėti, kad su gyvūnais reikia elgtis švelniai ir pagarbiai, jų negąsdinti, jiems nepakenkti. Toks bendravimas padės išvengti netikėtų įvykių ar išgąsčio. Moksliškai įrodyta, kad pažindinimasis su įvairiais gyvūnais ar jų globojimas namuose padeda vaikams nusiraminti ir išvengti streso. Bendravimas ir tyrinėjimas padeda ugdyti vaiko savarankiškumą, kantrybę bei atsakomybės jausmą. Ilgainiui bendraujant su gyvūnais, mažieji išmoksta ne tik pažinti supantį pasaulį, bet ir atsižvelgti į aplinkoje esančių žmonių poreikius. Būnant tarp gyvūnų, vaikai prisipildo gerų emocijų ir jausmų.
Labai svarbu edukuoti vaikus apie gyvūnų kūno kalbą, nes yra pastebėta, jog pvz., 4-6 m. vaikai dažnai maišo urzgiančio ir dantis rodančio šuns kūno ženklus su linksmai besišypsančiu ir teigiamai nusiteikusiu veidu. Kad vaikai geriau suprastų gyvūnus, yra sukurta bent keletas mokomųjų programėlių. Šios programėlės padeda vaikams suprasti, ką gyvūnas nori pasakyti.
Gyvūnų ryšys su vaikais yra nepaprastai svarbus ir turi daugybę privalumų, kurie prisideda prie jų emocinio ir pažintinio vystymosi. Gyvūnai ne tik suteikia vaikams galimybę patirti besąlygišką meilę, draugystę, bet ir ugdo atsakomybę, empatiją ir rūpestingumą. Mes su vaikučiais dažnai keliaujame į išvykas, kuriose susipažįstame ir tyrinėjame skirtingus gyvūnus. Vaikai ne tik mokosi pažinti gyvūnų pasaulį, bet ir stiprina ryšį, randa bendravimo džiaugsmą. Gyvūnai gali tapti nuostabiais draugais ir mokytojais, kurie suteikia begalinį džiaugsmą.