Austėja Landsbergienė, žinoma edukologė ir verslininkė, savo veikla Lietuvoje sukūrė įspūdingą ugdymo įstaigų tinklą, apimantį „Karalienės Mortos mokyklas“ ir „Vaikystės sodo“ darželius. Jos ugdymo filosofija, orientuota į XXI amžiaus kompetencijų ugdymą, sulaukė tiek pripažinimo, tiek ir aštrios kritikos. Straipsnyje nagrinėsime šios vizijos esmę, jos įgyvendinimą ir su tuo susijusias diskusijas, pasitelkiant pateiktą informaciją apie jos veiklą, finansinius aspektus ir visuomenės reakcijas.
„Vaikystės sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ ugdymo programa: sutelkus dėmesį į kompetencijas
Viena iš pagrindinių Austėjos Landsbergienės ugdymo programos ašių yra vaikų kompetencijų ugdymas. Šis požiūris grindžiamas įsitikinimu, kad būtent kompetencijos yra pagrindas ugdant jaunąją XXI amžiaus Lietuvos kartą. Toks ugdymo modelis siekia paruošti vaikus ne tik akademiniams iššūkiams, bet ir gyvenimui sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
Tėvai, pasirinkę „Vaikystės sodą“, dažnai džiaugiasi matydami, kaip jų vaikai greitai įsisaviną naujas žinias ir gebėjimus. Pavyzdžiui, trejų metų vaikas gali atpažinti visas raides, skaičiuoti ne tik lietuviškai, bet ir angliškai, diskutuoti apie sudėtingas temas, tokias kaip kosmosas ar Lietuvos etnografiniai regionai. Tai rodo, kad ugdymo programa yra ne tik įdomi, bet ir efektyvi, skatinanti vaikų smalsumą ir norą pažinti pasaulį.
Ugdymo plane didelis dėmesys skiriamas žodyno plėtimui ir sąvokų supratimui. Vaikai mokosi tokių žodžių kaip „eksperimentas“, „kompozitorius“, „refleksija“, kas rodo siekį ugdyti ne tik bendrąsias, bet ir specifines, akademiniam pasauliui svarbias kompetencijas. Toks novatoriškas požiūris ir aiški ugdymo vizija yra esminiai veiksniai, dėl kurių šeimos renkasi šias ugdymo įstaigas.
Inovatyvi mokyklos architektūra ir erdvės pritaikymas
Viena iš „Karalienės Mortos mokyklos“ išskirtinių savybių yra jos moderni architektūra ir erdvės pritaikymas ugdymo procesui. Mokykla, įsikūrusi naujame, moderniame pastate Kalnėnų rajone, buvo projektuota su tikslu sukurti optimalią mokymosi aplinką. Pastatas, kurio plotas siekia 7,5 tūkstančio kvadratinių metrų, yra 2-3 aukštų ir išsiskiria funkcionalumu bei estetika.
Pagrindinė mokyklos erdvė, vadinama Agora, sukurta kaip centrinė susibūrimų ir renginių vieta. Skirtingai nuo tradicinių mokyklų, kur salės, valgyklos ir bendros erdvės yra atskirtos, čia siekiama viską sutelkti vienoje vietoje, kad būtų lengviau organizuoti renginius ir skatinti bendruomeniškumą. Valgyklos durys atsidaro į lauką, suteikiant galimybę renginius perkelti į lauką, o tai ypač aktualu šiltuoju metų laiku.
Visa mokykla padalinta į kelias funkcines zonas: mokymosi erdves ir bendrąsias erdves, kuriose įrengta sporto salė ir valgykla. Svarbu tai, kad patalpos yra transformuojamos ir gali būti naudojamos įvairiems tikslams. Pavyzdžiui, sporto salė, panaudojus specialias dangas, gali tapti erdve renginiams. Šis principas leidžia maksimaliai išnaudoti turimas patalpas, vengiant didelių, neefektyviai naudojamų erdvių, su kuriomis dažnai susiduria senesnės mokyklos.
Klasės taip pat suprojektuotos inovatyviai. Jos dirba „klasių draugių“ principu, kai viena patalpa gali būti padalinta stumdoma siena, leidžiant vaikams dirbti kartu arba atskirai, pritaikant erdvę konkrečioms užduotims. Tai suteikia lankstumo ir leidžia mokytojams modeliuoti ugdymo aplinką pagal mokinių poreikius. Be to, klasės turi langus į koridorius, kur įrengtos rekreacinės erdvės, leidžiančios vaikams dirbti ar ilsėtis kartu su mokytojais.
Aplinkos pritaikymas ugdymo procesui apima ir spalvų pasirinkimą. Pradinių klasių moksleiviams skirta geltona spalva, kuri siejama su lengvesne adaptacija ir gera nuotaika. Antrame aukšte dominuoja mėlyna spalva, skirta raminti, o vyriausiems mokiniams - oranžinė, skirta koncentracijai. Netgi dryžių išdėstymas koridoriuose apgalvotas taip, kad paveiktų vaikų elgesį: išilginiai dryžiai skatina bėgimą, o skersiniai - ramesnį judėjimą.
Be to, mokykloje įrengtos kūrybingumo laboratorijos, skaitymo erdvės, biblioteka, kurioje planuojami susitikimai su rašytojais ir iliustratoriais. Taip pat svarbi „vaiko gerovės erdvė“, kurioje veikia socialinis, specialusis pedagogas, logopedas, psichologas ir sensorinis kambarys. Mokyklos teritorijoje yra daugiafunkcis stadionas su lengvosios atletikos takeliais, futbolo ir krepšinio aikštelėmis.
Finansiniai aspektai ir visuomenės reakcijos
Karalienės Mortos mokyklų tinklas ir „Vaikystės sodo“ darželiai, nors ir orientuoti į aukštą ugdymo kokybę, sulaukė ir nemažai dėmesio dėl savo finansinių rezultatų. Įmonės generuoja didelius pelnus, kas kelia klausimų dėl švietimo verslo pelningumo ir jo santykio su socialine atsakomybe.
Remiantis pateikta informacija, 2023 metais Karalienės Mortos mokyklų tinklas gavo 1 463 073 Eur grynojo pelno, o 2022 metais - 1 650 151 Eur. „Vaikystės sodo“ darželių tinklas taip pat generuoja reikšmingą pelną, kuris 2023 metais siekė 863 187 Eur. Tokie skaičiai leidžia manyti, kad švietimo verslas Lietuvoje gali būti itin pelningas, o tai skiriasi nuo tradicinio įsivaizdavimo apie sunkiai besiverčiančias švietimo įstaigas.
Šie finansiniai rodikliai sukėlė diskusijas ir politikų, tokių kaip Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komentarų. Ji išreiškė nuogąstavimus dėl didelių įmokų ir generuojamų pelnų, ypač kai didelė dalis lėšų gaunama iš valstybės subsidijų ir dotacijų. Kyla klausimas, ar šios lėšos, nors ir skirtos vaikui, iš tiesų mažina tėvų įmokas ar didina įstaigos pelną.
Austėja Landsbergienė šiuos argumentus atremia teigdama, kad subsidija ar „krepšelis“ yra skiriamas vaikui, o ne verslui, ir nesvarbu, ar vaikas lanko valstybinę, ar privačią įstaigą. Ji pabrėžia, kad lėšos yra griežtai reglamentuojamos ir skiriamos atlyginimams, mokytojų mokymams ir priemonėms. Be to, ji teigia, kad tėvai yra svarbiausias kokybės garantas - jei jie būtų nepatenkinti, nelankytų ugdymo įstaigos.
Kita vertus, ministro pirmininko patarėjas Skirmantas Malinauskas atkreipė dėmesį į tai, kad politiko sutuoktinio, užsiimančio pelningu verslu, pajamos iš šeimos verslo gali būti didesnės nei jo, kaip Seimo nario, alga, kas kelia klausimų dėl interesų konflikto. Jis taip pat palygino vidutinius atlyginimus mokytojams privačiose ir valstybinėse įstaigose, nurodydamas, kad, nepaisant didelių pelnų, mokytojų atlyginimai privačiose įstaigose ne visada žymiai viršija valstybinių įstaigų vidurkį.
Austėja Landsbergienė ginasi, kad „Karalienės Mortos mokykla“ pagal atlyginimus patenka tarp 5% didžiausius atlyginimus mokančių įstaigų, o „Vaikystės sodas“ - tarp 25%. Ji taip pat pabrėžia, kad didelė dalis pelno yra investuojama atgal į ugdymo įstaigų plėtrą ir kokybės gerinimą, o 10% apyvartos skiriama vaikams, kurie negalėtų lankyti mokyklų ar darželių dėl finansinių priežasčių.
Kontroversijos ir iššūkiai
Be finansinių diskusijų, Austėjos Landsbergienės ugdymo tinklas susidūrė ir su kitomis kontroversijomis. Viena iš jų - atvejis, kai teismas priteisė „Vaikystės sodui“ sumokėti 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiam vaikui dėl to, kad įstaiga neparodė deramos atidos bei rūpestingumo. Vaikui po darželio pavakarių kilo anafilaksinis šokas.
Kita vertus, buvo ir tėvų, kurie susidūrė su diskriminacija dėl savo vaikų specialiųjų poreikių. Vienos šeimos teigimu, jų sūnui, kuriam buvo įtariamas autizmas, darželis pasiūlė ieškoti asistento už savo lėšas, o tai sudarytų dideles finansines išlaidas. Šeima teigia, kad darželis orientuojasi labiau į verslą, o ne į vaiko poreikius, ir bando atsikratyti „nepatogių“ klientų.
Darželio atstovai šiuos kaltinimus atmeta, teigdami, kad jiems svarbus visų vaikų saugumas ir kad, pastebėjus nerimą keliantį elgesį, kuris kelia grėsmę, tėvai buvo kviečiami pasikonsultuoti su specialistais ir rasti asmeninį asistentą. Jie pabrėžia, kad bendradarbiauja su tėvais ir specialistais, siekdami sėkmingai integruoti visus vaikus į ugdymo procesą.
Lyderystė ir šeimos vertybės
Austėja Landsbergienė, būdama ne tik verslininkė, bet ir politiko, Gabrieliaus Landsbergio, sutuoktinė, savo veikla bei viešu įvaizdžiu formuoja tam tikrą visuomenės požiūrį į švietimo verslą ir šeimos vertybes. Ji aktyviai kalba apie lyderystės ugdymą nuo vaikystės, atsakomybės prisiėmimo svarbą ir siekį kurti, o ne tik stebėti.
Ji pabrėžia, kad svarbiausia investicija yra į vaikų išsilavinimą ir patirtis, įskaitant keliones. Šeima stengiasi keliauti kartu, siekdama ne tik pažinti pasaulį, bet ir stiprinti tarpusavio ryšius. Ji taip pat paneigia mitą, kad motinystė stabdo karjerą, teigdama, kad karjera gali keistis, įgyti kitą formą, bet augant vaikui, gali augti ir motina.
Nepaisant intensyvaus darbo grafiko ir viešumoje keliamų klausimų, Austėja Landsbergienė išlieka nuosekli savo ugdymo vizijoje, siekdama suteikti vaikams kokybišką išsilavinimą ir paruošti juos ateities iššūkiams. Jos veikla ir jos įkurtos įstaigos yra svarbus indėlis į Lietuvos švietimo sistemą, nors ir kelia diskusijas bei reikalauja nuolatinio visuomenės dėmesio.
tags: #landzbergienes #darzelis #latvijoje